Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos R. P. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2012 m. rugpjūčio 22 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012 m. gegužės 10 d. 10.10 val., nesutinkant sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiui R. A., savavališkai užtvėrė vartelius vieline tvora, tuo panaikindama praėjimą, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamas teises, ginčijamas R. A.. Tokiais savo veiksmais R. P. nepadarė esminės žalos R. A. teisėms ir teisėtiems interesams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 28 straipsnius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje.

Taip pat R. P. 2012 m. rugpjūčio 22 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, pakartotinai metų laikotarpiu pažeidė gyvūnų globos, laikymo taisykles, t. y. 2012 m. gegužės 10 d. 10.10 val. (duomenys neskelbtini), neturint kaimyninės valdos savininkės A. B. raštiško sutikimo, pririšo šunį per arti kaimyninio sklypo ribos, tuo pažeidė Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2007-12-20 sprendimo Nr. T-259 41 dalies reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 4 dalyje.

Nesutikdama su šiais komisijos nutarimais, R. P. pateikė skundą Joniškio rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. birželio 27 d. nutartimi Administracinės komisijos prie Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2012-09-10 nutarimus Nr. 21 ir Nr. 22 paliko nepakeistus ir R. P. skundo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, patikrinęs surinktus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų bei skundžiamoje nutartyje padarė motyvuotas išvadas dėl apeliantės kaltės padarius ATPK 110 straipsnio 4 dalyje ir ATPK 188 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Apeliantės skundo argumentas, kad Administracinė komisija, nagrinėjusi teisės pažeidimą dėl vartelių užtvėrimo tvora, viršijo savo įgaliojimus vien dėl to, kad komisija nenagrinėjo praėjimo tarp dviejų sklypų teisėtumo klausimo, yra nepagrįstas, nes ATPK 221 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų nagrinėja šiame straipsnyje išvardytuose straipsniuose, tarp jų ir pagal ATPK 188 straipsnyje bei ATPK 110 straipsnio 4 dalyje, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Taigi, Administracinė komisija, išnagrinėjusi R. P. nubaudimo pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį, 188 straipsnį klausimą, neviršijo jai nustatytų įgaliojimų.

Pagal ATPK 188 straipsnį savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų.

R. P. neneigia užtvėrusi tvorą, tačiau tvirtina, kad ji nesavavaldžiavo ir nepažeidė R. A. teisių. Tokius R. P. parodymus paneigia byloje esantys duomenys ir teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje išspręstas ginčas tarp R. P. ir R. A. dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo. Nors Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, išnagrinėjęs A. B. skundą, 2012-07-23 nustatė, kad remontuojant tvorą, įteisintą kadastre, senąjį vielos tinklą keičiant nauju, t. y. atliekant paprastąjį remontą, nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas (29–38 b. l.), tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne tai, kad tvoros remontui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, bet tai, kad buvo užtverti varteliai tarp kaimyninių sklypų ir taip pažeistos bendraturčio R. A. teisės. Apeliantės skundo argumentas, kad teismas rėmėsi neteisingais A. B. ir R. A. parodymais, nepagrįstas, kadangi juos apklausiant kaip liudytojus, nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip pareiškime ir nagrinėjant civilinę bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šių liudytojų parodymais netikėti.

Byloje nustatyta, kad sklypo, kuriame buvo užtverta tvora, bendraturčiai yra R. P. ir R. A.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnį bei CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Iš Liteko (Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenų matyti, kad nuo 2010 metų Joniškio apylinkės teisme pagal R. P. ieškinį bei R. A. priešieškinį buvo nagrinėjama civilinė byla dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo. Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2013-04-04 nutartimi, konstatuota, kad tarp gretimų sklypų (praėjimo iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), esančią namų valdą) buvo varteliai, kurie buvo naudojami ilgą laiką ir teismo sprendimu minėtas praėjimas yra priskirtas bendram naudojimui. Šį gretimų sklypų vartelių naudojimosi faktą pripažino visi civilinėje byloje dalyvavę asmenys: šalys (tarp jų ir R. P.), tretieji asmenys. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad tiriamo teisės pažeidimo metu (2012-05-10) nebuvo teismo sprendimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo tvarkos, nuosavybė turėjo būti naudojama bendru sutarimu. Liudytoju apklaustas R. A. nurodė, kad nebuvo jokio susitarimo su R. P. užtverti tvora praėjimą į sklypo dalį, kuris ribojasi su B. sklypu. R. P., aiškindama, kad toks susitarimas buvo, nurodo ir tai, kad R. A. daug ką darė be jos sutikimo, todėl nemanė, kad turėjo atsiklausti R. A. dėl praėjimo užtvėrimo (99 b. l.). Iš tokio R. P. paaiškinimo matyti, kad ji žinojo savo kaip bendraturtės pareigą gauti kito bendraturčio sutikimą užtveriant praėjimą, tačiau to nepadarė dėl asmeninių paskatų, todėl konstatuojama, kad R. P., neturėdama R. A. sutikimo, savavališkai užtvėrė praėjimą tvora, ir tai ji padarė veikdama tyčia. Pastebėtina, kad 2011-12-14 nutarimu buvo nubausta įspėjimu už analogišką teisės pažeidimą – savavališkai užtvėrė vartelius vieline tvora, tuo panaikindama praėjimą. Taigi Administracinė komisija bei apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl apeliantės kaltės padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, todėl skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą apeliantei pagal šį ATPK straipsnį nutraukti.

R. P. taip pat nubausta pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį, t. y. už tai, kad pažeidė gyvūnų laikymo taisykles. Apeliantė neigia savo kaltę padarius šį teisės pažeidimą, nurodydama, kad jos šuo arčiau nei per 1,5 m neprieina prie kaimyninio sklypo ribos ir tai, apeliantės nuomone, patvirtina byloje pateiktas antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tačiau tokius R. P. teiginius paneigia byloje surinkti duomenys.

Pagal Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2007-12-20 sprendimu Nr. T-259 patvirtintų „Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Joniškio rajone taisyklių“ 41 punktą gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti statomi taip, kad gyvūnas neprieitų arčiau kaip 1,5 m iki kaimyninių sklypų ribos, atstumas gali būti keičiamas tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus. Taigi, ši teisės norma numato, kad šuns būda pastatyta taip, kad šuo iki kaimyninio sklypo ribos neprieitų 1,5 metro atstumu.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. K. teisme pripažino, kad jis 2012-05-10 fiksuodamas teisės pažeidimą, atstumo, kokiu šuo prieina prie kaimyninio sklypo ribos nematavo, nes buvo akivaizdžiai matyti, jog šuns būda buvo ant sklypo ribos „per arti“. Tokius liudytojo parodymus patvirtina byloje esanti jo 2012-08-10 pildyta fotolentelė, iš kurios matyti, kad šuo, nors ir pririštas prie būdos, tačiau būda pastatyta prie pat ribos su kaimyniniu sklypu, be to, yra vietų, kur šuo gali prieiti prie pat tvoros ar užlipęs ant būdos ar iki pastatytos šiukšlių dėžės. Iš esmės tokios pat aplinkybės užfiksuotos ir R. P. pateiktoje fotonuotraukoje (4 b. l.). Be to, teisme kaip liudytoja apklausta gretimo sklypo gyventoja A. B. parodė, kad šuo buvo pririštas prie pat jos sklypo ribos, lipdavo ant tvoros, kad dėl šuns pririšimo atstumo nuo sklypo ribos jos sutikimo niekas neprašė, ir ji jo nedavė. Nors iš antstolio R. K. 2013-01-15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-7, fotonuotraukų matyti, jog nuo sklypo riboženklio iki ribos, kurią siekia šuns grandinė, yra 1,66 metro, kad šuo iki sklypo ribos pririštas ant grandinės neprieina (24–27 b. l.), tačiau, kaip jau ne kartą buvo pastebėta, antstolis konstatavo faktines aplinkybes tik 2013-01-15, ir tai nepatvirtina, jog tokios aplinkybės egzistavo 2012-05-10 įvykio metu. Dėl to apylinkės teismas šį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą vertino kritiškai. Be to, iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2013-01-07 rašto Nr. (7.71)R-3 matyti, kad 2013-01-02 apsilankymo metu nustatyta, jog šuo sodyboje laikomas pažeidžiant Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2007-12-20 sprendimu Nr. T-259 patvirtintų „Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Joniškio rajone taisyklių“ 41 punktą, o 2013-01-04 nustatyta, kad pažeidimai pašalinti ir šuo laikomas vadovaujantis taisyklėmis (65 b. l.). Kaip matyti, šuns laikymo pažeidimas dar buvo fiksuotas praėjus pusmečiui po 2012-05-10 tiriamo įvykio. Tai, kad liudytojas A. V. teisme paliudijo, jog šuo neprieidavo prie tvoros, nepatvirtina, kad šuo buvo laikomas pagal taisykles, kadangi šis liudytojas yra apeliantės kaimynas ir gyvena visai kitur nei namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, be to, paminėtos aplinkybės paneigia liudytojo A. V. parodymus dėl šuns nepriėjimo arčiau nei 1,5 metro atstumu iki kaimyninio sklypo ribos.

Įvertinus šių paminėtų aplinkybių visumą, daroma išvada, kad 2012-05-10, R. P., neturėdama kaimyninio sklypo savininko sutikimo, pririšo šunį per arti kaimyninio sklypo ribos ir taip pažeidė gyvūnų laikymo taisyklių 41 punkto reikalavimą. Dėl to apygardos teismas konstatuoja, kad R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį, kadangi ji 2011-12-14 jau buvo bausta pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti apeliantės R. P. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.