- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2YT-18296-808/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13166-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti faktą, t.y. kad I. V., po sutuoktinės I. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjus valdyti turtą. Nurodo, kad pareiškėjo tėvas - I. V., 1994 m. birželio 14 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3530 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 125/1000 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). I. V. mirė 2021 m. sausio 4 d. Nuvykus į notaro biurą priimti palikimą, paaiškėjo kad to padaryti negalima, nes minėtas namas buvo įgytas dar esant gyvai I. V. sutuoktinei, pareiškėjo mamai - I. V. (mirė (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto 29-asis notaro biuras atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti V. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po I. V. mirties. Po I. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) nebuvo pradėta paveldėjimo byla ir neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes mirusiosios sutuoktinis, - I. V., iš karto pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą. Minėtas namas nuo 1994 m. birželio 14 d. įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip I. V. nuosavybė, todėl jis viešai ir oficialiai paveldėtą turtą valdė daugiau nei 26 metus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime sutiko su pareiškimu ir prašė jį tenkinti.
Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po I. V. mirties, priėmimo faktą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. V. mirė (duomenys neskelbtini), o I. V. mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktinių santuoka buvo sudaryta 1953 m. gegužės 24 d. (Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje Irena ir I. V. susilaukė dviejų vaikų - V. V. ir A. V. (Pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-5089). Būdamas santuokoje, 1994 m. birželio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3530 pagrindu, I. V. įgijo nuosavybės teisę į 125/1000 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, Irena ir I. V., kartu su pareiškėju gyveno minėtu adresu. Byloje nėra duomenų, kad po I. V. mirties, dėl jos turto paveldėjimo kas nors būtų kreipęsis į notarą, todėl atsiradusį palikimą turėjo teisę priimti palikėjos vaikai ir sutuoktinis. Po I. V. mirties minėtame name liko gyventi jos sutuoktinis I. V. (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris palikimą priėmė realiai pradėdamas faktiškai jį valdyti, tvarkyti ir naudotis tuo turtu kaip savu, t.y. gyveno minėtame name iki savo mirties.
Teismas, nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Nagrinėjamoje byloje, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas yra įrodytas, o jo nustatymas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl pareiškimas tenkinamas, įstatymui numatant galimybę priimti palikimą pradėjus faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-270, 27 ir 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.