- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-28
- Bylos Nr.
- A-63-1610-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Pareiškėjas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- Elektrėnų savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Gilbertas Kinderevičius, Gilbertas Kindere
- Kategorijos
- 4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja G. J. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 4 – 9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 2.3-9520-1421 bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teisme 2009 m. liepos 31 d. jai atstovaujančiam civilinėje byloje Nr. 2-1553-239/2009 advokato padėjėjui Gilbertui Kinderevičiui buvo įteikti procesiniai dokumentai, iš kurių suprato, kad jai nežinant Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2009 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 2.3-9520-1421. Minėto įsakymo pagrindu jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1,6000 ha, nustatytas kelio servitutas su teise važiuoti transporto priemonėms. Vilniaus apskrities viršininkas ginčijamu įsakymu papildė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 79-5153, kuriuo jai buvo atkurta nuosavybės teisė į 2 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu jai buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1,6000 ha., t. y. į jos tėvų sodybą. Nei iki nuosavybės atkūrimo, nei atkūrus nuosavybės teises ir jas įregistruojant, nebuvo nustatyta jokio kelio servituto, nes servitutinio kelio sklype ir nebuvo. Laikė, kad Elektrėnų savivaldybė, inicijuodama kelio servituto nustatymą sklype, pažeidė jos teises. Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas įsakymą Nr. 2.3-9520-1421 ir jį įregistruodamas Nekilnojamojo turto registre, padarė ne tik administracinius procedūrinius pažeidimus, bet taip pat pažeidė jos konstitucinę teisę į nuosavybę. Nei Elektrėnų savivaldybė, nei Vilniaus apskrities viršininko administracija jos net neinformavo apie tai, kad rengiama kelio servituto nustatymo procedūra. Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 79-5153 3 punkte „Specialios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai“ buvo nurodyti tik šie apribojimai – XXVI privačių miškų tvarkymas ir apsauga; XXIX vandens telkinių apsaugos juosta, zona, XXXIV – Neries regioninis parkas. Jokių kelio ar kitų servitutų nebuvo nustatyta, kaip ir viso žemės atkūrimo proceso metu ji nežinojusi apie jokius esamus, numatomus kelio servitutus ar jų egzistavimą. Nuosavybės teisės į žemės sklypą, buvo įregistruotos nuo 1999 m. vasario 23 d. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registro pažymėjime (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyti tik šie žemės naudojimo apribojimai – vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; nacionaliniai ir regioniniai parkai; privačių miškų tvarkymas ir naudojimas. Pažymėjimo 9.2. papunktyje nurodyta „Kitų žemės sklypų (žemės sklypo naudotojų) servitutai šiame sklype : „Nėra“. Manė, kad Elektrėnų savivaldybė neturėjo teisės inicijuoti servituto nustatymo procedūros, nes nėra poreikio kelio servituto nustatymui. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 11 d. įsakyme nurodyta, jog pagrindas įregistruoti kelio servitutą jos sklype yra Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 27 d. raštas Nr. 03.2‑07‑590 „Dėl kelio servituto nustatymo“, Kazokiškių kadastro vietovės projekto autoriaus L. P. pateiktas patikslintas žemės sklypo planas, kadastro duomenys, paženklinimo parodymo aktas, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo abrisas bei paaiškinimas. Teigė, jog Vilniaus apskrities viršininkas neturėjo remtis šiais dokumentais ir priimti ginčijamo įsakymo, nes Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 03.2-07-590 nurodytos aplinkybės, jog kelias yra pažymėtas visoje reikiamoje dokumentacijoje, tačiau teisiškai neįregistruotas, visiškai neatitinka tikrovės, nes visi dokumentai servituto nustatymui suformuoti tik dabar, t. y. 2009 m. balandžio – gegužės mėnesiais, po nuosavybės teisių (1999 m. vasario 23 d.) įregistravimo į žemės sklypą praėjus daugiau nei dešimčiai metų. Laikė, kad tokio servituto nustatymas apskritai negalėjo būti svarstomas, nes vadovaujantis Civilinio kodekso 4.131 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir 4.136 straipsnio nuostatomis yra suėjęs šio servituto senaties terminas. Be to, dalis dokumentų sudaryti be jos pritarimo, su ja nederinant (2009 m. gegužės 15 d. žemės sklypo planas; 2009 m. gegužės 28 d. Žemės sklypo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenų byla, 2009 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas ir 2009 m. gegužės 15 d. abrisas, sudarytas jai nedalyvaujant, t. y. pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektavimo rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatas). Be to, pažymėjo, kad įregistruotas servitutas apskritai negalėjo būti nustatytas, nes kelio servitutas toje vietovėje iš viso nėra reikalingas, kadangi visos sodybos, esančios už jos sklypo, turi savus privažiavimus iki pagrindinio kelio, tai patvirtina ir 2009 m. rugpjūčio 6 d. vietos gyventojų grupės pranešimas teismui bei 2009 m. rugpjūčio 12 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Akcentavo, jog skundžiamo įsakymo pagrindu įregistruotas servitutas ne tik suvaržė jos nuosavybės teises, bet ir dėl jo nuvertėjo sklypas. Niekas dėl tokio servituto nustatymo patirtų nuostolių, kaip tai numato įstatymai, jai nekompensavo. Be to, pareiškėjos manymu, buvo pažeista servitutų nustatymo tvarka, reglamentuota Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Administraciniu aktu, koks ir yra skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, nustatyti servitutus leidžiama tik pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas, kurių nesilaikė apskrities viršininkas, taip padarydamas ne tik šio įstatymo pažeidimus, bet ir Žemės servitutų nustatymo administracinių aktų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr.1289, 6, 13 bei 16 punktų pažeidimus. Taip pat teigė, jog buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 1, 8, 34 bei 35 straipsnių nuostatos. Nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko ginčijamas įsakymas yra visiškai nemotyvuotas, kaip to reikalauja įstatymas, neišlaikyta tokio įsakymo priėmimo tvarka bei forma. Šis įsakymas negalėjo būti motyvuotas vien tuo, jog grąžinant jai žemę ir neįregistruojant kelio servituto ginčo sklype yra padaryta klaida (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.), nes servitutinio kelio jos sklype niekada nebuvo, be to, tokioms klaidoms taisyti administracine tvarka turėjo būti gautas jos sutikimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu į skundą (b. l. 57 – 59) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai 1998 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 79-5153 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) G. J.“ natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,00 ha žemės, grąžinant 1,60 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 177-1) (toliau – ir žemės sklypas) ir 0,40 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 177-2), esančius (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog tai, kad žemės sklype sprendimo priėmimo metu buvo kelias, įrodo žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto (parengto iki sprendimo priėmimo) 7 punktas (žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte pareiškėja yra pasirašiusi); grąžinamos žemės vietovėje apžiūrėjimo abrisas (parengtas iki sprendimo priėmimo), kuriame žemės sklype raide „S“ yra pažymėtas servitutinis kelias (šiame abrise pareiškėja taip pat yra pasirašiusi); prie sprendimo pridėtas žemės sklypo planas (Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo suderintas 1998 m. lapkričio 25 d.), kuriame žemės sklype pažymėtas 4 m kelias (šiame plane pareiškėja yra pasirašiusi); 1998 m. rugsėjo 10 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija, parengta matininko L. P., kurioje nurodyta, kad žemės sklypą sudaro: žemės ūkio naudmenos – 0,75 ha, pastatai, kiemai – 0,15 ha, keliai – 0,03 ha, krūmai – 0,15 ha, vandenys – 0,12 ha, miškai – 0,40 ha, iš viso – 1,60 ha; 1998 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenys, kurių 5 lentelėje nurodyta, kad žemės sklypo naudmenas sudaro: ariama žemė – 0,75 ha, miško plotas – 0,40 ha, kelių plotas – 0,03 ha, užstatytos teritorijos – 0,15, vandenų plotai – 0,12 ha; VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2009 m. balandžio 27 d. išrašas (duomenys iki skundžiamo Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 2.3-9520-1421), kurio 2.1 punkte nurodytas kelių plotas 0,03 ha. Manė, jog kelio servitutas turėjo būti nustatytas pareiškėjai atkuriant nuosavybės teises, tačiau įsivėlė klaida ir kelio servitutas žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų lentelėje bei sprendime įrašytas nebuvo. Paaiškino, kad vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, gavęs Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 03.2-07-590 „Dėl kelio servituto nustatymo“, sužinojo apie sprendime įsivėlusią faktinių duomenų neatitikimo klaidą ir ėmėsi veiksmų jai ištaisyti. Tokiu būdu, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu, Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-9520-(42) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 79-5153 parengto G. J. vardu papildymo“, papildė sprendimo 3 punktą servitutu: „kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) kodas 203, skl. Nr. 177-1 0,03 ha“. Laikė, kad šis sprendimas galėjo būti papildytas vadovaujantis 1998 m. parengtais dokumentais (žemės sklypo planu, paženklinimo – parodymo aktu, abrisu), tačiau siekiant ištaisyti šių dokumentų netikslumus, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo abrisas, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, žemės sklypo planas ir žemės sklypo kadastro duomenys buvo parengti pakartotinai. Pažymėjo, jog pareiškėja klaidina teismą, kad ji nebuvo informuota apie ketinamą patikslinti sprendimą ir nustatyti kelio servitutą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2009 m. balandžio 28 d. raštu Nr. SD-383-(1.13) kvietė atvykti pareiškėją ir aplinkinių sodybų savininkes į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių dėl privažiavimo prie už pareiškėjos žemės sklypo esančių sodybų. Šis raštas grįžo į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių pareiškėjai neįteiktas (grįžo 2009 m. birželio 8 d.). Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2009 m. gegužės 14 d. raštu Nr. SD-416-(1.13) pareiškėją įformavo, jog ji buvo kviečiama atvykti į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių dėl kelio, kuriuo naudojasi (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, tačiau neatvyko, bei informavo, jog 4 m pločio keliui, kuris yra pareiškėjos sklype, bus nustatytas servitutas. Šis raštas į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių kaip neįteiktas negrįžo, taigi pareiškėja jį gavo. Pažymėjo, jog pareiškėja žinodama apie ketinamą nustatyti kelio servitutą jokių veiksmų nesiėmė, prieštaravimų dėl to nepareiškė. Akcentavo, jog iš Kazokiškių kadastro vietovės projekto autoriaus matininko L. P. 2009 m. gegužės 18 d. paaiškinimo Elektrėnų žemėtvarkos skyriui matyti, kad per pareiškėjos žemės sklypą „praeina 4 m pločio kelias, kuriuo naudojasi M. M., Z. S., S. Ž. šeimos, kiti gyventojai, pravažiuojantys į žemės sklypus, esančius Neries upės pusėje. Kito privažiavimo kelio į minėtų gyventojų sodybas nėra.“ Tokiu būdu šis kelio servitutas nustatytas nuo seno toje vietoje esančiam, naudojamam ir būtinam keliui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 82 – 84) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Elektrėnų savivaldybės administracija nurodė, kad buvo gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priklausančiame sklype ar prie jo (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rengiamasi padaryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 146 straipsnyje, t. y. vežamos statybinės konstrukcijos, kuriomis, tikėtina, bus automobilių kelio juostoje ar kelio apsaugos sanitarinėje zonoje atliekami kasinėjimo ir tvoros statybos darbai. 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 03.2‑13‑585 kreipėsi į Elektrėnų policijos komisariatą prašydamas neatidėliotinai imtis prevencinių priemonių šiam pažeidimui užkardyti, o pažeidimui įvykus, imtis priemonių patraukti pažeidėjus administracinėn atsakomybėn. Tačiau 2009 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priklausančiame sklype buvo sugadintas vietinės reikšmės fizinių asmenų reikmėms naudojamas vidaus kelias, kuriuo buvo galima privažiuoti prie trijų sodybų. Kelias buvo užverstas paukščių mėšlu, suartas traktoriumi, kelio vietoje pasodinti medeliai ir užtverta tinklo tvora, ant kurios pakabinta lentelė su užrašu „Privati valda“. Pažymėjo, jog šiuo pažeidimu užkirstas susisiekimas su trejomis sodybomis, iš užblokuotų sodybų negali išvykti ten esantys automobiliai, į dalį gyvenvietės negali įvažiuoti specialusis (gaisrinė, policija, greitoji pagalba) ir kitoks transportas. Nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises pareiškėjai jos sklype turėjo būti nustatytas servitutas. Kadangi servitutas nebuvo nustatytas, ši klaida turėjo būti ištaisyta. Vykdydamas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą 2009 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 03.2-07-590 kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių prašydamas įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti (ne inicijavo, kaip teigia pareiškėja, o prašė įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti) kelio servituto nustatymą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype. Pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių minėta klaida negalėtų būti taisoma. Pareiškėjos nurodyti klaidos taisymo procedūriniai pažeidimai gali būti pašalinti nagrinėjant šią administracinę bylą. Pažymėjo, jog sugadinto kelio egzistavimą ir būklę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. balandžio 27 d. išrašas (jame nurodyta, kad pareiškėjai priklausančiame minėtame sklype yra 0,030 ha ploto kelias; žemės sklypo kadastro duomenys (duomenyse apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę numatyta, kad sklype yra 0,03 ha kelio plotas); žemės sklypo planas, kuriame yra nurodytas kelias; ištrauka iš Kazokiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3242-79, kurioje matyti, kad minėtame sklype yra kelias; grąžinamos žemės apžiūrėjimo abrisas, kuriame matyti, kad minėtame sklype yra kelias; žemės naudojimo plotų eksplikacija, kurioje nurodyta, kad minėtame sklype yra 0,03 ha ploto kelias; gyventojų pranešimai ir kelio fotonuotraukos. Rėmėsi Civilinio kodekso 6.263 straipsniu ir 6.266 straipsniu. Manė, kad pareiškėja nesilaikė tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytu Administracinių teisės pažeidimų kodekso 146 straipsnyje numatytu pažeidimu dar pažeidė ir viešąjį interesą, kuris pasireiškė vietos gyventojų susisiekimo sutrikdymu. Siekdama apginti viešąjį interesą, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.263 ir 6.281 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 31 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Elektrėnų savivaldybė kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą prašydama įpareigoti pareiškėją atstatyti sugadintą kelią, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b. l. 146 – 152) pareiškėjos skundą tenkino; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 2.3-9520-1421.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 79-5153 pareiškėjai atkuriant nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį buvo grąžintas 1,6 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Elektrėnų savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 03.207-590 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrių su prašymu įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti kelio servituto nustatymą minėtame ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriui projekto autorius L. P. 2009 m. gegužės 18 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 4 m pločio kelias, kuriuo naudojasi kiti gyventojai, pravažiuojantys į jiems priklausančius žemės sklypus, ir kito pravažiavimo kelio nėra. Taip pat nurodoma, kad pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą yra įrašytas 0,30 ha kelio plotas, tačiau servitutas neįrašytas, todėl kadastro pažymėjime padaryta klaida, kuri privalo būti ištaisyta. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-9520-1421 buvo pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 79-5153 3 punktas „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai“, papildant jį įrašu „kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) kodas 203, sklypo Nr.177-1 0,03 ha“. Pažymėjo, jog kiekvienu atveju, vertinant viešojo administravimo akto teisėtumą, būtina nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, o taip pat ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas yra naikintinas. Iš skundžiamo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo matyti, kad jo priėmimo teisiniu pagrindu nurodomas Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje sakoma, jog administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti, o 2 punkte sakoma, jeigu klaida gali turėti esminės įtakos sprendimo vykdymui, viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinės procedūros sprendimą, sustabdo sprendimo vykdymą iki klaidų ištaisymo. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 3 dalį klaidos turi būti ištaisytos administracinės procedūros sprendimo egzemplioriuje, kurį saugo administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas. Asmeniui per 3 darbo dienas įteikiamas naujas arba pataisytas dokumentas (administracinės procedūros sprendimas). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje numatyta klaidų ištaisymo procedūra pagal savo prasmę negali būti taikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą, o tokios klaidos gali būti taisomos tik gavus piliečio sutikimą ir vykdant atitinkamą administracinę procedūrą arba teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. A756-794/2008, 2008 m. birželio 2 d. nutartis Nr. A63-870/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. A756-422/2009, 2009 m. vasario 12 d. nutartis Nr. A502-713/2009 ir kt.). Pabrėžė, jog būtina sąlyga Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 30 d. sprendime nustatytų techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas. Nurodė, jog skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu pareiškėjai priklausantis ginčo žemės sklypas apribojamas kelio servitutu, todėl tokiu sprendimu neabejotinai yra suvaržomos pareiškėjos teisės naudotis minėtu žemės sklypu. Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, teismas sprendė, kad priimant skundžiamą Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 11 d. įsakymą, Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje numatyta klaidų ištaisymo procedūra negalėjo būti taikoma. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Taigi, administraciniu aktu servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais. Galimybė nustatyti servitutus privatiems žemės sklypams numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose: kai kelio servitutas reikalingas privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (3 p.) ir kai reikia tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (4 p.). Atkreipė dėmesį, jog skundžiamame Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 11 d. įsakyme nenurodoma, kokiu Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu buvo nustatytas žemės servitutas, todėl minėtas įsakymas negali būti pripažįstamas pagrįstu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje sakoma, kad apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Tai, jog nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas, nurodoma ir Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 3 dalyje. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodydama, kad pareiškėjai buvo pranešta apie ketinimą patikslinti sprendimą nustatant kelio servitutą, minėtas aplinkybes grindžia ne pašto siuntų įteikimą gavėjui patvirtinančiais įrodymais, o pačio atsakovo sudarytais bei pareiškėjai adresuotais raštais. Pareiškėja atsiliepime teismui nurodo, kad apie skundžiamo sprendimo priėmimą (vieta, laiką) ji nebuvo informuota. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų tinkamai pranešta apie sprendimo, kuriuo jai priklausančiame žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas, priėmimo laiką bei vietą, o pati pareiškėja būtų išreiškusi savo valią (sutikimą) dėl servituto nustatymo, teismas sprendė, jog nesilaikant Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje bei Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 3 dalyje nuostatų, pareiškėjos valia dėl servituto nustatymo jai priklausančiame žemės sklype, nebuvo išreikšta. Todėl tokiu būdu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakyme nenurodytas teisinis servituto nustatymo pagrindas pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, priimant minėtą įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, reglamentuojančios servituto nustatymą administraciniu teisės aktu, todėl teismas padarė išvadą, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.
III.
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu (b. l. 155 – 156) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu nebuvo naujai nustatomas servitutas ir tokiu būdu suvaržomos piliečio nuosavybės teisės. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kelias žemės sklype egzistavo jau iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Apie jo egzistavimą žinojo ir pareiškėja, tačiau per klaidą šis servitutas sprendime įrašytas nebuvo. Atsižvelgiant į esamą dokumentaciją, pareiškėjos nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo suvaržytos dar iki sprendimo priėmimo.
2. Kad nebūtų prieštaravimo tarp administracinio akto (Vilniaus apskrities viršininko sprendimo) ir dokumentų, kurių pagrindų priimtas minėtas administracinis aktas, buvo būtinybė ištaisyti klaidą, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi Vilniaus apskrities viršininko administracija, gavusi Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 03.2-07-590 „Dėl kelio servituto nustatymo“, sužinojo apie sprendime įsivėlusią faktinių duomenų neatitikimo klaidą ir ėmėsi veiksmų jai ištaisyti.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 162 – 164) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, jog teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė byloje teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apelianto argumentai dėl jos parašų ant žemės sklypų paženklinimo – parodymo akto, abriso, žemės sklypo turėtų būti atmestini. Šių dokumentų ji nepasirašė ir servitutui sutikimo niekada nedavė, o dėl galimo dokumentų klastojimo (kuriais bandoma neteisėtai įteisinti jos sklype kelio servitutą) ji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kurios pavedimu šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nesant jokių suvaržymų (t. y. nesant servitutinio kelio sklype, ką patvirtino VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) apeliantas negalėjo jos nuosavybėje vienašališkai nustatyti, o vėliau įregistruoti kelio servitutą, kurio niekada nebuvo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 161) su juo sutinka ir prašo tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-30 sprendimu Nr. 79-5153 pareiškėjai G. J. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą pareiškėjos vardu įregistruotos nuo 1999-02-23. Nekilnojamojo turto registro pažymėjime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti žemės naudojimo apribojimai: vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; nacionaliniai ir regioniniai parkai ; privačių miškų tvarkymas ir naudojimas. Pažymėjimo 9 punkto 9.2 papunktyje įrašyta: „Kitų žemės sklypų“ ( žemės sklypo naudotojų) servitutai šiame sklype-nėra.
Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-11 įsakymu Nr. 2.3-9520-1421 buvo pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 1998-11-30 sprendimo Nr. 79-5153 3 punktas „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai“, papildant jį įrašu „ kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėmis ( tarnaujantis daiktas) kodas 203, sklypo Nr. 177-10, 03 ha“. Įsakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu bei Elektrėnų savivaldybės administracijos 2009-04-27 raštu Nr. 03.2-07-590 „Dėl kelio servituto nustatymo“, Kazokiškių kadastro vietovės projekto autoriaus L. P. pateiktu patikslintu žemės sklypo planu, kadastro duomenimis, paženklinimo parodymo aktu, žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo abrisu, bei paaiškinimu. Minėti dokumentai surašyti 2009 m., juose pareiškėjos parašo nėra.
Kaip jau minėta, skundžiamas atsakovo įsakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsniu, kuris reglamentuoja klaidų ištaisymą. Viešojo administravimo srityje paaiškėjusių klaidų taisymui turi būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje nustatyti reikalavimai: ištaisymo procedūra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą, tokios klaidos gali būti taisomos tik gavus piliečio sutikimą ir vykdant atitinkamą administracinę procedūrą arba teismo sprendimu.
Taigi būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima.
Šioje byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra įrašyti duomenys apie pareiškėjo ir nuosavybės teises į žemės sklypą (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Skundžiamu įsakymu be pareiškėjos sutikimo suvaržytos jos nuosavybės teisės naudotis žemės sklypu.
Pagal LR civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais-administracinis aktas.
Galimybę nustatyti servitutus privatiems žemės sklypams numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 d. 3 ir 4 p. Nei vieno iš nustatytų atvejų atsakovas 2009-06-11 įsakyme nenurodė. Įsakyme nurodytas vienintelis pagrindas-klaidos ištaisymas. Šiuo įsakymu suvaržyta pareiškėjai suteikta ir įsigaliojusi teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl, nesant pareiškėjos sutikimo, toks klaidos ištaisymas administraciniu aktu yra negalimas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju buvo pažeistos pagrindinės procedūros, reglamentuojančios servituto nustatymą administraciniu aktu, todėl pagrįstai skundžiamą įsakymą panaikino kaip neteisėtą. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis ir apeliacinį skundą tais pačiais argumentais atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą palinkti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.