- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-20
- Bylos Nr.
- 2A-168-212/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Utenos agrochemija“
- Atsakovas
- M. L., V. L.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-168-212/2009
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Rimanto Savicko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. L. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-356/2009 pagal ieškovo UAB „Utenos agrochemija“ ieškinį atsakovams V. L. ir M. L. dėl piniginių sumų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 25 000 Lt įgytų be pagrindo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu V. L. 2007-07-19 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui medieną, o ieškovas – už medieną atsiskaityti. Ieškovas sumokėjo 25 000 Lt avansą į atsakovo nurodytą sąskaitą AB SEB banke, o atsakovas prievolės neįvykdė ir medienos neperdavė. Ieškovas 2007-09-21 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2007-09-24 buvo priimtas teismo įsakymas dėl skolos iš V. L. išieškojimo. Po kreipimosi į teismą sužinojo, kad 25 000 Lt pervedė ne į V. L. sąskaitą bet į jo motinos M. L. sąskaitą. Kadangi pinigus sumokėjo M. L., ji nepagrįstai praturtėjo ir privalo šiuos pinigus grąžinti. Atsakovų prievolė yra solidari, nes V. L., operuodamas grynaisiais pinigais atsakovės sąskaitoje, veikė jos įgaliojimo pagrindu, o ir pati atsakovė ėmė grynuosius pinigus iš šios sąskaitos.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį M. L. atžvilgiu patenkino visiškai ir priteisė solidariai iš M. L., solidariąją prievolę jai nustatant kartu su V. L., 25 000 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2007-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas UAB „Utenos agrochemija“ ir valstybei. Civilinę bylą dalyje dėl UAB „Utenos agrochemija“ reikalavimo priteisti iš V. L. 25 000 Lt skolą nutraukė. Nustatė, kad atsakovus sieja artimi giminystės ryšiai, atsakovė M. L. yra V. L. motina. M. L. 2004-06-03 suteikė atsakovui įgaliojimą pirkti jos vardu žemės sklypus bet kurioje vietovėje, juos valdyti ir tvarkyti, gauti leidimus kirtimui, pagal duotus leidimus kirsti mišką, realizuoti iškirstą medieną, sudaryti sutartis, gauti pinigus, sutvarkyti ir atsodinti kirtavietę bei pilnai disponuoti jai priklausančiais žemės sklypais (miškais), juos parduoti, įkeisti, dovanoti, atstovauti ją visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, žemėtvarkos skyriuose tvarkant visus su tuo susijusius reikalaus, rašyti jos vardu prašymus ir pareiškimus, už ją pasirašinėti ar atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas duotas iki 2014-06-03, tačiau atsakovė 2007-12-03 panaikino šį įgaliojimą. Nustatė, kad atsakovas įgaliojimo pagrindu pirko M. L. vardu turtą ir tai įrodo byloje esami areštuoto turto aprašai. M. L. banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad abu atsakovai naudojosi šią sąskaita. Atsakovė neginčijo V. L. veiksmų, atliktų pagal jos išduotą įgaliojimą, o tai įrodo, kad ji pasitikėjo atsakovu ir sudarė jam sąlygas veikti jos vardu ir verstis ūkine komercine veikla. Tai įrodo ir atsakovo su ieškovu sudaryta sutartis bei iš jos atsiradusios pareigos. Teismas sprendė, nors šioje sutartyje atsakovei M. L. tiesiogiai pareigų nenustatyta, tačiau įvertinęs, kad V. L. veikė M. L. įgaliojimo pagrindu ir jos interesais, ieškovo sumokėtais pinigais naudojosi abu atsakovai, o M. L. įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovo pinigai buvo perduoti asmeniškai atsakovui, nepateikė, CK 6. 6 str. 1 d. pagrindu nustatė atsakovams solidariąją atsakomybę pagal prievolę. Nurodė, kad pagal CK 6.6 str. 4, 6 d. jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę visiškai įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, o bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Nors Utenos rajono apylinkės teismo 2007-09-24 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1428-455/2007 iš V. L. buvo priteista ieškovui 25 000 Lt skolos ir 10 060,80 Lt delspinigių, tačiau prievolė ieškovui neįvykdyta. Atsakovas prieštaravimų dėl teismo įsakymo neteikė, tačiau skolos negrąžina ir nuosavybės teise registruotino turto ar piniginių lėšų neturi. Solidariosios pareigos nedalomumas reiškia, kad ieškinio pareiškimas vienam bendraskoliui nekliudo pareikšti ieškinio ir kitiems skolininkams, nes tik nuo kreditoriaus priklauso, kuriam skolininkui jis, atsižvelgdamas į skolininko mokumą, jo buvimo vietą, tarpusavio santykius ir kt., pareikš ieškinį. Nustatęs, kad atsakovų prievolė sumokėti ieškovui 25 000 Lt yra solidari, iš atsakovės solidariai, jos solidarią prievolę nustatant kartu su atsakovu V. L., priteisė ieškovui 25 000 Lt skolą ir CK 6. 210 str. 1 d. pagrindu – 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2007-10-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgęs į tai, kad teismo įsakymu iš V. L. priteista 25 000 Lt skola, 10 060,80 Lt delspinigiai, teismas civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo dar kartą iš V. L. priteisti 25 000 Lt skolą nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė M. L. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-01-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą: UAB „Utenos agrochemija“ ieškinį jos atžvilgiu, atmesti. Mano, kad Utenos rajono apylinkės teismas nepagrįstai jos atžvilgiu taikė CK 6. 6 str. normas, nes iš 2007-07-19 pirkimo–pardavimo sutarties jai solidarioji prievolė ieškovui neatsiranda. Pagrindų solidariajai prievolei atsirasti nėra. Ieškovas reikalavimus grindė CK 6. 237 str. 1 d., teigdamas, kad ji be pagrindo įgijo 25 000 Lt, kuriuos ieškovas pervedė į jos sąskaitą V. L. nurodymu. Niekada šių pinigų negavo ir apie šios sumos pervedimą sužinojo tik gavusi ieškinį. CK 6. 239 str. numato, kad jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Jai nežinant, sūnus V. L. visą ieškovo pervestą 25 000 Lt sumą pasiėmė ir pirko miško sklypus, ruošė medieną, bet medieną pardavė ne ieškovui, o kitiems asmenims. Jai V. L. pinigų, pardavęs medieną, nepervedė ir todėl pareiga juos grąžinti priklauso tik V. L. Utenos rajono apylinkės teismas be pagrindo jos atžvilgiu netaikė CK 6. 241 str. 2 d. ir neatleido jos nuo pareigos grąžinti pinigus. Mano, kad netinkamai teismas įvertino ir tai, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2007-09-24 įsakymu iš atsakovo V. L. pagal pirkimo–pardavimo sutarį, sudarytą su ieškovu, priteisiant 25 000 Lt skolą ir 10 060,80 Lt delspinigių, prievolė nepripažinta solidari, todėl ir išvada apie jos solidariąją atsakomybę yra nepagrįsta. Be pagrindo teismas padarė išvadą, kad iš šios sutarties ji turėjo finansinės naudos. Visus ieškovo pervestus pinigus pasiėmė V. L. Teismas neišreikalavo banko dokumentų su pinigų gavėjo parašais ir padarė neteisingą išvadą, kad ji naudojosi šiais pinigais.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimas naikintinas, o, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų bylą išnagrinėti iš esmės, panaikinus skundžiamą sprendimą, priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176–185 str.), nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas – CK 6. 6, 6.237, 6. 242 str., dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovas 2007-07-19 su atsakovu V. L. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį pagal kurią V. L. įsipareigojo iki 2007-08-31 pagaminti ir perduoti ieškovui 200 m³ medienos. Ieškovas, pasirašius sutartį, sumokėjo 25 000 Lt avanso į V. L. nurodytą sąskaitą (civ. byla Nr. L2-1467-455/2007, b. l. 4–5, 15). Atsakovui neįvykdžius prievolės ir iki nustatyto termino neperdavus medienos, ieškovas 2007-09-21 kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą dėl skolos priteisimo. Utenos rajono apylinkės teismas 2007-09-24 teismo įsakymu išieškojo iš V. L. 25 000 Lt skolos, 10 060,80 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas (ten pat, b. l. 18). Šis teismo įsakymas nepakeistas, nepanaikintas ir yra galiojantis. Išnagrinėjus minėtą civilinę bylą, ieškovui tapo žinoma, kad atsakovo nurodyta sąskaita banke priklauso ne V. L., bet jo motinai, M. L. Ieškovas pareiškė ieškinį V. L. ir M. L. ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 25 000 Lt. Nurodė, kad atsakovė pinigus įgijo be pagrindo ir nepagrįstai praturtėjo. Atsakovai pagal sutartį gautais pinigais naudojosi abu. Galutinis 25 000 Lt sumos, paimtos V. L. vardu, tačiau M. L. naudai, likimas nežinomas, todėl pinigų suma priteistina iš atsakovų solidariai.
Šalies argumentai
Atsakovė M. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jos atžvilgiu ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pinigų ji negavo ir apie jų pervedimą sužinojo tik gavusi ieškinį. Pinigais pasinaudojo sūnus, pasinaudojęs turimu jos įgaliojimu. Šių pinigų jis jai neperdavė ir pagal CK 6. 241 str. 2 d. ji turi būti atleista nuo pareigos grąžinti pinigus. Be to, CK 6.239 str. numato, kad jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Ieškovo su V. L. sudaryta sutartis jai pareigų nenustato, be to ji sudaryta atsakovo vardu. Atsakovas sukčiaudamas pasinaudojo ieškovo pinigais. Teismas be pagrindo pripažino ją solidaria skolininke, nes pagal jau galiojantį teismo įsakymą iš V. L. priteista 25 000 Lt ir ši prievolė nepripažinta solidari.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais. Ieškovas 2007-07-19 pirkimo–pardavimo sutartį sudarė su atsakovu V. L., kuris veikė ne pagal jam išduotą M. L. įgaliojimą, o savo vardu. Šioje sutartyje atsakovei M. L. jokios pareigos nenustatytos. Ta aplinkybė, kad V. L. nurodė M. L. banko sąskaitą, neįrodo atsakovų jungtinės veiklos ir solidarios atsakovės M. L. prievolės. Be to, iš byloje esamų įrodymų matyti, kad pinigus iš sąskaitos nuimdavo V. L., pateikdamas įgaliojimą (b. l. 64–66, 146–147). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu ir užsiimdamas ūkine-komercine veikla (b. l. 9–12) turėjo būti dėmesingas ir atidus, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, įsitikinti Pardavėjo (atsakovo V. L.) sąžiningumu, pareikalauti garantijų ir pan. Ieškovas reikalavimą M. L. reiškia CK 6. 237 str. pagrindu. Ši teisės norma reglamentuoja, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ieškovas neįrodė reikalavimo atsakovės M. L. atžvilgiu pagrįstumo. Pagrįstų įrodymų, kad 25 000 Lt, ieškovo pervesti į M. L. sąskaitą, atiteko būtent jai, nėra. Esamos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad M. L. pareiga yra solidari. Be to, ieškovo prašoma priteisti pinigų suma, 25 000 Lt, jau yra priteista iš V. L. Utenos rajono apylinkės teismo 2007-09-24 įsakymu solidari prievolė nenustatyta, įsakymas nepanaikintas, todėl antrą kartą ta pati pinigų sumą negali būti priteista iš kito asmens.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus įrodymus, tačiau netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas ir klaidingai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – UAB „Utenos agrochemija“ ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti atsakovės M. L. naudai, tai tarp šalių ir valstybei perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o valstybei – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 80 str. 4 d., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., b. l. 1, 43, 154, 158, 161).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
UAB „Utenos agrochemija“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „Utenos agrochemija“, įm. k. 183721641, 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio, 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), bei 35 Lt (trisdešimt penkis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.