Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimo K. M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) kontrolierė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. M. J., už tai, kad ji 2009 m. spalio 22 d., apie 17 val. 29 min., važiavo troleibusu Nr. 634 maršrutu Nr. 4 be bilieto. Šiais veiksmais K. M. J. pažeidė Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33.1 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 3 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad keleivių važiavimas keleivinėmis kelių transporto priemonėmis įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus reikiamų dokumentų, patvirtinančių teisę į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Vilniaus miesto tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-967 patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.1 punktas įtvirtino, jog keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jei kontrolės metu jis nepateikia kontrolieriui galiojančio vardinio terminuoto bilieto su nuolaida ir galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą. Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 1 punktas numatė, jog dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai <...> turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais terminuotą vardinį važiavimo bilietą – su 80 procentų nuolaida. Kelių transporto kodekso 21 straipsnio 3 dalis įtvirtino, jog lengvatomis naudotis turi teisę asmenys, pateikę šią teisę liudijančius dokumentus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog K. M. J. 2009 m. spalio 22 d. važiavo autobusu, turėdama vardinį terminuotą bilietą su 80 procentų nuolaida, tačiau kontrolierei nepateikė mokinio pažymėjimo, paaiškinusi, kad jo tą dieną neturėjo, nes jis buvo atiduotas mokyklos kanceliarijai pratęsti jo galiojimo laiką. Pažymėtina, jog šiuo atveju ginčo dėl to, ar 2009 m. spalio 22 d. K. M. J. turėjo teisę į transporto lengvatą, nėra, t. y. tuo metu ji buvo Antakalnio vidurinės mokyklos mokinė, tačiau šiuo atveju kilęs ginčas dėl aptartos teisės netinkamo realizavimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtuose teisės normose pagrįstai nustatyta, jog asmuo, važiuojantis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis ir įsigijęs važiavimo bilietą su nuolaida, kontrolės metu turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę į transporto lengvatą, nes būtent kontrolės metu yra nustatomas aptariamos teisės tinkamas realizavimas.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija mano, kad šioje konkrečioje byloje yra galimybė atsižvelgti į visumą ypatingų ir išskirtinių aplinkybių, bylojančių K. M. J. naudai. Pirma, K. M. J. turėjo teisę į transporto lengvatą. Antra, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė, kad kontrolieriai pateikė galiojantį elektroninį bilietą su 80 proc. nuolaida, Vilniaus Antakalnio vidurinės mokyklos pažymių knygelę, dailės mokyklos pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę bei pažymėjo, kad tą dieną mokinio pažymėjimo neturėjo, nes jis buvo atiduotas mokyklos kanceliarijai pratęsti jo galiojimo laiką ir laminuoti (b. l. 2). Šias aplinkybės iš esmės patvirtina liudytojos kontrolierės A. B. parodymai teismo posėdžio metu apie tai, kad K. M. J. kontrolės metu atidarė kuprinę ir rodė jos turinį, (b. l. 2) bei mokinio pažymėjimo kopija (b. l. 8) iš kurios matyti, kad pažymėjimas K. M. J. buvo išduotas 2009 m. spalio 22 d., t. y. tą pačią dieną, kai K. M. J. buvo nubausta už Taisyklių 33.1 punkto pažeidimą. Įvertinusi įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. M. J. veikoje nėra kaltės, nes ji kontrolieriai negalėjo pateikti mokinio pažymėjimo dėl objektyvių priežasčių, kadangi jis buvo mokykloje dėl galiojimo termino pratęsimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. M. J. veikoje nėra pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės elemento - kaltės, todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142 straipsnio 3 dalyje, bylos teisena jos atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.