Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei ir Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus atstovui G. Daubarai, administracinėn atsakomybėn traukiamam K. Ž., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo miško savininkų vartotojų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vedusio, turinčio nepilnametį vaiką, neteisto, 1 metų laikotarpiu administracine tvarka nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

miško savininkų vartotojų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktoriui K. Ž. 2012 m. lapkričio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ATPP Nr. 0360-0302 už tai, kad jis, būdamas darbdaviu – įmonės administracijos vadovu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, 2012 m. lapkričio 8 d. leido dirbti įmonėje J. B. darbininko darbą – minėtame padalinyje remontuoti administracinio pastato patalpas: atlikti administracinių patalpų vidaus apdailos darbus, apkalti duris apvadais bei kitus darbininko darbus, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie J. B. darbo pradžią, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė DK 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 2, 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų 25.1 p. normas ir užsitraukė administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – protokolas) surašiusios institucijos atstovas G. Daubara nurodė, kad protokolas surašytas pagrįstai ir teisėtai. Valstybinė darbo inspekcija nustatė nelegalų darbą pagal požymius. G. Daubara paaiškino, kad Valstybinėje darbo inspekcijoje pasitikėjimo telefonu buvo gautas pranešimas, jog nelegaliai dirba žmonės. Tiriant minėtą pranešimą šių metų lapkričio 8 d. nuvykę į minėtą padalinį, esantį K. N., kur dirbę: Š., M., B. ir dar du žmonės. Darbo sutartis nebuvo sudaryta ir nepranešta SODRAI dėl J. B., kuris paaiškinęs, kad sutarties nepasirašęs, nes dirbąs tik pirmas dienas – nuo lapkričio 8 d. 9 val. Sakęs, kad į darbą priėmęs direktorius K., kurio pavardės nežinąs, kad sutarę algą apie 700 Lt. Direktorius davęs darbo įrankius, dėl darbo susitarę š. m. lapkričio 7 d. Direktorius K. Ž. š. m. lapkričio 13 d. atvykęs į Marijampolės skyrių ir pasakęs, kad su įrengimais niekas nedirba, kad dirba tik aplinkos ir darbo vietos sutvarkymo darbus. Pasakęs, kad patalpos yra jo brolio nuosavybė, kad J. B. tik kaip draugas „talkavojo“. G. Daubara teismui nurodė, kad padalinio administracinis pastatas jungiasi su kitais pastatais, inspektavimo metu įrankius kiti darbuotojai pasiėmę iš antro aukšto, pastate įrengta įmonės produkcijos ekspozicija, išdėlioti produkciją reklamuojantys lankstinukai. Inspektoriai atvažiavę tikrinti pranešimo, jokios išankstinės informacijos apie patalpų priklausomybę neturėję, žinoję įmonės registracijos vietą ir linų fabriko teritorijoje esantį pastatą. Dokumentus apie patalpų priklausomybę prijungę prie bylos. Kad K. Ž. būdamas direktoriumi padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., įrodo paaiškinimai bei faktinės aplinkybės: nors administracinis pastatas nenuomojamas, bet patalpos naudojamos darbo įrankiams laikyti, suteikiamos darbuotojams naudotis. Pagal teismų praktiką, pagrindiniu įrodymu laikomi nelegaliai dirbančio asmens parodymai. J. B. pradėjo dirbti įmonėje be darbo sutarties, tokį paaiškinimą davė nenaudojant jokios prievartos (b. l. 33-35).

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena kaime, nuo š. m. lapkričio 11 d. dirba darbininku, įmonės pavadinimo neatsimenąs – gali būti, kad (duomenys neskelbtini). K. Ž. pažįstąs – įmonės direktorius. Draugai yra trejus metus. Vieną kartą pas jį pirkęs malkas. Susitinką, kai malkų prireikia. Pavardę žinojęs seniai, bet neprisiminęs. Atvažiavęs tą vieną dieną padėti K. Ž. dirbti. Tai buvusi š. m. lapkričio 8 d. Susitikęs su K. Ž. ir jis jam pasakęs, kad nespėjąs remonto atlikti ir paprašęs padėti antrame aukšte, kur gyvenąs. Jis sutikęs jam padėti kaip draugas. Kai atvažiavęs darbo inspektorius, jis rašęs, ką inspektorius jam liepęs, nes buvęs pasimetęs. K. Ž. sakęs, kad įdarbins, kai atsirasianti darbo vieta. Paaiškinime tiesos yra. Kad įsidarbinęs įmonėje – netiesa. Kad dirbęs apdailos darbus – tiesa. Kad į darbą priėmęs K. Ž. yra netiesa. Kad mokės 700 Lt yra tiesa, bet tik kai įdarbins. Įrankių nedavęs, jie buvę jo paties. Dar prieš š. m. lapkričio 8 d. radęs internete skelbimą, kad (duomenys neskelbtini) reikalingi darbuotojai. Iš vakaro susitikę su K. Ž. ir jis paprašęs padėti. Buvęs nurodytas adresas, telefono numeriai. Skelbimas buvęs įdėtas skelbimai.lt. Darbo vieta – K. N.. Negalįs atsakyti, ar lapkričio 8 d. darbininkai atėję pasiimti įrankių. Persirengimo patalpos esančios pirmame aukšte. Ten ir valgantys. Turintys savo kabinetą (b. l. 33-35).

K. Ž. surašytas ATP protokolas už padarymą administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d., kur numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. LR DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant LR DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti LR ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytom sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr.: N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio sąvoka yra pateikta LR DK 14 ir 16 straipsniuose. LR DK 16 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal LR DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą; darbdaviu taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai ir į tai, miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktorius K. Ž. laikytinas tinkamu LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad K. Ž. buvo surašytas protokolas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, esant LR DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, 2012 m. lapkričio 8 d. leido dirbti miško savininkų kooperatyve (duomenys neskelbtini) J. B. darbininko darbą – įmonės interesais jos padalinyje remontuoti administracinio pastato patalpas: atlikti administracinių patalpų vidaus apdailos darbus, apkalti duris apvadais bei kitus darbininko darbus, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie J. B. darbo pradžią.

Teismas spendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neigdamas savo kaltę, t. y. tvirtindamas, kad tarp jo ir J. B. nebuvo darbinių santykių, siekia išvengti administracinės atsakomybės. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui administracinėn atsakomybėn traukiamas K. Ž. ir liudytojas J. B. davė priešingus parodymus. Miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktorius teigė, kad J. B. nedirbo įmonės patalpose, yra jo draugas ir „talkavojo“ jam jo namuose, dėl jokio apmokėjimo su juo nebuvo kalbėta. K. Ž. pripažino, jog J. B. buvo prašęs, kad priimtų jį į darbą, o K. Ž. jam pasakęs, kad priimsiąs, kai tik turėsiąs tinkamo darbo, nes pažįstąs jį kaip gerą darbininką. Nurodė, jog administracinis pastatas nėra įmonės patalpos, o yra jo ir jo brolio Gedimino nuosavybė. Liudytojas J. B. teigė, jog, iš vakaro susitaręs su įmonės direktoriumi, 2012 m. lapkričio 8 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) K. N. padalinyje įrenginėjamose patalpose darbininko darbą. Į darbą jį priėmė įmonės direktorius, žadėjo mokėti minimalaus dydžio mėnesinį atlyginimą, davė darbo įrankius, sutarė darbo dienos laiką, nurodė, kad J. B. gerai dirbant, „apiformins“ jį įmonėje. Nors 2012 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje J. B. paneigė 2012 m. lapkričio 8 d. duotą paaiškinimą, pakeitė duotus parodymus ir nurodė, jog K. Ž. yra jo draugas, ir liudytojas jam tik talkinęs jo asmeninėse patalpose, kuriose ketinama gyventi, pažymėtina, jog tokie parodymai neatitinka surinktų įrodymų visumos ir juos vertinti reikia kritiškai, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose – pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog administracinėje byloje surinkta medžiaga, kur svarbiausias vaidmuo tenka pirminiams nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimams, visiškai sutampantiems su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, pašalina prieštaravimą tarp protokolą surašiusios institucijos atstovo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų.

Tai, kad teismo posėdyje J. B. nurodo, jog su K. Ž. jau trejus metus yra draugai, kad atvažiavęs tą vieną dieną padėti remontuoti antrame aukšte, kur K. Ž. gyvenąs, vertintini kaip šališki, nes, kaip nurodė liudytojas, nuo š. m. lapkričio 11 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini). K. B. parodymai teismo posėdyje pasižymi nenuoseklumu ir prieštaringumu, ko nebuvo pirminiame jo paaiškinime darbo inspektoriui. Nors liudytojas nurodo, jog darbo inspektoriui rašęs, ką šis jam liepęs, nes pasimetęs, iš tiesų, teismo vertinimu, J. B. teisme liudija bandydamas padėti K. Ž. išvengti administracinės atsakomybės. Nei iš liudytojo, nei iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų nepaaiškėja, kokie asmenys savavališkai naudojasi K. ir G. Ž. nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, palikinėja ten įrankius, pasideda reklaminius lankstinukus. Logiškai nepaaiškinama ir tai, kodėl pagelbėti J. B. paskatino ne tik dieną prieš lapkričio 8 d. sulauktas kooperatyvo direktoriaus skambutis, bet ir portale skelbimai.lt išspausdintas skelbimas, kad (duomenys neskelbtini) reikalingi darbuotojai. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, jog darbo inspektorius turi tikslą kaip nors apkalbėti ar kitaip pakenkti K. Ž..

Gynybine versija laikytinas ir K. Ž. argumentas, jog darbo inspekcija tikrinusi ne įmonės, bet jo asmenines patalpas,– jis ten gyvenąs. Teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog J. B. dirbo gyvenamosiose patalpose. Atvirkščiai, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad įrenginėjamos administracinės patalpos panašios į skirtas kooperatyvo veiklai (b. l. 7-9). Tai, kad jos nuosavybės teisėmis priklauso G. Ž., K. Ž., K. Ž. ir S. Ž., dar nereiškia, jog jose negali būti vykdoma darbinė veikla. Be to, net ir įrodžius, kad J. B. dirbo K. Ž. gyvenamosiose patalpose, nelegalaus darbo faktas taip pat gali būtų fiksuojamas. LVAT teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, patvirtintose 2005 m. liepos 14 d., nurodyta, kad nelegalus darbas gali reikštis ir darbuotojui teikiant asmenines namų ūkio paslaugas, atliekant įvairius darbus privačiuose namų ūkiuose ar net teikiant paslaugas darbdaviui savo namuose.

Teismas, įvertinęs pirminius J. B. paaiškinimus, teiktus patikrinimą atlikusiems darbo inspekcijos pareigūnams (b. l. 4), kitus administracinės bylos duomenis: 2012 m. lapkričio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą ATPP Nr. 0360-0302 (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 5), užduoties kortelę (b. l. 6), foto lenteles (b. l. 7, 8, 9), informaciją iš darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos (b. l. 10-11), darbuotojų sąrašą (b. l. 12), darbo grafiką (b. l. 13), darbų saugos pažymėjimą (b. l. 15), Nekilnojamojo turto registro išrašą (b. l. 16-28), sprendžia, jog realaus darbo faktas byloje įrodytas. S. B. parodymus teismo posėdyje teismas vertina kaip tam tikrą jo suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi minėtas asmuo po protokolo surašymo įdarbintas kooperatyve, kurio direktorius yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Teismas laiko neįrodytu, jog J. B. yra K. Ž. draugas ir kad dėl to jam padėjęs neatlygintinai. Teismo įsitikinimu, realaus darbo faktas miško savininkų kooperatyvo (duomenys neskelbtini) naudai bei darbo teisinių santykių požymiai byloje įrodyti: buvo susitarimas dėl darbo, asmuo pakluso nustatytai darbo tvarkai, buvo tartasi dėl darbo funkcijų bei atlyginimo, dėl darbo laiko, tvarkos, nurodytos persirengimo, valgymo patalpos; buvo suteikti darbo įrankiai, todėl konstatuotina, jog J. B. 2012 m. lapkričio 8 d. miško savininkų kooperatyvui (duomenys neskelbtini) atliko tam tikrus darbus, nors apie jo darbo pradžią nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai.

Teismas sprendžia, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog tarp kooperatyvo direktoriaus ir J. B. buvo susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigojo dirbti darbininko darbą – kooperatyvo K. N. padalinyje remontuoti administracinio pastato patalpas: atlikti administracinių patalpų vidaus apdailos darbus, apkalti duris apvadais bei kitus darbininko darbus, paklusdamas darbo tvarkai, o K. Ž. įsipareigojo mokėti minimalų mėnesinį atlyginimą, todėl K. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas K. Ž. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia: į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį; į pavojingumo laipsnį; į K. Ž. asmenybę (dirba, neteistas, administracine tvarka per vienerius metus nebaustas); į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą – K. Ž. skirtina nuobauda, artima sankcijoje numatytam baudos vidurkiui – 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) bauda.

Įvertindamas tai, kas nurodyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30-32 str., 41³ str. 1 d., 286-288 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. Ž. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir nubausti 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) bauda.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.