Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui R. A., atsakovo atstovei Gabrielei Juodkaitei-Granskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos teismo ekspertizės centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Ginčų komisija) 2010-04-19 sprendimo Nr. 3R-70 (2010/05-4R-90) (toliau – Sprendimas), kuriuo byla pagal pareiškėjo R. A. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – Ekspertizės centras, atsakovas) veiksmų buvo nutraukta (Ginčų komisijos byla, b. l. 57-60).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – asmens prašymų nagrinėjimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose tvarka ir sąlygos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas 2010-02-08 raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, kuriame prašė sustabdyti R. J. ir E. V. metodinių rekomendacijų „Elektros skaitiklių trasologinis tyrimas“ platinimą, išimti jas iš apyvartos ir nerekomenduoti jomis naudotis bei platinimą teismams bei įvertinti R. J. ir E. V. veiksmus bei jų galimybę būti įrašytiems į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, nes, anot pareiškėjo minėtas metodinis laiškas formuoja teisėjų išankstinę nuomonę, kad dėl visų pažeidimų automatiškai yra kaltas vartotojas, juo siekiama užkirsti kelią teismui nustatyti tikrąjį skaitiklio pažeidėją, laiško išvados peržengia jo autorių kompetencijos ribas (Ginčų komisijos byla, b. l. 42-43).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2010-03-10 raštu Nr. (1.23)7R-2062 „Dėl R. A. skundo“ pareiškėjo skundą nagrinėti pagal kompetenciją persiuntė LTEC (Ginčų komisijos byla, b. l. 41).

Atsakovas 2010-03-16 raštu Nr. S-203 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad jo skunde minimos rekomendacijos parengtos LTEC ir 2008-01-15 LTEC direktorato posėdyje rekomenduotos praktiniam naudojimui. Šiame rašte atsakovas, be kita ko, nurodė, kad LTEC nuostatų 8.7 p. įpareigoja parengti metodines rekomendacijas teismams ir teikti jiems metodinę pagalbą ekspertinių tyrimų atlikimų klausimais, o 21.2 p. įpareigoja direktoratą dalyvauti metodinėje LTEC veikloje. Pažymėjo, kad dokumentas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pareiškėjo išvada, kad rekomendacijų pagalba yra formuojama išankstinė nuomonė dėl pažeidimo kaltininko yra nepagrįsta, nes metodinių rekomendacijų autorių tikslas yra rekomenduoti teismams neužduoti beprasmiškų klausimų ir tokiu būdu nėra peržengiamos jų kompetencijos ribos. Atliekant trasologinį tyrimą yra nustatoma, ar ant tirti pateikto elektros skaitiklio yra pėdsakai, kurie susidaro siekiant pakeisti faktiškai sunaudotos elektros energijos rodmenis, t. y. ekspertas išvadoje pateikia tik faktinius duomenis apie jo nustatytus elektros skaitiklių pažeidimus, o šių duomenų vertinimas yra teismo kompetencija (Ginčų komisijos byla, b. l. 3-4, 9-12, 13-34, 35-40, 44-45).

Pareiškėjas, nesutinkamas su minėtu raštu, 2010-04-06 su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją prašydamas panaikinti LTEC 2010-03-16 raštą Nr. S-203 „Dėl informacijos pateikimo“ bei jame nurodytą LTEC direktorato protokolą Nr. DP-1 (Ginčų komisijos byla, b. l. 1-2).

Ginčų komisija, išnagrinėjusi 2010-04-06 pareiškėjo skundą, priėmę skundžiamą Sprendimą, kuriuo bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė. Ginčų komisija Sprendime nurodė, kad R. A. skunde komisijai išreikštas prašymas (tik panaikinti raštą) pagal savo pobūdį negali būti laikomas atskiru skundo reikalavimu, nes juo nėra išreiškiamas reikalavimas taikyti kokį nors jo teisių gynimo būdą, dėl kurio galėtų būti priimtas vienas iš Nuostatų 40 p. numatytų sprendimų Ginčų komisijos byla, b. l. 57-60).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (toliau – Įstatymas), Teismo ekspertizės įstatymas, Administracinių ginčų komisijų įstatymas, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės), Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 433 (toliau – Nuostatai) ir LTEC nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-08-21 įsakymu Nr. 1R-312 (toliau – LTEC nuostatai) bei kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad viešasis administravimas yra įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal Įstatymo 2 str. 9 d., individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Vadovaujantis 2 str. 14 d., prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, o skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Įstatymo 2 str. 15 d.).

Taisyklėse nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 41.2. p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 41.3. p.); į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu (Taisyklių 41.4. p.).

Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 1 d., Ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo. Su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 11 str.).

Nuostatų 40 p. reglamentuojama, kad Ginčų komisija priima vieną iš šių sprendimų atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį komisijos nurodymą; įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per komisijos nustatytą laiką priimti sprendimą dėl šio subjekto atsisakymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus; nutraukti bylą kaip nežinybingą.

Pagal Teismo ekspertizės įstatymą, ekspertiniu tyrimu laikytinas teismo ar teisėjo pavedimu atliekamas tyrimas, kuriam naudojamos specialios žinios ir kurio eiga bei rezultatai fiksuojami ekspertizės akte. Atitinkamai, teismo ekspertizė yra proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte (3 str. 1 d., 4 d.). Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (4 str. 1 d.). Atlikdamas ekspertizę, ekspertas turi proceso įstatymų nustatytas teises, taip pat savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus bei gauti produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentaciją ir kitokią teismo ekspertizėms atlikti reikalingą informaciją prašyti tyrimui reikalingos papildomos medžiagos, dalyvauti proceso veiksmuose (11 str. 1 d., 2 d. 1-4 p.). Atlikdamas teismo ekspertizę, ekspertas yra nepriklausomas, savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais (13 str.).

Vadovaujantis LTEC nuostatais, centro paskirtis yra dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės politiką specialių žinių panaudojimo srityje, atliekant ekspertizes ir tyrimus pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus ir diegti naujus tyrimo metodus ekspertinėje praktikoje, vykdant mokslo tiriamąją ir metodinę veiklą kriminalistinio bei ekspertinio mokslo srityje (2 p.). Įgyvendindamas jam pavestus uždavinius centras, be kita ko, rengia, aprobuoja ir publikuoja ekspertizių ir tyrimų atlikimo metodikas (8.5 p.), rengia metodines rekomendacijas ir teikia metodinę pagalbą (informaciją) teismams, prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms teismo ekspertizės, techninių priemonių ir specialių žinių panaudojimo klausimais (8.7 p.), rengia teismo ekspertus (8.10 p.), teikia teismo eksperto kvalifikaciją asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, ir išduoda teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimus (8.11 p.), taip pat pagal kompetenciją priima ir nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus ir skundus (8.16 p.).

Visapusiškai ir objektyviai ištyrusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą ir vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino Ginčų komisija, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su Ginčų komisijos padaryta išvada, kad pareiškėjo 2010-02-08 kreipimąsis pagal turinį ir prasmę laikytinas prašymu Įstatymo 2 str. 14 d. prasme, kuriame jis išdėstė savo nuomonę dėl metodinių rekomendacijų ydingumo, prašė jų nenaudoti, tačiau nepareiškė jokio prašymo, susijusio su jo galimai pažeistų teisių gynimo. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjui atsakė, t. y. įvykdė pareigą, numatytą Taisyklių 41.4 p. LTEC atsakymas į pareiškėjo prašymą yra informacinio pobūdžio, nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, todėl jis, vadovaujantis Įstatymo 2 str. 9 d. nuostatomis, nelaikytinas ir individualiu administraciniu aktu. Komisija neturi teisės vertinti jo teisėtumo ir pagrįstumo. Komisijos kompetencijai nėra priskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Skundas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjo ginčijamos R. J. ir E. V. metodinės rekomendacijos yra parengtas LTEC, kurio direktorato buvo rekomenduotas praktiniam naudojimui, jų nuostatų taikymas teismams ir atskiriems teisėjams nėra privalomas, sprendimą dėl vadovavimosi ar nesivadovavimo minėtomis nuostatomis kiekvienu atveju priima teismas (teisėjas), kurio žinioje yra konkreti byla. Ekspertų veikla nėra susijusi su administracinių sprendimų priėmimu, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrole, administracinių paslaugų teikimu, viešųjų paslaugų teikimo administravimu ar viešojo administravimo subjekto vidaus administravimu, todėl skundų dėl jų veiksmų nagrinėjimui nėra taikoma administracinė procedūra, numatyta Įstatyme.

Be kita ko, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Ginčų komisija teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo skunde Ginčų komisijai išreikštas prašymas pagal savo pobūdį negali būti laikomas atskiru skundo reikalavimu, nes juo nėra išreiškiamas reikalavimas taikyti kokį nors teisių gynimo būdą, dėl kurio galėtų būti priimtas vienas iš Nuostatų 40 p. numatytų sprendimų, ir bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Ginčų komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo, naikinti, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, ir įpareigoti ją išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo, nurodytais motyvais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų 50 p. 2 d. normos, kad kai nėra Ginčų komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Ginčų komisijos narių, atitikimo pagal normos turinį ir reguliavimo apimtį Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d., kad narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia teisingumo ministras, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas tiria teisės aktų atitiktį Konstitucijai, o ne norminio administracinio teisės akto atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiams aktui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.