Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui Nerijui Butėnui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., jos įgaliotam atstovui E. Z.,

išnagrinėjus S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2015 m. birželio 27 d., 04 val. 03 min., Ukmergės r., kelio Ukmergė – Petronys – Tulpiakiemis – Pagiriai 14 kilometre vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3.19 promilės ± 5 proc.), t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas Nerijus Butėnas teisme administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. teisme paaiškino, kad 2015 m. birželio 26 d. šventė savo jubiliejų, buvo išgėrę, susipyko su vyru A. K., vyras pradėjo sakyti, kad eis žudytis. Kai vyras dingo, važiavo jo ieškoti, galvojo, kad jis gali nusižudyti. Vyras ėjo basas, jį sustabdė policija, o vėliau ir ją pačią sustabdė policijos pareigūnai. Dėl pažeidimo labai gailisi.

Liudytoja G. K. teisme paliudijo, kad 2015 m. birželio 26 d. šventė S. gimtadienį, matė, kaip paryčiais susipyko S. su vyru, po ko vyras dingo. S. buvo išsigandusi, kad vyras nori nusižudyti, todėl važiavo jo ieškoti, tačiau pareigūnai jau buvo prie jo sustoję.

Liudytojas A. K. teisme paliudijo, kad yra S. K. sutuoktinis, susipyko su žmona ir išėjo pagrasinęs, kad eina žudytis. Susipyko pirmą kartą. Žmona iš karto jo nesivijo. Ėjo be batų kelio viduriu. Jei būtų nesustabdžiusi jo policija, būtų nusižudęs. Ką kalbėjo su pareigūnais, nepamena.

Liudytojas T. V. – Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad patruliavo kartu su M. Z., buvo tamsu ir šilta. Keliu pamatė einantį vyriškį, kuris sakė, kad eina namo. Jie pasisiūlė vyriškį parvežti, bet šis atsisakė. Tuomet pamatė atvažiuojantį automobilį be įjungtų šviesų. Sustabdė automobilį, jį vairavo mergina, kuriai patikrinus girtumą, nustatė, kad ji neblaivi, todėl buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Ji paaiškino, kad susipyko su vyru ir išvažiavo jo ieškoti, apie žudymąsi kalbos nebuvo, jų pagalbos neprašė. Prie jų priėjo ir vyras, jis buvo su batais, ramus.

Liudytoja M. Z. – Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnė teisme paliudijo, kad važiavo iš iškvietimo ir pastebėjo einantį vyriškį, kuris buvo girtas, pasisiūlė jį parvežti, tačiau jis atsisakė. Buvo vasara, šilta. Tuomet pravažiavo automobilis, nutarė jį sustabdyti, jame važiavo trys merginos, vairavo S. K., kuri sakė, kad važiuoja ieškoti vyro. Jokios pagalbos neprašė, apie savižudybę nekalbėjo. Vėliau prie jų priėjo ir sutuoktinis.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), asmens blaivumo testo rezultatu, iš kurio matyti, kad S. K. 2015 m. birželio 27 d., 04.03 val., nustatytas 3.19 promilių girtumas, kuris įvertinus 5 procentų paklaidą, atitinka sunkų girtumo laipsnį (b.l. 5), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 6), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato VPS PB patrulės M. Z. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4) ir išklausęs teisme duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus, juos vertina pagal LR ATPK 257 str. nuostatas, t.y. teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. teisme neneigė, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, tačiau jos atstovas nurodo, kad tai padarė dėl būtinojo reikalingumo, t.y. gelbėjo sutuoktinį, kuris teisme patvirtino, kad ėjo žudytis.

LR ATPK 17 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas, t. y. turi būti gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; gręsiantis pavojus turi būti realus; gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Pabrėžtina, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas, tik esant visoms sąlygoms.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. teisme paaiškino, kad ji važiavo ieškoti savo sutuoktinio, kuris grasino norintis nusižudyti, o pastarasis teisme paliudijo, kad ketino nusižudyti, tačiau teismas kritiškai vertina šiuos S. K. ir A. K. parodymus. S. K. yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymai laikytini pasirinkta gynybos strategija, siekiu išvengti atsakomybės. Liudytojas A. K. yra administracinėn atsakomybėn traukiamos S. K. sutuoktinis, todėl jo parodymai vertinami kaip siekis padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti atsakomybės. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, savižudybės versija buvo iškelta tik bylą nagrinėjant teisme. Administracinio teisės pažeidimo byloje kitų duomenų, išskyrus S. K. ir A. K. paaiškinimus, kad A. K. buvo iškilęs pavojus, nėra. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai, patvirtino, kad patruliuodami naktį pastebėjo keliu einantį vyriškį, prie kurio sustojo, pasisiūlė jį pavežti, tačiau jis būti pavežamas atsisakė, buvo ramus. Nei jis, nei vėliau sustabdyta S. K. policijos pareigūnų pagalbos neprašė, apie savižudybę nekalbėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei su tarnybiniame pranešime (b.l. 4) išdėstytomis aplinkybėmis. Be to, byloje nenustatyta jokių duomenų, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti duoti melagingus paaiškinimus ar kitokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kenkti.

Taigi konstatuoti, kad A. K. sveikatai ar gyvybei buvo iškilęs realus pavojus, nėra pagrindo. Be to, S. K., manydama, kad jos sutuoktinio sveikatai ar gyvybei visgi gresia pavojus, galėjo išvengti jo kitomis priemonėmis - pasinaudoti taksi paslaugomis arba iškviesti pagalbą bendruoju pagalbos telefonu. Tačiau byloje duomenų, kad ji turimomis galimybėmis būtų siekusi pasinaudoti, byloje duomenų nėra, o žinodama, kad yra neblaivi, kai jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, sėdo už vairo, tokiu savo elgesiu keldama pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių, tame tarpe ir savo dar dviejų bendrakeleivių gyvybei ir sveikatai, o tai prieštarauja vienai iš būtinojo reikalingumo sąlygų, t. y. siekiui darant žalą įstatymo saugomoms vertybėms išvengti didesnės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad S. K. veiksmuose nebuvo privalomų būtinojo reikalingumo sąlygų patvirtina objektyvių faktinių bylos duomenų visetas. Teismui nenustačius visų aukščiau nurodytų sąlygų, būtinų siekiant pripažinti būtinąjį reikalingumą teisėtu, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju S. K. LR ATPK 17 straipsnio nuostatos netaikytinos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių S. K. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., o S. K. ir jos sutuoktinio konfliktas nepaneigia jos administracinės atsakomybės.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, pažeidėjos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. S. K. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo ir prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, S. K. skirtina sankcijoje už padarytą administracinį teisės pažeidimą numatyta nuobauda - bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

S. K. įgaliotas atstovas teisme prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, motyvuodamas tuo, kad LR ATPK 330 str. 1 d. nuostata, jog transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos prieštarauja Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai.

Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai.

Nagrinėjamu atveju pagrįstų abejonių dėl LR ATPK 330 str. 1 d. konstitucingumo nekyla. LR ATPK 330 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Pažymėtina, kad laikinas vairuotojo pažymėjimo paėmimas, kurį numato LR ATPK 264 str. 1 d., 269 str. 4 d. ir 330 str. 1 d., yra administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-940/2010). LR ATPK numatytos administracinės nuobaudos už jame įtvirtintus administracinius teisės pažeidimus (ATPK 21 straipsnis) ir užtikrinimo priemonės (ATPK 264, 269 ir 330 straipsniai) nėra tapačios sąvokos, nes pagal LR ATPK užtikrinimo priemonė taikytina tol, kol įsigaliojusiu administraciniu aktu ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas klausimas, ar asmuo, kuriam buvo pritaikyta ši užtikrinimo priemonė, padarė tam tikrą administracinį teisės pažeidimą. Priešingai nei savo prašyme nurodo S. K. atstovas, LR ATPK 330 str. 1 d. iš esmės nustato užtikrinimo priemonės taikymo laikotarpio įskaitymą į paskirtos administracinės nuobaudos terminą, t. y. nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuosis nuo šio nutarimo priėmimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtos užtikrinimo priemonės, kurią įtvirtina LR ATPK 269 str. 4 d. ir 330 str. 1 d., taikymas nereiškia, kad asmuo iš anksto pripažįstamas kaltu administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir savaime nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 126 str. 4 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Paskirti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 126 str. 4 d. - 600 Eur (šešių šimtų eurų) administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-814-627/2015 ir įmokos kodą 1001. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.