Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-12-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1365-780/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-12-27
Bylos Nr.
1-1365-780/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47100-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1365-780/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47100-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 2.1.8; 2.1.15.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 27 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka išnagrinėjo baudžiamąją byla, kurioje

J. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. J. 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 19 val. 42 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suėmė nukentėjusiajai S. K. už abiejų jos rankų ir jas patempė, tuo padarė nukentėjusiajai S. K. poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos V piršto galinės falangos delniniame paviršiuje;

be to, J. J. 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 20 val. 12 min. (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo bendrojo naudojimo koridoriuje, būdamas apsvai­gęs nuo alkoho­lio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodžiu grasino S. K., jog ją papjaus, po šių išsakytų žodžių, laikydamas rankoje peilį ir leisdamasis iš trečio gyve­na­mojo namo aukšto laiptais žemyn link antro aukšto koridoriuje stovinčios S. K., grasino jai, sakydamas, jog ją papjaus, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakanka­mas pagrin­das manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

J. J. , pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiš­kai. Jis paiškino, kad S. K. buvo jo sugyven­ti­nė, jie išsiskyrė š. m. rugsėjo 24 d., nuo to laiko gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Rugsėjo 29 d. vakare į svečius pasikvietė kaimynę J. B. ir abu vartojo alkoholį. Išgėrė butelį 0,7 l talpos brendžio ir pusę kito butelio. Bege­­riant, apie 19 val. 40 min., atėjo jo buvusi sugyventinė S. K., tarp jų kilo konflik­tas. Jis suėmė S. už rankų ir jas patempė, tempimo metu ji galėjo jausti fizinį skausmą, jai galėjo būti padaryta kraujosruva dešiniame piršte. Apie 20 val. 10 min., kuomet S. išeidinėjo iš jo buto, jis buvo įpykęs ir neblaivus, todėl išėjęs į koridorių S. pasakė, kad ją papjaus, taip siekdamas ją įbauginti. Matydamas, kad S. nuėjo į antro aukšto kori­dorių, apsirengė, paėmė peilį ir ėjo į antrą aukštą. Jam būnant prie antro aukšto korido­riaus durų, prie jo priėjo S. M.. Suprato, kad jis nori atimti peilį, nes buvo su odinėmis moto­ciklininko pirštinėmis ir siekė ranko­­mis suimti peilį, suprato, kad norėjo apginti S. K. S. suėmė rankomis peilį, jis bandė jį iš jo atimti, nes tai buvo jo peilis, ir grumtynių metu galė­jo įsipjauti sau į šoną, dėl ko preten­­zijų niekam neturi ir ateityje neturės. Nurimus konfliktui, pas jį į namus atvyko medikai ir poli­cijos pareigūnai. Medikai jį apžiū­­rė­jo ir nuvežė į Lazdijų ligo­ni­nės priėmimo skyrių, kur jam susiu­vo žaizdą. Su S. K. pasirašė susitarimą dėl jai pada­rytos neturtinės žalos atlyginimo, nori, kad teismas šį susi­tar­i­mą patvirtintų. Sutinka, kad ikiteis­minis tyrimas būtų pabaigtas baudžia­muoju įsakymu (1 t., b. l. 144–145, 149–150, 2 t., b. l. 5–6, 10–11);

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- nukentėjusiosios S. K. protokolu–pareiškimu ir jos parodymais (1 t. b. l. 1–3, 71–73, 76–77, 81–82), iš kurių matyti, kad J. J. yra jos buvęs sugyventinis. Jie kartu gyveno apie dvejus metus, (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Š. m. rugsėjo 29 d. nusprendė nuvykti į minėtą butą pasiimti savo daiktų. Apie 19 val. paprašė kaimynės M. Š., kad nuvežtų į Veisiejus. Nuėjusi prie minėto buto, pabeldė į duris. Jas atidarė buvęs sugyventinis J. J., kuris buvo neblaivus. Įėjusi į prieškambarį, pamatė virtuvėje sėdinčią moterį, kurios vardas J. Kai pasakė J., kad atiduotų jos daiktus, tuomet jis sugriebė jai už abiejų rankų ties kairės rankos riešo sritimi ir už dešinės rankos pirštų. Jie su J. susistumdė, ji norėjo ištraukti savo rankas. J. stipriai patempė abi jos rankas ir taip sukėlė jai fizi­nį skausmą. Jai pavyko ištraukti dešinę ranką, tempimo metu pajuto labai stiprų skausmą dešinės rankos mažajame piršte, jis ištino. Po to J. išstūmė ją iš buto, sakydamas, kad ją reikia papjauti. Su S. G. nulipusi iki antro aukšto koridoriaus pasakė, kad reikia kviesti poli­ciją ir surinko numerį 112. Kalbėdama su Bendrojo pagalbos centro operatore pamatė, kad J. J. lipa laiptais iš trečio aukšto į antrą ir rankoje laiko peilį. Lipdamas laiptais jis šaukė, kad ją papjaus. Bendraudama su operatore ji kelis kartus pasakė, kad jis ateina su peiliu. T. S. paėmė už durų rankenos ir laikė, kad J. nepatektų į koridorių, kuriame jos buvo, pradėjo šaukti, kad J. ateina su peiliu. Tuo metu atbėgo S. M., kuris susi­­grū­mė su J. Ji buvo labai išsigandusi, grasinantys J. žodžiai ir leidimasis žemyn turint ranko­je peilį sukėlė baimę, kad jo grasinimas gali būti realus. Neturtinę žalą vertina 2000 eurų, nes tris budėjimus negalėjo dirbti, nedarbingumo pažymėjimo nebuvo pasiėmusi, taip pat namuose apie dvi savaites negalėjo atlikti kasdienių buitinių darbų, nes skaudėjo dešinės rankos pirštą. Sutinka, kad J. šią sumą atlygintų dalimis;

- policijos pareigūno O. Š. tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplin­ko­je fakto ir dėl informacijos pateikimo (1 t., b. l. 56–59, 60), iš kurių matyti, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 20 val. 16 min. gavę budėtojo pranešimą, kad sugyventinis moteriai neatiduoda daiktų, nuvy­ko į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini). Juos pasitikusi prane­šė­ja S. K. paaiškino, kad jos sugyventinis J. J. prieš ją smurtavo, t. y. žodi­nio konflikto metu ją sugriebė už abiejų rankų bei stipriai patempė dešinę ranką, taip sukel­damas skausmą dešinės rankos piršte, kuris atrodė patinęs. Antro ir trečio aukšto laiptinėje matėsi kraujo lašai. S. K. sakė, kad J. J. lakstė su peiliu rankoje po koridorių ir įsipjovė sau į kažkurį šoną ar ranką. Užlipus į trečią aukštą, 306 buto duris atidarė J. J., kuris buvo kruvinas, agresyvus. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį apžiū­rėjo ir sutvars­tė žaizdą. Įvykio vietoje taip pat buvo J. B., o namo trečio aukšto kori­doriuje buvusi S. G. paaiškino, kad konfliktą nufilmavo mobiliuoju telefonu, parodė, kad vaizdo įraše yra matomas S. M., kuris bandė atimti iš J. J. rankų peilį. Ji nurodė, kad matė, kaip J. J. peiliu susižalojo pats, persirėž­da­mas sau ranką. Peilis buvo rastas (duomenys neskelbtini) , virtu­vė­je;

- policijos pareigūno T. M. tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl informacijos pateikimo (1 t., b. l. 17–18, 65), iš kurių matyti, kad nustatyta, jog J. J. 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 20 val. 12 min. (duomenys neskelbtini), gyve­namojo namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laikydamas rankoje peilį ir leisdamasis laiptais žemyn link koridoriuje stovinčios S. K. grasino jai, jog papjaus, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Susisiekus per programėlę „Facebook“ su Didžiojoje Britanijoje gyvenančiu įvykio liudininku S. M., jis paaiš­ki­no, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. J. J., turėdamas ranko­je peilį, bendrojo naudojimo laiptinėje, ėjo link jo sakydamas „dink iš čia, nesi čia registruotas“. J. J. ėjimo su peiliu link jo nesuprato kaip grasinimo, nes J. buvo akivaizdžiai neblaivus, jis yra seny­vo amžiaus. S. teigė, kad užsidėjo odines pirštines, eidamas link J. bandė sugrieb­ti už peilio ir nulaužti ašmenis, tačiau nepavyko. Kai bandė atimti peilį, J. traukė rankas į save, vyko grumtynės ir, tik paleidęs peilį, pamatė, kad J. kraujuoja. Nesu­pra­to, kokiu būdu J. įsipjovė, viskas įvyko staigiai. S. M. nurodė, kad preten­zi­jų J. J. neturi, jis tik norėjo jį nuraminti, kad su peiliu niekam nieko blogo nepada­ry­tų;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 30–38), iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prieškambaryje; įvykio vietos apžiūros metu kambaryje, šalia kriauklės, rastas ir paimtas peilis;

- kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 24–29), iš kurio matyti, jog apžiūrėjus CD-R laikmeną, į kurią įrašytos pokalbių garso įrašų kopijos, gautos iš Bendrojo pagalbos centro, nusta­ty­ta, jog pranešama apie įvykį adresu: (duomenys neskelbtini), prašoma policijos, nuro­do­ma, jog „jis ateina su peiliu“; antras pranešimas iš to paties nukentėjusiosios S. K. abonentinio numerio, nuro­do­ma, jog „šoko į ją su peiliu, nepataikė, persipjovė sau venas“;

- savanoriško daiktų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 43–45), kuriuo iš liudytojos S. G. paimta CD-R laikmena su dviem vaizdo įrašais iš įvykio vietos;

- daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 46–54), iš kurio matyti, kad atlikus S. G. pateikto vaizdo bei garso įrašo apžiūrą, nustatyta, jog iš įrašo matyti, kad laiptinėje J. J. lipa laiptais laikydamas rankoje peilį, sako grasinimus žodžiu; iš jo peilį bando atimti kitas asmuo, po ko J. J. laiptais grįžta atgal į viršų;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 929/2018 (06) (1 t., b. l. 91), kurioje nurodyta, kad S. K. poodinė kraujosruva deši­nės plaštakos V piršto galinės falangos delniniame paviršiuje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; ir vieno trauminio povei­kio pasekmėje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padary­to sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;

- liudytojos S. G. parodymais (1 t., b. l. 105–108, 111–112), iš kurių maty­ti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name, (duomenys neskelbtini) kambaryje gyvena jos senelis J. J., jo buvusi sugyventinė S. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Š. m. rugsėjo 29 d. apie 20 val. išėjusi iš savo kambario į koridorių išgirdo iš trečio aukšto sklindantį triukšmą. Iš balsų atpažino, kad konfliktuoja jos senelis J. J. ir jo buvusi sugyventinė S. K., todėl nuėjo į trečią aukštą pažiūrėti kas vyksta. Priėjusi prie kambario, kuriame gyvena J. J., durų, pamatė koridoriuje stovinčią S. K., o kambaryje – J. J., kuris neleido jai užeiti į kambarį. S. K. sakė, kad atva­­žiavo pasiimti savo daiktų, tačiau J. liepė jai važiuoti iš čia, vadino necenzūriniais žodžiais. S. jos paprašė, kad užeitų į kambarį, gal ji galės pasiimti savo daiktus. Todėl ji įėjo į kambarį, o paskui ją įėjo S. Kambaryje ant fotelio sėdėjo J. B., gyvenanti tame pačiame bendrabutyje. J. J. ir J. B. buvo akivaizdžiai neblaivūs. J. J. priėjęs prie S. K. sugriebė jai už abiejų rankų ir pradėjo ją tampyti, vartojo necen­zū­ir­nius žodžius. Ji mėgino išskirti, kad jis paleistų S. K., tačiau J. jos neklausė. Pro praviras duris išgirdusi koridoriuje kalbantį S. M., pradėjo jį šaukti, kad ateitų padėti. A. S. mėgino nuraminti J., sakydamas, kad paleistų S., tačiau J. nenurimo, tapo dar agresyvesnis, keikė S. necenzūriniais žodžiais. S. paėmęs už rankų J. patraukė į šalį, jis paleido S., tačiau nenurimo, visus keikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kai jie išėjo į koridorių, J. grasino S., kad ją papjaus. Kai nulipo į antrą aukštą, S. sakė, kad jai skauda rankos pirštą, kurį sužalojo J. J., ir kad kvies poli­ci­ją. S. išėjo į lauką parūkyti. S. kalbant su Bendrojo pagalbos centro operatore, ji pamatė, kad J. lipa iš trečio aukšto link jų ir rankoje laiko peilį. K. S. kalbėjo su operatore, ji pradė­jo šaukti, kad atsargiai, jis turi peilį, ir uždarė antro aukšto kori­do­riaus duris, kad J. nepa­tek­tų į jį. Taip pat šaukė Sauliui, kad atsargiai, jis ateina su peiliu. Tai išgirdęs S. paprašė savo sutuoktinės, kad atmestų motociklininko pirštines. J., nulipęs į antrą aukštą, bandė atidaryti koridoriaus duris, bet ji jas laikė. Bandydamas atidaryti duris, J. greičiausiai pamatė atlipantį S. ir pradėjo leistis laiptais į pirmą aukštą link S., šaukdamas „dink iš čia, kurva“. Laipti­nė­je tarp J. ir S. įvyko grumtynės, S. bandė atimti iš J. peilį, grumtynių metu J. peiliu įsipjovė sau į ranką, tuomet nurimo ir nuėjo į savo kambarį;

- liudytojos J. B. parodymais (1 t., b. l. 116–118), iš kurių matyti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), J. J. yra jos kaimynas. Š. m. rugsėjo 29 d. apie 18 val. jis pasikvietė ją į svečius, jie abu išgėrė butelį 0,5 l talpos brendžio ir apie pusę kito butelio. Apie 19–20 val. kažkas pradėjo daužyti J. buto duris ir rėkė: „atiduok mano daiktus“. J. pasakė, kad tai greičiausiai bus jo buvusi sugyventinė S., ir nuėjo atidaryti durų. Į butą įbėgo jo buvusi sugyventinė S. ir pamačiusi ją pasakė: „o kurva viena sėdi“. A. J. sugriebė rankomis S. už megztinio rankovių ir ištempė ją link buto durų. J. prie jos fizinio smurto prieš S. nenaudojo, ar naudojo nutempęs prie durų, nematė. I. S., J. išėjo į laiptinę, ar jis turėjo peilį, nematė. Po kurio laiko J. grįžo kruvinas. Kas įvyko, J. nesa­kė, ji pati nieko nematė;

- liudytojos O. V. parodymais (1 t., b. l. 121–122), iš kurių matyti, kad jos pavardė dokumentuose yra Š., vardas yra O., bet visi ją vadina M.. S. K. yra jos kaimynė. 2018 m. rugsėjo 29 d., jau sutemus, jai būnant kieme, priėjo S. K. ir paprašė, kad nuvežtų į (duomenys neskelbtini), sakė, jai reikia pasiimti rūbus. Ji nuvežė S. į (duomenys neskelbtini) kaimą ir sustojo prie vieno iš daugiabučių. S. nuėjo viena, jai liepė palaukti, o po 15–20 minučių paskambinusi liepė važiuoti, sakė, kad ją parveš. Kalbant su S. girdėjosi didelis triukšmas.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad J. J. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta, nes jo prisipažinimas ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai sutampa, o juos patvirtina įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės ir specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdžio, lokalizacijos, padarymo mechanizmo.

Nustatyta, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai nežy­mų sveikatos sutrikdymą dėl patirto sužalojimo, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuri numa­to atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų žmogaus suža­lojimą. Be to, kaltinamasis, laikydamas rankoje peilį, grasino nužudyti nuken­tė­­jusiąją, kuriai buvo pakankamas pagrindas ma­ny­ti, kad gra­sinimas gali būti įvykdytas, todėl jo veiksmai kvali­fi­kuo­tini ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kuri numa­to atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti laisvės apribojimą. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutin­ka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., b. l. 37–39, 41).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, skaičių, pavojin­gumo laips­­­­­­­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė du nusikaltimus, kurie pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis yra neteistas (2 t., b. l. 25), administ­ra­ci­ne tvarka nebaustas (2 t., b. l. 26), yra senatvės pensininkas (2 t., b. l. 34).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunki­na tai, kad nusikalstamas veikas pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nusikalsta­mų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus J. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, skaičių, kalti­na­mo­jo asmenybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltina­ma­jam skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos ir proku­rorės siūlomos laisvės apribojimo bausmės, nes pirmą kartą teisiamam kaltina­ma­jam nėra pagrin­­do skirti griežtesnes, su laisvės atėmimu susijusias, bausmes (BK 55 straipsnis). Už abi veikas nustatytinas prokurorės siūlomas mažesnis nei vidurkis bausmės dydis – po 6 (šešis) mėne­sius laisvės apribo­ji­mo. Vado­vaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrin­tinos jas iš dalies sudedant ir prie vienos bausmės pridėtina 3 (trijų) mėnesių dydžio kitos bausmės dalis, nes visiškas bausmių sudė­jimas už pirmą kartą padarytas veikas nėra būtinas bausmės tikslams pasiekti.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisi­pažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

N. S. K. pareiškė 2 000 eurų ci­vi­li­nį ieškinį (1 t., b. l. 96). Kaltina­ma­sis J. J. ir nukentėjusioji S. K. pasirašė susitarimą, kuriuo J. J. įsipareigojo padarytą ža­lą at­lyginti iki 2022 m. gegužės 1 d. (1 t., b. l. 99), šis susitarimas tvirtintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis, 421 straipsnio 4 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate (1 t., b. l. 42), – sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- laikmenos su garso ir vaizdo įrašais – paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

- už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėne­siams, per bausmės laikotarpį įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

- už veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėne­siams, per bausmės laikotarpį įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę J. J. paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, per bausmės laikotarpį įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, J. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, per bausmės laikotarpį įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. J. laikinajame sulai­ky­me išbūtas dvi paras nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 1 d., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Patvirtinti kaltinamojo J. J. ir nukentėjusiosios S. K. susitarimą dėl 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų žalos atlyginimo, pagal kurį J. J. mokės kiekvieną mėnesį po 50 (penkiasdešimt) eurų, pinigus pervedant į nukentėjusiosios banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo terminą nustatant nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikin­ti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - peilį, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti J. J., jog nesutikdamas su bausme, paskirta teismo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalauda­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pada­vus pra­šy­mą rei­kalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsaky­mas neįgys teisinės ga­lios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­­mas bau­džiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagri­nėjimą teis­me, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavi­mo dienos ir vyk­domas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsa­ky­mas neskun­džia­mas.

Teisėjas Ramūnas Šarka