Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti pagal paskolų grąžinimo grafikus, jos įmokėtos sumos buvo nukreipiamos įsiskolinimui dengti tokia tvarka: delspinigiai, palūkanos, paskola (sutarčių 4.1 punktai). Atsakovė netinkamai paskaičiavo įsiskolinimo sumą, iš esmės sudėdama paskolų grąžinimo grafikuose nurodytas palūkanų įmokas. Toks mokėjimas pagal grafikus ir tokios mokėjimo palūkanos būtų apskaičiuotos, jeigu atsakovė laiku vykdytų įsipareigojimus pagal sutartis. Atsakovei neatsiskaitant, ieškovas palūkanas paskaičiavo ir prašo priteisti nuo negrąžinto paskolos likučio už visą laikotarpį, kurį paskolos gavėja naudojosi pinigais, t. y. iki 2022 m. I ketvirčio (kreipimosi į teismą dienos). Delspinigiai paskaičiuoti pagal kiekvieno ketvirčio įmoką (paskola + palūkanos) už 180 dienų laikotarpį.

7. Nagrinėjamas ginčas kilo iš paskolos teisinių santykių. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CPK 6.873 straipsnio 1 dalis).

8.1. Ieškovas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (nuo 2010 m. sausio 1 d. – Valstybinis studijų fondas) ir atsakovė K. G. sudarė dvi paskolos sutartis: 1) 2005 m. gegužės 5 d. paskolos sutartį Nr. G050050030, kuria atsakovei suteikta 4 500 Lt (1 303,29 Eur) paskola; 2) 2006 m. gegužės 18 d. paskolos sutartį Nr. G060050029, kuria atsakovei suteikta 4 500 Lt (1 303,29 Eur) paskola. Paskolos suteiktos gyvenimo išlaidoms su 5 procentų dydžio metine palūkanų norma ir turėjo būti grąžintos per 15 metų (sutarčių 1 punktas).

8.2. Pagal paskolos sutartis atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui paskolas sutartyse numatytomis sąlygomis ir terminais; paskolas pradėti grąžinti ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo studijų baigimo ar nutraukimo (pašalinimo); grąžinti paskolas kas ketvirtį lygiomis dalimis iki ketvirčio trečiojo mėnesio 10 dienos pagal paskolų grąžinimo grafikus (sutarčių 3.1 punktai) ir sumokėti sutartyse nustatytas palūkanas (sutarčių 3.2 punktai). Pagal su sutartimi pasirašytą paskolos Nr. G050050030 grąžinimo grafiką, pirmoji ketvirtinė įmoka turėjo būti mokama 2010 m. III ketvirtį; pagal paskolos Nr. G060050029 grąžinimo grafiką, pirmoji įmoka numatyta 2010 m. II ketvirtį. 2007 m. lapkričio 16 d. ir 2009 m. lapkričio 27 d. Valstybinio studijų fondo raštai Nr. S9-734, Nr. S7-1099 dėl paskolos grąžinimo termino pakeitimo ir atidėjimo patvirtina, kad, Klaipėdos universiteto rektoriaus įsakymu Nr. S-803 atsakovę išbraukus iš aukštosios mokyklos studentų sąrašų ir pastarajai pateikus prašymą dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo, pasikeitė paskolų grąžinimo terminai ir buvo sudaryti nauji mokėjimo grafikai, pagal kuriuos pirmoji ketvirtinė įmoka turėjo būti sumokėta 2009 m. II ketvirtį.

8.4. Ieškovas Valstybinis studijų fondas 2009 m. spalio 9 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2015 m. kovo 19 d., 2016 m. kovo 9 d. siuntė atsakovei įspėjimus, nurodydamas, kad atsakovė nevykdo/netinkamai vykdo periodinių įmokų mokėjimus už suteiktas paskolas; taip pat informuodamas, jog už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį, laiku nesumokėtas palūkanas skaičiuojami delspinigiai. Raštuose ieškovas ragino atsakovę padengti pradelstas skolas ir nurodė, jog priešingu atveju bus kreipiamasi dėl negrąžintos sumos ir delspinigių išieškojimo teismine tvarka.

8.5. 2017 m. gegužės 16 d., 2019 m. rugpjūčio 2 d., 2020 m. liepos 28 d. ieškovas siuntė atsakovei įspėjimus Nr. T1-2229, Nr. T1-1213, Nr. T1-4592 dėl paskolos sutarčių nutraukimo.

9. Šių faktinių aplinkybių kontekste ieškovas kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu, prašydamas nutraukti su atsakove sudarytas paskolos sutartis ir priteisti 2 268,52 Eur negrąžintų paskolų, 1 112,62 Eur nesumokėtų palūkanų, 195,54 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė, nesutikdama su pareikštais reikalavimais, nurodė, kad ieškovas netinkamai apskaičiavo prašomas priteisti sumas. Atsakovės teigimu, bendrą grąžintiną sumą pagal paskolų grąžinimo grafikus sudaro 3 600,38 Eur, o atsakovės įsiskolinimas tesiekia 3 032,32 Eur. Iš šios sumos dar turėtų būti atimtos palūkanų sumos nuo 2022 m. antros įmokos iki 2025 m. antros įmokos, todėl ieškovo prašoma grąžinti skolos suma yra akivaizdžiai didesnė už realią, nesumokėtą sumą. Atitinkamai, turėtų būti mažesnis ir delspinigių dydis, nurodytas ieškinyje.

10. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

11. Analizuodamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

12. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai nagrinėjamoje byloje atitiko esminio sutarties pažeidimo sąvoką, ji ilgą laiką (nuo 2012 metų) tinkamai nevykdė įmokų pagal paskolos sutartis (paskolos grąžinimo grafikus), o tai neleido ieškovui tikėtis tolesnio sutarties vykdymo ateityje. Ieškovas siuntė 8 įspėjimus atsakovei dėl pradelstos skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė ieškovo raginimų atsiskaityti nepaisė. Dėl to ieškovo reikalavimas nutraukti ginčo paskolos sutartis pripažintinas pagrįstu ir yra tenkintinas (sutarčių 3.1-3.2 punktai, 3.5 punktas, 4.2 punktas, 4.2.1 punktas, CK 6.217 straipsnio 4 dalis).

13. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

14. Konstatuotina, kad atsakovė, tinkamai nevykdydama savo įsipareigojimų pagal sutartis, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovei tinkamai sutartinių įsipareigojimų nevykdant, nuolat vėluojant sumokėti įmokas pagal paskolos grąžinimo grafikus, ieškovas įgijo teisę į negrąžintų paskolų sumos išreikalavimą teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 268,52 Eur negrąžintų paskolų yra tenkintinas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

15. Remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytų paskolos sutarčių 1.1.3, 3.2 punktuose nustatyta, kad atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas per paskolos sutartyse nustatytus terminus. Palūkanos apskaičiuojamos nuo likusios negrąžintos paskolos dalies ir mokamos iki kiekvieno ketvirčio trečio mėnesio 10 dienos.

16. Iš atsiliepimo turinio nustatyta, jog atsakovė iš esmės nesutinka su ieškovo pateiktu palūkanų paskaičiavimu. Atsakovės teigimu, bendrą palūkanų sumą pagal paskolos sutartis sudaro 3 431,40 Lt (993,80 Eur), o atsakovės įsiskolinimas, atėmus sumokėtus ir palūkanoms dengti skirtus 229,99 Eur, siekia 763,81 Eur.

17. Kaip teisingai teismo posėdžio metu pastebėjo ieškovo atstovė, atsakovė mokėtinas palūkanas apskaičiuoja remdamasi paskolos grąžinimo grafikuose nurodytomis sumomis, visiškai nepaisydama aplinkybės, jog kiekviena palūkanų įmoka, nurodyta paskolos grąžinimo grafikuose, skaičiuojama nuo mažėjančio paskolos likučio, tuo tarpu atsakovei nustojus mokėti paskolos įmokas, nuo 2012 m. II ketvirčio atsakovės paskolos likutis nebemažėjo, todėl ir palūkanos atitinkamai buvo skaičiuojamos nuo negrąžintos nustatytu terminu tikrosios paskolos sumos (o ne tos, kuri nurodyta grafike).

18. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovės teiginiai dėl, atsakovės teigimu, neteisingai apskaičiuotos nesumokėtos palūkanų sumos atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Konstatuotina, kad atsakovė sutartinės prievolės mokėti fiksuotas palūkanas už naudojimąsi suteiktomis paskolomis tinkamai nevykdė, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 112,62 Eur dydžio pelno (mokėjimo) palūkanos (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 0,04 procentų dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 180 pradelstas atsiskaityti dienas, t. y. 195,54 Eur delspinigių. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su tokiu delspinigių dydžiu nesutinka.

20. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

21. Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Tarp šalių sudarytų paskolos sutarčių 1.1.4 ir 3.3 punktuose numatyta atsakovės pareiga už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį ir laiku nesumokėtas palūkanas mokėti ieškovui 0,04 procentų dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos dalies ir palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

22. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).