- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-578-555/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- E. V., E.
- Advokatai
- Diana Degutienė
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant pareiškėjai A. J., pareiškėjos atstovei advokatei Dianai Degutienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. V. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji - A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. M. mirties 2001-08-01, palikimą priėmė faktiškai turtą valdydama. Nurodė, kad jos ir suinteresuoto asmens motina J. M. mirė 2001-08-01, vienintelėmis įstatyminėmis įpėdinėmis tapo abi velionės dukterys, nes sutuoktinis A. S. M. savo dalies atsisakė. Velionės paliktąjį turtą sudarė ½ dalis gyvenamojo namo, garažo ir kiemo statinių, į kuriuos turtinės teisės neįregistruotos. Pareiškėja įstatymų nustatytu laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet jį priėmė faktinio valdymo būdu, E. V. po motinos mirties kreipėsi pas notarą, paveldėjimo byla užvesta, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti. Po šalių tėvo A. S. M. mirties 2008-05-27, abi dukterys paveldėjo pagal velionio testamentą, t.y. paveldėjo tėvo dalį – po ¼ dalį namų valdos (duomenys neskelbtini) . Po motinos mirties pareiškėja su tėvu bendravo normaliai, naudojosi po namu esančiu garažu, turėjo namų raktą, taip pat naudojosi po mamos mirties likusiais daiktais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. po savo motinos J. M. mirties 2001-08-01, palikimą priėmė faktiškai turtą valdydama. Nurodė, kad turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis - liudytojų paaiškinimus, kad būdama gyva J. M. sakė, jog turtas turi likti abiem dukroms, kad pareiškėja po mamos mirties naudojosi jos turtu, t.y. garažu, tėvas pareiškėjai perdavė žiedą, kad ši atiduotų dukteriai, taip pat pareiškėja pasiėmė nuotraukų albumą, skaras, piniginę, sprendė, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiškai turtą valdydama, nes jos - pareiškėjos veiksmai atitinka faktinio palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti sampratą.
Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens kviestų liudytojų paaiškinimai nepaneigė aukščiau nurodytų aplinkybių. Kadangi nuo turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo priklausys pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, be to kitokia tvarka pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių tą faktą, todėl teismas turintį juridinę reikšmę faktą nustatė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo E. V. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo išvados nepagrįstos patikimais, objektyviais įrodymais, įrodymai įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kas įtakojo netinkamą įstatymo dėl faktiško palikimo priėmimo taikymą. Nurodo, kad teismas privalo sprendime išdėstyti motyvus, teisinius argumentus dėl abiejų šalių pateiktos pozicijos, įrodymų, argumentų, tačiau šiuo atveju teismas šališkai pareiškėjos naudai vertino įrodymus, o dėl suinteresuoto asmens visų pateiktų argumentų, motyvų, įrodymų nepasisakė. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino aplinkybių, faktų, kurie akivaizdžiai rodė A. J. piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, nenuoseklumą, prieštaringumą, nesąžiningumą, nes pasirašydama ir pateikdama teismui tokį pareiškimą A. J. nurodė tikrovę neatitinkančius duomenis, kad pareiškėjai po motinos mirties teko mamos bei namų apyvokos daiktų. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino prieštaravimų liudytojų parodymuose ir pareiškėjos paaiškinimuose. Teigia, kad A. J. teisme nurodė, kad normaliai bendravome, ji galėjo lankytis tėvų namuose ir naudotis visais mamos daiktais, dėl šios priežasties nesikreipė dėl paveldėjimo į mamos turtą, tačiau kad mes - seserys buvome konfliktiškuose santykiuose nurodė ne tik apeliantės visi liudytojai, bet ir A. J. sutuoktinis, dukra. Apeliantės nuomone, pareiškėja, kaip rūpestingas, apdairus savo teisių pažeidimui asmuo niekaip nesirūpino norimu paveldėti turtu - net 8 metus neieškojo, nesirūpino mamos palikimo priėmimu, visiškai atsiribojo nuo mūsų šeimos, o po tėvo mirties siekį pasiimti turto dalį realizuoja nesąžiningai, melagingai nurodydama teismui aplinkybes, faktus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. J. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjos nuomone, teismas sprendime pasisakė, kad prašomas nustatyti faktas buvo pilnai įrodytas konkrečiomis aplinkybėmis, todėl neteisinga apeliantės išvada, kad teismas nemotyvavo sprendimo. Mano, kad teismas nustatė, jog labiau tikėtina buvus pareiškėjos nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Sutinkamai su CPK 320 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas.
Byloje nustatyta, kad 2001-08-01 mirė J. M. – pareiškėjos A. J. ir suinteresuoto asmens E. V. mama. Bylos šalys yra palikėjos įstatyminiai įpėdiniai, nes J. M. nepaliko testamento. Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog viena iš įpėdinių - suinteresuotas asmuo E. V. po mamos mirties kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tuo tarpu pareiškėja įrodinėja, jog priėmė palikimą faktinio valdymo būdu. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnis). Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Taigi palikimo priėmimas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, todėl, kaip ir bet kurio kito sandorio atveju, įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatymine forma ir tvarka. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Todėl palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar kilsiančias iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name ar bute, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodė, kad ji po motinos mirties naudojosi palikėjos namų valdoje esančiu garažu - jame laikė savo transporto priemonę, priėmė namų apyvokos daiktus: nuotraukas, piniginę, skaras. Pareiškėjos vertinimu, šias aplinkybes patvirtina byloje apklausti liudytojai. Suinteresuotas asmuo - apeliantė E. V. tuo tarpu teigia priešingai ir nurodo, kad ji ir jos tėvas A. S. M. po palikėjos J. M. mirties liko gyventi palikėjos namų valdoje, o palikėjos sutuoktiniui - šalių tėvui atsisakius palikimo (CK 5.60 straipsnis), padavusi pareiškimą notarui ir faktiškai pradėjo valdyti visą palikėjos turtą. Be to, suinteresuotas asmuo nurodo, kad tėvams priklausančioje valdoje po motinos mirties pareiškėja negyveno, garažu naudojosi tik iki motinos mirties.
Kolegijos vertinimu, byloje kyla įrodymų pakankamumo problema. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. personalinė įmonė “Albina” su Vilniaus miesto valstybine mokesčių inspekcija, bylos Nr.3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. su AB “Panevėžio duona”, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. su K. K. ir Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005)
Kaip jau minėta, palikimo priėmimo faktą pareiškėja A. J. įrodinėja savo paaiškinimais bei liudytojų G. J., G. J. bei Z. V. R. parodymais. Iš pareiškėjos A. J. paaiškinimų ir liudytojų parodymų seka, kad pareiškėja po palikėjos J. M. mirties pasiėmė tik namų apstatymo ir apyvokos reikmenis - palikėjai priklausiusias piniginę, skaras, nuotraukas. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu pripažino (CPK 187 straipsnis), jog namų valdoje negyveno, namo priklausiniu-garažu naudojosi tik laikinai, jokių veiksmų dėl jo išlaikymo, disponavimo neatliko. CK 5.14 straipsnis reglamentuoja namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdinimas, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Byloje nustačius, kad pareiškėja kartu su palikėja negyveno CK 5.14 straipsnyje nustatytu laikotarpiu, spręstina, kad pareiškėjos nurodytus daiktus paveldėti galėjo tik E. V., t.y. asmuo kartu gyvenęs su palikėja. Kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas remtis byloje apklaustos liudytojos Z. R. parodymais ir spręsti, kad pareiškėja po motinos mirties priėmė namų apyvokos daiktus, pagrindo neturėjo, kadangi ši liudytoja bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad žinojo tik apie palikėjos valią, kuri buvo išreikšta žodžiu, turtą palikti abiem dukrom. Be to, pati pareiškėja pripažino, kad žiedą palikėja paliko G. J., t.y. anūkei, pareiškėjos dukrai. Transporto priemonės laikinas laikymas namo priklausinyje, kolegijos vertinimu, taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėja pradėjo valdyti palikimo dalį CK 5.51 straipsnyje nustatyta prasme.
Kolegijos vertinimu, byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja A. J. po palikėjos J. M. mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo atsiradusį palikimą valdyti (CPK 177 straipsnis), spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjos pareiškimą, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisę bei įrodinėjimo procesą (CPK 330, 329 straipsniai), kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai išspręstinas bylinėjimosi išlaidų klausimas: iš pareiškėjos A. J. suinteresuotam asmeniui E. V. priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 830 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 34,35, 70), 133 Lt žyminio mokesčio (b.l. 69) bei valstybei pašto išlaidos (CPK 93, 98, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog ji pareiškėja A. J. po motinos J. M. mirties priėmė palikimą, nustatymo, atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos A. J. suinteresuotam asmeniui E. V. 830 Lt atstovavimo išlaidų bei 133 Lt už sumokėtą žyminį mokestį.
Priteisti iš pareiškėjos A. J. 22,40 Lt pašto išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.