Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai L. S., jos atstovui advokatui Vytautui Šulijai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteista,

privataus kaltinimo skundu kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privati kaltintoja ir nukentėjusioji L. S. privataus kaltinimo skundu kaltina J. V. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. dėl to, kad 2015 m. spalio 28 d. apie 15,00 -15,15 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukentėjusiajai L. S. tvarkant jos motinai priklausančiame žemės sklype aplinką, tarp L. S. ir J. V. įvykus žodiniam konfliktui, J. V. sudavė L. S. smūgį į galvą grėbliu, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda viršugalvio srityje, bei trumpam susargdino.

Kaltinamoji J. V. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad 28 dieną būdama virtuvėje pastebėjo, kad kaimynė L. S. kerpa jos vijoklines gėles, kurios auga ant tvoros. Atidariusi virtuvės langą liepė liautis tai daryti. Konflikto metu jos koliojosi. Jos labai susiginčijo, susibarė, bet kaimynė nenustojo kirpti vijoklines gėles ant jos (J. V.) tvoros ir pagrasino, kas iškvies policiją, susidoros su ja. Tuomet ji atsisėdus virtuvėje verkė, iš nervų pavalgė. Praėjus 10-20 minučių, paskambino į duris, o prie jos tvoros stovėjo policijos brigada ir greitoji. Policijos pareigūnas vyras paaiškino jai, kad kaimynė kaltina ją grėbliu sudavus pastarajai per galvą. Kiek pastebėjo, atvažiavusi moteris nuėjo pas kaimynę. Greitoji med. pagalba stovėjo prie jos vartų. Ji atidarė pareigūnui vartus, pareigūnas paprašė parodyti vietą. Įvedė pareigūną, praėjo, jis pasižiūrėjo per tvoros tinklą viskas matosi. Pareigūnas paklausė jos, kur buvo kaimynė. Ji atsakė –va, nupjautos gėlės. Kaimynės pusėje gulėjo peilis, bet niekas neatkreipė į tai dėmesio iš pareigūnų. Gėlės buvo nupjautos visos. Pareigūnas tai konstatavo ir pasakė, kad turi pažiūrėti, kur yra kraujas. Ji atsakė pareigūnui “ žiūrėkite“ ir pareigūnas žiūrėjo, kur yra kraujo lašai iš jos (J. V.) pusės. Pareigūnas apžiūrėjo aplinkui, klausė: kur šluota, kur čia ką turit? Ji pareigūnui atsakė, kad viską mato, kas stovi. Ir tuomet pareigūnas išėjo. Bet po to pareigūnas pasakė, kad reikia važiuoti su jais. Ir ji buvo nuvežta į policijos nuovadą, kur jai davė pūsti į alkotesterį ir parašė paaiškinimą. Ji patyrė didelį stresą ir tik grįžus atgal pradėjo atsiminti, kas įvyko. Tai kaimynė įvykdė savo grasinimą. Kitą dieną ji nusprendė pati parašyti pareiškimą į policijos nuovadą Žirmūnų gatvėje. Kaimynė nusprendė pasidaryti balkoną ant jos stogo ir prasidėjo barniai. Kaimynė, jos sūnus ir vyras ją gąsdina tam, kad leistų jiems įkurti balkoną ant stogo. Kaimynės sūnus grasina, kad su ja susidoros. Ji bijo dėl savo sveikatos, bijo L. S., jos vyro ir sūnaus.

Dar nurodė, kad 2015-10-28 konflikto su kaimyne metu ji nebuvo išėjusi iš savo namų, grėblio rankose neturėjo ir jai galvos nedaužė. Jos visi įrankiai sudėti užrakintame garaže. Kaimynė jos gėles karpė iš savo pusės, per tvoros tinklą. Nukarpytos gėlės buvo tiek kaimynės pusėje, tiek ir jos pusėje, t.y. ir vienoje ir kitoje tvoros pusėje. Tvoros aukštis 1 m 50 cm ir dar plius 20 cm cementinis blokas. Kur L. S. susižalojo galvą nematė ir nežino. Po įvykio su L. S. nekalbėjo. Ji ten gyvena treti metai ir tai antras konfliktas su L. S., kai buvo kviesta policija. Tuomet buvo kviesta policija dėl stogo. Šiuo metu jos (J. V.) iniciatyva vyksta civilinė byla. Toje byloje ji kreipėsi į teismą, tačiau tiksliai negali atsakyti, ar iki šios bylos iškėlimo.

Tą dieną, kai buvo sužalota nukentėjusioji ji verkė dėl nupjautų gėlių ir dar jai grasino, kad susidoros. Ilgis tvoros yra 3,5 metro ir visos gėlės buvo nupjautos. Ji gėles matė per langą ir neišėjo pasižiūrėti. Pro langą ji matė vieną žmogų L. S.. Pareigūnas vyras prašė parodyti vietą, kur vyko šitas daužymas ir ji nuvedė parodyti. Parodė virtuvės langą, tvorą. Konkrečios vietos ji nerodė, nuvedė pareigūną į savo daržą. Pareigūnas pasakė, kad kaimynė kaltina ją, kad sudavė grėbliu per galvą. Pareigūnas dairėsi, apžiūrėjo plotą tiek jos, tiek kaimynės, o ar ieškojo grėblio nežino. Pareigūnas neišeidamas iš jos kiemo pasakė, kad reikės važiuoti į policijos nuovadą. Paaiškinimą policijoje rašė pati, klausimai jai nebuvo užduodami.

Nukentėjusioji L. S. teisme parodė, kad 2015 m. spalio 28 d. apie 15 val. išėjo į kiemą tvarkyti gėlių. Mamos sklypas ribojasi su J. V. sklypu. Išėjusi pastebėjo, kad J. V. pasodinta gėlė - klevelis pradėjo želti tvora ir jo šakos pradėjo želti į jos mamos darželio pusę. Mamos gėlynas yra prie pat ribos tarp J. V. ir mamos sklypo. Tarp tvoros yra nedidelis apie 30 cm takelis. Tuo takeliu bevaikščiodama ji užkliudė šakeles išlindusias iš J. V. sklypo ir jas nukarpė. Turėjo tik žirklutes ir tokį nedidelį peiliuką, kad nupjauti bijūnų šakas. Kai nupjovė šakeles, J. V. iškišo galvą pro langą ir pradėjo šaukti, kodėl pjausto jos gėles. Ji atsakė, kad negalima taip arti sodinti vijoklinio krūmo, nes čia šiaurinė pusė. Pati yra projektuotoja ir žino statybines normas ir taisykles, pagal kurias yra trečiųjų asmenų apsauga ir būtent iš šiaurinės pusės negalima sodinti tokių krūmų. Pasakė, kad tas krūmas greitai augantis ir jis užžels, rudenį bus aklina tvora. O iš šiaurinės pusės tvora turi būti su penkiasdešimt procentų prašviečiamumu. J. V. atsakė, kad užsodins ne tik krūmą. Ji pasiūlė J. V. pasižiūrėti tas normas. J. V. užtrenkė langą. Galvojo, kad viskas tuo ir užsibaigė, galvojo, kad kai atvažiuos sūnėnas, parodys tas normas. Ji toliau pasilenkusi prie pat tos tvoros tvarkė gėles. Staiga pajuto smūgį į galvą. Buvo praėję gal 5-10 minučių. Viskas vyko labai greitai. 15 val. ji išėjo tvarkyti gėlių, o 15,20 jau apie įvykį pranešė policijai. Kai pasilenkus pajuto stiprų smūgį į galvą, atsigręžė ir pamatė, kad J. su grėbliu stovi virš jos galvos. Ji dar pamojo, nesuprato kame reikalas, nesuprato, kad teka, bet skausmą pajuto stiprų, paklausė atsigręžus : “J., ką tu darai?“ pajuto, kad kraujas bėga, teka per veidą. Dar pasakė, kad praskėlė galvą. Pastaroji atsakė, kad „taip tau ir reikia, tu žinosi kaip čia naikinti mano gėles“. Buvo pasipiktinusi. Ji J. V. pasakė, kad negalima šitaip daryti ir iškvies policiją. Ir nubėgo tuoj pat į namus kviesti policijos. J. V. nuėjo į namus pasiėmusi tą grėblį. Viskas vyko greitai. Kadangi buvo stipriai prakirsta galva, tekėjo kraujas. Kol suko telefono numerį, buvo prisidėjusi rankšluostį prie galvos, o kraujas tekėjo tiesiog veidu, smarkiai. Paskambinus į policiją pasakė, kad jai kaimynė praskėlė galvą su grėbliu. Pasakė, kad policija greitai atvažiuos ir paklausė, ar ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji atsakė, kad dar nespėjo. Tuomet jai liepė laukti, jie patys iškvies GMP. Žinojo, kad jų kampinis įėjimas, tai išbėgo pasitikti, kad nebūtų taip, kad užeis pas J. V., pastaroji pasakys, jog nieko nekvietė ir išvažiuos. Gatvėje ji laukė, pirma privažiavo greitoji, suleido vaistų nuskausminamųjų, pamatavo spaudimą, kuris buvo pašokęs. Jos striukė buvo visa kruvina, medikai pasakė, kad stipriai prakirsta galva, reikia važiuoti į ligoninę ir siūti. Tuo laiku privažiavo patrulinė mašina. Ji matė pro langą. Išėjo abudu patruliai iš mašinos ir patrulė M. M. priėjo prie greitosios. Dar būdama greitojoje matė, kad patrulis vyras nuėjo prie vartelių ir skambino. Girdėjo, kad J. V. aiškino, jog jai sužalojo gėles ir kvietė parodyti. Medikai jai leido pasikeisti striukę, tai ji išlipo iš mašinos. Ji su M. M. nuėjo į namo vidų. Ir einant, kur buvo numestas peilis ir žirklutės, ji pareigūnei parodė, kur tiek įrankiai. Namuose persirengė, parašė greitai pareiškimą, nes laukė greitoji, pasikeitė striukę ir išėjo į kiemą, įsėdo į greitąją ir išvažiavo.

Dar atsakinėdama į klausimus paaiškino, kad matė, jog policijos pareigūną J. V. įsileido, o kur jie ėjo nematė. Po įvykio jai labai skaudėjo galvą. Kai penktadienį nuvažiavo ekspertizei, jos nepriėmė, užrašė pirmadieniui ir tuomet apžiūrėjo. Dar ji buvo gydoma poliklinikoje, be to, po įvykio jai labai ašaroja akys. To nebuvo iki įvykio. Po įvykio J. V. jos net neatsiprašė. Juk ji gydytoja, matė ją kraujuotą, tačiau net nepriėjo. Ji kreipėsi ir gydėsi pas savo šeimos gydytoją ir pas neuropatologą. Buvo išduotas nedarbingumas.

Ji asmeniškai J. V. negrasino. Pats įvykis buvo prie tvorelės, kuri nufotografuota nuotraukose. Ji nukirpo vijoklį- klevelį išlindusį per tvorą į jos mamos sklypo pusę. Apkarpė tik šakeles iš savo pusės. Eidama takeliu prie pat tvoros šonu užkliuvo už vijoklio išlindusių šakelių ir apkarpė. Buvo pasilenkusi, o ne atitūpusi, nusisukusi, karpė šakeles ir pajuto smūgį į galvą ir tada staigiai atsisuko, pamatė J. V. stovinčią su grėbliu kitoje pusėje tvoros. Kai atsisuko, grėblys dar buvo jos sklypo pusėje. Ji mostelėjo nuo savo galvos tą jos grėblį. Mostelėjo, nustūmė grėblį ir J. V. atrodo iškrito grėblys, nes ji pasilenkė ir pasiėmė. Nematė, kaip priėjo J. V.. Tik atsisukus pamatė ją.

Ji grėblio iš V. rankų neatėmė, tik pastūmė stipriai tą grėblį ir tas grėblys iškrito iš pastarosios rankų. Iš J. V. rankų to grėblio ji neatėmė. Tvoros aukštis iš jos (nukentėjusiosios) pusės yra apie 1m. 20 cm. ir jos galva yra virš tvoros. Įvykio metu ji buvo prie pat tvoros. Ir ji buvo pasilenkusi, galva buvo nulenkta. Buvo nusisukusi nuo tvoros, kai pajuto smūgį. Ji asmeniškai negrasino J. V.. Civilinio ieškinio šioje byloje ji neteikia.

Liudytoja vyriausia patrulė M. M. teisme parodė, kad įvykio nelabai pamena, prašė pagarsinti tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje atvykus į įvykio vietą pareigūnus pasitiko prie namo įėjimo pranešėja su praskelta galva, kuri paaiškino, kad įvyko konfliktas su kaimyne dėl sklypo, dėl gėlių. Pranešėja buvo susijaudinusi, stresavo. Sakė, kad galvą jai praskėlė šalia gyvenanti kaimynė atrodo su kauptuku. Ar ieškojo to daikto, su kuriuo buvo praskelta galva– nepamena.

Pagarsinus patvirtino tarnybiniame pranešime (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-At-04749-15, b.l.6) užfiksuotas aplinkybes, liudytoja M. M. jas patvirtino. Nurodė, kad kai atvyko, jie rado vieną pranešėją. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo vėliau nei pareigūnai. Dėl kaltinamosios išėjimo aplinkybių nepamena. Paaiškinimą iš nukentėjusiosios paėmė ji būnant pas pastarąją namuose. Imant pareiškimą nepamena, ar jau buvo atvykusi GMP. Kad buvo suduota su grėbliu – ši aplinkybė tarnybiniame pranešime nurodyta iš nukentėjusiosios žodžių. Nepamena, ar ieškojo grėblio. Ant nukentėjusiosios galvos matėsi kraujas. Įvykio vietą, kur viskas įvyko nurodė nukentėjusioji. Įvykis buvo vidiniame kieme, prie tvoros, ten kur darželis. Į įvykio vietą ėjo pažiūrėti, tačiau kraujo ten nesimatė. Matėsi kraujas įėjus namuose. Įvykio vietoje tvora nebuvo labai žema, tiksliai įvardinti metrais negali.

Dar nurodė atsakinėdama į kausimus, kad kaltinamoji pareigūnų automobiliu buvo vežama į komisariatą, apie ką bendravo su kaltinamąja ji nepamena. Kai apžiūrėjo įvykio vietą, ant žemės, koks įvykio vietos paviršius ji nepamena. Kraujo įvykio vietoje ji nepamena, pamena kraują namuose. Ten betonas, trinkelės. Nukentėjusiosios išvaizdos ji nepamena. Kiek buvo apkarpyta gėlių ir iš kurios pusės, ji negali pasakyti. Įvykio vietą ji apžiūrėjo iš nukentėjusiosios kiemo pusės. Jie apžiūrėjo įvykio vietą, kurią parodė nukentėjusioji. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kokiu daiktu sužalota buvo nukentėjusiosios galva.

Namuose buvo nubėgęs ir pripėduotas kraujas. Apie tai tarnybiniame pranešime nepažymėjo, nes tai buvo ne įvykio vietoje buvo kraujas. Įvykio vieta buvo nustatyta pagal nukentėjusiosios žodžius. Kas dalyvavo apžiūrint įvykio vietą nepamena. Kas bendravo su kaltinamąja ji nepamena.

Liudytojas E. M., Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiasis patrulis, parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji jam nepažįstamos. Spalio 28 d. pagal gautą iš VPK OVS pranešimą dėl konflikto tarp kaimynų vyko į (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Atpažįsta, kad galva buvo sužalota salėje esančiai L. S.. Kai atvyko į įvykio vietą, medikai tuo metu suteikinėjo nukentėjusiajai pagalbą. Taip pat buvo kaltinamoji. Kiek pamena kaltinamoji buvo namuose, jai paskambino į duris, kurias atidarė pati kaltinamoji. Kai paklausė, kas per situacija, kaltinamoji paaiškino, kad ji nieko nedarė, kaimynė pati nugriuvo. Konfliktas kilo dėl nupjautų gėlių. Netrenkė su grėbliu, kaimynė paskydo ant plytelių ir pati nukrito. Jis matė, kad kaimynės (nukentėjusiosios) pusėje lauke yra plytelės prie gėlių. Nukentėjusioji parašė pareiškimą ir jie išvežė kaltinamąją į komisariatą.

Įvykio vietą jie apžiūrėjo. Atvykus kaltinamoji pasakė, galimai ten nukrito nukentėjusioji ir jie nuėjo į tą vietą, kur galimai kilo konfliktas dėl tų nukarpytų gėlių. Nepamena, ar ten pamatė ar ne kraujo dėmes. Nukentėjusioji sakė, kad jai sudavė su grėbliu, o pačio grėblio gal ir neieškojo. Kaltinamoji sakė, kad ji nieko nemušė, kad nukentėjusioji pati nukrito lauke ant tų plytelių. O ar ant plytelių buvo kraujo ar nebuvo, dabar nepamena. Kadangi praėjo laiko tarpas, jis nepamena, ar ieškojo to grėblio. Tikriausiai grėblio nerado arba jo neieškojo. Tarnybiniame pranešime nieko nėra nurodyta dėl grėblio. Įvykio vietą apžiūrėjo kaltinamoji ir jis su porininke. Ten yra tvora, kuri yra vielinė ir neaukšta(nurodė sau iki juosmens). Įmanomas variantas, kad sudavė per tvorą su grėbliu. Tai priklauso nuo pačio grėblio ilgio. Tačiau tvirtina faktą, kad ten buvo apkarpytos gėlės, o konfliktas kaip teigė kilo nes buvo nukarpytos gėlės nuo tos tvoros. Nepamena, ką sakė kaltinamoji kaip vyko konfliktas. Nukentėjusioji teigė, kad buvo konfliktas dėl gėlių ir paskui jai sudavė grėbliu per galvą. Porininkė iš nukentėjusiosios priėmė pareiškimą, kuri tuo metu buvo sutvarstyta, o kai priėmė pareiškimą nukentėjusioji nuvažiavo su medikais.

Nuo žemės tvora maždaug virš metro, nedidelė, t.y. apie metrą, gal daugiau. Tai vielinė žalia tvora. Per jos tarpus viskas matosi. Ta tvora skiria teritoriją vienos ir kitos pusės namo. Gėlės nukarpytos buvo ant žemės, kiek pamena gėlės nukarpytos buvo nukentėjusiosios pusėje, tačiau tiksliai nepamena. Plytelės yra nukentėjusiosios teritorijos pusėje. Tai tokios plytelės kaip vonioje būna. Gėlynas nuo plytelių už vieno ar dviejų žingsnių. Dėl įvykio jis bendravo tiek su nukentėjusiąja, tiek ir su kaltinamąja. Nukentėjusioji taip pat sakė, kad buvo konfliktas, o po to jai sudavė smūgį. Kaltinamoji sakė, kad buvo konfliktas, tačiau neigė sudavusi smūgį. Nepamena, kurioje vietoje sakė kaltinamoji vyko konfliktas ar ji buvo tuo metu namie ar lauke. Nepamena, ar buvo kraujo dėmių ant plytelių. Ar ieškojo grėblio, ar jis buvo ar ne, taip pat negali pasakyti. Tačiau nukentėjusiajai buvo padaryta nemaža žaizda, kraujavimas buvo gan didelis.

Kur yra įvykio vieta, jiems kaip pareigūnams, nurodė nukentėjusioji parašydama pareiškime. Medikai skubėjo vežti nukentėjusiąją, todėl jo porininkė paėmė pareiškimą iš nukentėjusiosios ir tada jie nuėjo apžiūrėti įvykio vietos, t.y. jis, porininkė ir kaltinamoji. Apžiūrėjo be nukentėjusiosios, nes ją išvežė medikai. Konkrečios įvykio vietos pati nukentėjusioji jiems nenurodė. Būtent iš nukentėjusiosios pareiškimą paėmė jo porininkė, jis tuo metu bendravo su kaltinamąja.

Ekspertė R. G., teikusi 2015-11-02 specialisto išvadą Nr. G 679/15(01) nurodė, kad savo išvadą tvirtina. Ji apžiūrėjo tiek nukentėjusiąją, tiek tyrė medicininius dokumentus. Nustatė, kad nukentėjusiajai buvo padaryta muštinė žaizda, kuri atitiko nukentėjusios nurodytą laiką. Žaizda buvo siūta, muštinė. Padaryta daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Žaizda padaryta vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Skausminio sindromo ekspertai nevertina, vertina medikai. Kietas bukas daiktas gali būti ir grėblys, grėblio kotas, gali būti ir kitas daiktas, tačiau turintis ribotą paviršių. Reikėtų pamatyti daiktą, kad pasakyti ar tai aštrus ar bukas paviršius. Konkrečiai daikto negali įvardinti. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai atsirastų pačiam atsitrenkus. Ji išvadoje nenurodo konkrečiai ar trenktasi ar trenkta.

Paciento, patyrusio traumą apžiūros lape Nr. 89645(b.l.9) užfiksuota, kad 2015-10-28 16,13 val. kreipėsi L. S. dėl traumos, patirtos 2015-10-28 15,15 val. ir nustatyta diagnozė: galvos žaizda. Traumos aplinkybės: su grėbliu per galvą sudavė kaimynė (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokole(b.l.10) užfiksuota, kad apžiūros pradžia 2015-10-28 17,30 val. Apžiūrėta L. S., nusiskundimai: nedideliu galvos skausmu, muštine galvos žaizda. Dar nurodoma anamnezė: su grėbliu trenkė per galvą, be sąmonės nebuvo. Nustatyta diagnozė: galvos muštinė žaizda. Pacientas darbingas. Rekomenduojama tęsti gydymą ASPĮ, kreiptis 10,29.

Specialisto išvadoje Nr. G 3679/15 (01) (b.l.7-8, 20) užfiksuota, kad tyrimas pradėtas ir baigtas 2015-11-02 ir pateikta išvada, kad L. S. padaryta muštinė žaizda viršugalvio srityje, paveikus ketu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku (2015-10-28). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus (b.l.11) patvirtina, kad L. S. laikotarpiu nuo 2015-11-02 iki 2015-12-02 buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai.

Teismo posėdžio metu buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas(b.l.99-100), kuriame užfiksuota, kad skambinta iš numerio 852757206, skambino nukentėjusioji, pranešdama, jog kaimynė praskėlė galvą su grėbiu, kraujas bėga. Kaimynė atėjo ir sudavė su grėbliu per galvą.

Byloje apžiūrėta medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-At-04749-15:

Minėtoje medžiagoje esančiame L. S. pareiškime 2015-10-28 užfiksuota, kad 2015-10-28 15,15 val. J. V., gyv. (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkė užpuolė ją dėl gėlių. Ji būdama pas mamą D.M. B. tvarkė gėles ir iš savo pusės apkarpė apaugusią tvorą. Kaimynė J. pamačiusi tai išbėgo į kiemą ir per tvorą su metaliniu grėbliu sužalojo jai galvą. Šio pareiškimo kopija yra baudžiamosios bylos Nr. PK-870-576/2016 medžiagoje (b.l.6).

J. V. pareiškime „Dėl L. S. grasinimų susidoroti bei dėl pateiktų melagingų parodymų“ (b.l.5) užfiksuota, kad nuo 2015 m. birželio mėnesio L. S. atvykus į (duomenys neskelbtini), Vilnius kartu su vyru ir sūnumi pradėjo sistemingai daryti jai neteisėtą psichinį poveikį, grasinti susidorojimu. 2015-10-28 L. S. netikėtai iškvietė policiją ir netikėtai apkaltino ją, J. V., konflikto metu sužalojus pastarajai galvą. Pažymi, kad tai melagingi L. S. parodymai. 2015-10-28 ji su L. S. apsižodžiavo dėl neteisėtai naikinamų jos (J. V.) pasodintų augalų. Šio pareiškimo kopija yra baudžiamosios bylos Nr. PK-870-576/2016 medžiagoje (b.l.49).

2015-10-28 J. V. paaiškinime (b.l.7), kurio kopija yra ir baudžiamosios bylos Nr. PK-870-576/2016 medžiagoje (b.l.50) nurodoma, kad apie 2015-10-28 15,30 val. pastebėjo, kad kaimynė kerpa jos gėles. Atidarius langą liepė jai liautis tai daryti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. L. S. nukirpo visas jos gėles ir pagrasino, kad iškvies policiją. Visą laiką buvo savo virtuvėje, grėblio rankose nelaikė. Jų namus skiria 1,5 metų aukščio tvora. Kaip kaimynė susižalojo nematė ir nežino. Tokie konfliktai tarp jų vyksta pastoviai, kai ji atvyksta aplankyti mamos, tėvo.

2015-10-28 patrulės M. M. tarnybiniame pranešime (b.l.6) užfiksuota, kad 2015 m. spalio mėn. 28 d. apie 15 val. 20 min. dirbdama kartu vyr. patruliu E. M. po 1 PK teritoriją, gavo pranešimą iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp kaimynių. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pilietė L. S., gim. 1952-08-11, gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad atvyko pas mamą D.M. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tvarkė jos kieme gėles prie tvoros, L. S. apkarpė gėles, tai nepatiko namo bendrasavininkei, J. V., gyv. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kuri paėmus grėblį, per tvorą, trenkė jai per galvą. L. S. dėl galvos sužalojimo išvežta į Lazdynų ligoninę GMP 0803. Pilietė J. V. paaiškino, kad ji netrenkė su grėbliu į galvą kaimynei, o tik susipyko dėl nukarpytų jos gėlių. J. V., nematė ir nežino, kaip L. S. susižalojo galvą. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas pareiškimas. J. V. buvo pristatyta į 1 PK, tolimesniam aiškinimuisi. Spec. priemonės nepanaudotos. Šio tarnybinio pranešimo kopija yra baudžiamosios bylos Nr. PK-870-576/2016 medžiagoje (b.l.5).

Remiantis polis.policija.lt duomenimis (b.l.4), įvykio registravimo data nurodoma: 2015-10-28 15,19 val. Aplinkybės įvykio nurodomos: ką tik kaimynė pranešėjai grėbliu sužalojo galvą. Įvykis Vilnius. (duomenys neskelbtini), pranešėja: L. S..

140 straipsnio “Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas” 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Privati kaltintoja ir nukentėjusioji L. S. skundu kaltina J. V. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo ir trumpo susargdinimo 2015 m. spalio 28 d. apie 15,00-15,15 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Apkaltinamąjį nuosprendį J. V. atžvilgiu teismas grindžia privačios kaltintojos ir nukentėjusios L. S., liudytojų M. M., E. M. parodymais, specialistės R. G. paaiškinimais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais įrodymais.

Privačios kaltintojos ir nukentėjusios L. S. parodymai proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs, jie patvirtinti kitais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Nukentėjusioji L. S. nuosekliai ir kategoriškai parodė, kad būtent J. V. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, sudavė su grėbliu per galvą vieną kartą, tokių pastarosios veiksmų pasekoje jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, trumpas susargdinimas.

L. S. parodymai pilnai atitinka specialisto išvadą ir joje išdėstytus faktus apie L. S. padaryto sužalojimo lokalizaciją ir padarymo laiką. Specialisto išvadoje nurodyta, kad L. S. apžiūros metu nustatyta viršugalvyje, ties vidurio linija, 12 cm nuo tarpuakio, išilginės krypties, 3 cm ilgio, siūta trimis siūlėmis žaizda, pasidengusi apdžiūvusiu krauju. Kitur sužalojimų nenurodo. L. S. padaryta muštinė žaizda viršugalvio srityje, paveikus ketu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku (2015-10-28). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokios specialistės nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina L. S. parodymus apie šių sužalojimų padarymo lokalizaciją ir laiką.

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė R. G. patvirtino savo išvadą, nurodė, kad nukentėjusiajai buvo padaryta muštinė žaizda, kuri atitiko nukentėjusios nurodytą laiką. Konkretizavo, kad žaizda padaryta daiktu, turinčiu ribotą paviršių, vienu trauminiu poveikiu. Konkrečiai daikto negali įvardinti. Kietas bukas daiktas gali būti ir grėblys, grėblio kotas, gali būti ir kitas daiktas, tačiau turintis ribotą paviršių. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai atsirastų pačiam atsitrenkus.

Savo sumušimo faktą L. S. patvirtino ir iškart įvykio dieną – 2015-10-28 15,19 val. skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą bei kreipdamasi su pareiškimu į policiją (b.l.4 ir 3, medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-At-04749-15), kur nurodė, kad kaimynė kieme grėbliu sužalojo galvą. Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas buvo perklausytas teismo posėdžio metu (b.l.99-100). Minėtas įrašas patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą.

Be to, paciento, patyrusio traumą apžiūros lape Nr. 89645(b.l.9) užfiksuota, kad 2015-10-28 16,13 val. kreipėsi L. S. dėl traumos, patirtos 2015-10-28 15,15 val. ir nustatyta diagnozė: galvos žaizda. Traumos aplinkybės: su grėbliu per galvą sudavė kaimynė (duomenys neskelbtini), Vilnius. Paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokole(b.l.10) užfiksuota tos pačios aplinkybės: su grėbliu trenkė per galvą, be sąmonės nebuvo. Nustatyta diagnozė: galvos muštinė žaizda.

Teismo posėdžio metu L. S. nurodė, kad kaltinamoji jai būnant pasilenkusiai sudavė grėbliu per galvą vieną kartą, o minėtos aplinkybės patvirtintos aukščiau nurodytais duomenimis. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais. Pažymėtina, kad teisme apklausta specialisto išvadas davusi ekspertė R. G. patvirtino, kad L. S. nustatytas sužalojimas atsirado būtent dėl trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. Paaiškino, kad mažai tikėtina, kad toks sužalojimas atsirastų pačiam atsitrenkus. Todėl teismas tiki nukentėjusiosios teisme duotais parodymais, kad sužalojimą ji patyrė J. V. sudavus į jos galvą grėbliu, o ne kitomis aplinkybėmis. Juo labiau, kad jokių kitų duomenų apie sužalojimo aplinkybes nėra.

Tai, kad nebuvo rastas nusikaltimo įrankis - grėblys nepaneigia, kad sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas būtent jos nurodytomis aplinkybėmis ir nešalina kaltinamosios atsakomybės.

Nors nukentėjusioji 2015-11-05 apklausiant ją liudytoja (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-At-04749-15, b.l.8) nurodė, kad ji pajutus smūgį į galvą atsistojo ir atėmė iš J. V. grėblį, kurį numetė į pastarosios teritoriją, o teisme duodama parodymus teigė, kad grėblio iš V. rankų neatėmė, tik pastūmė stipriai grėblį ir tas grėblys iškrito iš pastarosios rankų, teismas vertina, kad šie nežymūs prieštaravimai (grėblys buvo atimtas ar pastumtas) nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, nes dėl esminių įvykio aplinkybių nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Nukentėjusioji L. S. tiek minėtoje medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek duodama parodymus teisme nuosekliai ir kategoriškai aiškino, kad būnant pasilenkus pajuto smūgį į galvą, kurį grėbliu jai sudavė būtent J. V..

Be to, nukentėjusiosios galvos sužalojimo faktą patvirtino ir liudytojai patruliai M. M. bei E. M., vykę į įvykio vietą ir matę, kad L. S. buvo sužalota galva, bėgo kraujas. Nukentėjusioji aiškino, kad buvo konfliktas su kaimyne dėl gėlių ir paskui kaimynė sudavė jai grėbliu per galvą. Teismas tiki liudytojų parodymais, nes nukentėjusiosios galvos sužalojimo faktas patvirtintas objektyviais bylos duomenimis - specialisto išvada, apžiūros lapu ir jis teismui jokių abejonių nekelia. Tokie liudytojų parodymai neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams.

Teismas tiki ir kaip teisingą vertina nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad po iškvietimo pirma atvažiavo Greitoji medicinos pagalba, o po to pareigūnai. Šioje dalyje jos parodymus patvirtino vykęs į įvykio vietą patrulis E. M., kuris atsiminė šio įvykio aplinkybes ir jas paaiškino teisme. Liudytojas teismo posėdžio metu atpažino L. S. kaip tą, kuriai buvo sužalota galva, detalizavo, kad jiems atvykus į įvykio vietą, medikai šiai nukentėjusiajai suteikinėjo medicininę pagalbą. Patrulė M. M. nurodė, kad pirmiausia atvyko patruliai, tačiau pažymėtina, kad tokią aplinkybė liudytoja nurodė tik teisme, jos tarnybiniame pranešime ši aplinkybė nefiksuota. Be to, liudytoja teisme teigė įvykio aplinkybių nepamenanti ir prašė vadovautis jos tarnybiniu pranešimu.

Liudytoja patrulė M. M. teisme paaiškino, kad pranešėja, t.y. L. S. buvo susijaudinusi.

Tiek liudytojas E. M., tiek liudytoja M. M. nurodė, kad nepamena, ar ieškojo nusikaltimo įrankio – grėblio, tačiau abu pareigūnai patvirtino, kad apžiūrėjo įvykio vietą ir kraujo dėmių ten nebuvo.

Nors baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios gynėjas nurodė, kad tą aplinkybę, jog kaimynė kaltina J. V. sužalojus galvą grėbliu, pačiai J. V. nurodė pareigūnas, tačiau liudytojo policijos pareigūno E. M. parodymai tai paneigia. Liudytojas E. M. teisme parodė, kad jam paklausus J. V. kas per situacija, pastaroji paaiškino, kad ji nieko nedarė, kaimynė pati nugriuvo. Konfliktas kilo dėl nupjautų gėlių. Netrenkė su grėbliu, kaimynė paslydo ant plytelių ir pati nukrito. Atvykus kaltinamoji pasakė, galimai ten nukrito nukentėjusioji ir jie nuėjo į tą vietą, kur galimai kilo konfliktas dėl tų nukarpytų gėlių. Liudytojo E. M. parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji jam iki įvykio nepažįstamos.

Be to, kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, kaltinamoji jam kiek kitaip nei teismui aiškino įvykio aplinkybes – o būtent, kad nuketėjusioji pati paslydo ir nukrito. Ir nors šių netiesioginių liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys, tačiau visgi tai leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamoji duodama parodymus nėra nuoširdi.

Tai, kad dėl patirto sužalojimo L. S. buvo tam tikrą laikotarpį nedarbinga patvirtina Sodros duomenys (b.l.11)

Dar pasisakytina dėl nukentėjusiosios motinos ir kaltinamosios sklypus skiriančios tvoros aukščio. Teismui šalių buvo pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuota tvora, skirianti J. V. ir J. S. mamos sklypus. Kaltinamosios gynėjas pateikė nuotraukas (b.l.84-87), kuriose fiksuojamas tvoros aukštis liniuote 1 m. 75 cm ir nukentėjusioji pateikė nuotraukas (b.l.115-117), kuriose fiksuojamas tvora iš kitos sklypo pusės. Šiuose nuotraukose nukentėjusioji nufotografuota pasilenkusi. Nukentėjusioji teismui nurodė, kad tvora jos mamos sklypo pusėje nėra už ją aukštesnė.

Visų pirma, iš nuotraukų matyti, kad J. V. sklype be pačios tvoros yra suformuota ir cementinis pagrindas apie 20 cm, o už tvoros kitame sklype žemės lygis aukštesnis, suformuotas nuo minėto cementinio pagrindo viršaus. Tačiau teismo nuomone tai savaime nei paneigia, nei patvirtina kokias nors reikšmingas šiai bylai aplinkybes. Antra, gynybos pateikti argumentai, kad per tokio aukščio tvorą kaltinamoji negalėjo suduoti nukentėjusiajai grėbliu yra hipotetinio pobūdžio, neatspindintys jokių realių įvykio aplinkybių. Be to, aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, jos būtent J. V. veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas galvoje.

Teismas vertina, kad byloje surinkti ir teisme ištirti aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina faktą, kad J. V. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad neaiškumai yra aiškinami kaltinamo asmens naudai tik tuomet, kai jų nepavyksta pašalinti išnaudojus visas galimybes. Šiuo atveju iškilusias abejones dėl J. V. kaltės padarius jai inkriminuojamą veiką šalina nukentėjusiosios L. S. parodymai, liudytojų M. M., E. M. parodymai, garso įrašas, paciento, patyrusio traumą apžiūros lape Nr. 89645(b.l.9) ir paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokole(b.l.10) fiksuoti duomenys.

Abejonės dėl sužalojimo mechanizmo buvo pašalintos specialistės paaiškinimais teisme ir specialisto išvada (b.l.26.), kuria aiškiai ir neginčijamai konstatuota, jog L. S. padaryta muštinė žaizda viršugalvio srityje, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai 2015-10-28. Ekspertė R. G. paaiškino, kad mažai tikėtina, jog tokie sužalojimai atsirastų pačiam atsitrenkus. Visi nurodyti duomenys yra surinkti teisėtais būdais ir laikytini įrodymais.

J. V. kaltės nepaneigia ir kitos nustatytos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad santykiai tarp J. V. ir L. S. buvo pakankamai priešiški. Tokios nustatytos aplinkybės neprieštarauja teismo išvadai, kad nežymų sveikatos sutrikdymą L. S. padarė J. V..

Pačios J. V. parodymus apie tai, kad ji nesudavė grėbliu į galvą L. S., teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus. Teismas atmeta J. V. paaiškinimus, kad L. S. pranešdama apie įvykį policijai tokiu būdu įvykdė savo grasinimus, nes tokie jos parodymai nėra patvirtinami bylos medžiaga. Priešingai, nukentėjusiajai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Dar pažymėtina, kad pati kaltinamoji irgi pripažįsta vykusio konflikto su nukentėjusiąja faktą įvykio dieną būtent dėl tų pačių aplinkybių – apkarpytų gėlių.

Tokiu būdu, vertinant visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. V. kaltė yra pilnai įrodyta. Paminėtų įrodymų visuma teismui yra pakankama kaltinamosios dalyvavimui inkriminuojamame nusikaltime įrodyti.

Nukentėjusioji L. S. prašė J. V. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Toks J. V. veikos kvalifikavimas yra teisingas ir patvirtintas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Lengvinančių ir sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į J. V. asmenybę. J. V. tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, pensininkė. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios amžių. Esant tokioms aplinkybėms J. V. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

Šiuo atveju nagrinėjama privataus kaltinimo byla pagal L. S. skundą, kuriuo kaltinama J. V.. Advokatas E.Šapalas vadovaujantis LR BPK 105 str. 6 d. išreiškė prašymą priteisti iš nukentėjusiosios L. S. kaltinamosios J. V. naudai pastarosios patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikiant išlaidų dydį patirtinančius dokumentus.

LR BPK 105 str. 6 d. nustato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas, į teismo priimamą procesinį sprendimą, darytina išvada, kad kaltinamosios turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti iš nukentėjusiosios L. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių.

LR BK 48 str. 5 d. pagrindu uždrausti J. V. bendrauti su L. S..

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės J. V. neskirti.

Netenkinti advokato E..Šapalo prašymo priteisti iš nukentėjusiosios L. S. kaltinamosios J. V. naudai pastarosios patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą, paduodant apeliacinį skundą.

Nuorašas tikras.

2016 m. lapkričio 24 d.