Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-255-305/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
T-255-305/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16740-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Nuteistasis
V. P.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-255-305/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16740-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1;2.5.11.1;2.5.1;2.5.16;2.5.15;2.5.14 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUNUTARTIS2020 m. birželio 26 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P. patvirtinimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis V. P., gim. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007 m. lapkričio 16 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, skirta 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda; 2) 2009 m. sausio 13 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3) 2009 m. birželio 11 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, skirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4) 2009 m. lapkričio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, skirta 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 5) 2011 m. gruodžio 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, skirta 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 6) 2013 m. sausio 31 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, skirta 4 (keturių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 7) 2017 m. birželio 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams; 8) 2018 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir skirta galutinė subendrinta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams; 9) Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 (vienų) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir skirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2019-04-25. Bausmės pabaiga: 2021-06-23.

Nuteistasis yra atlikęs 1/3 paskirtos bausmės laiko 2020-01-12. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 1 metai 1 mėnesis 8 dienos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje 2020-05-15 protokolu Nr. LK - 89, vadovaudamasi LR BVK 164 str. 2 d., apsvarsčiusi socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė, kad: anksčiau teistas 7 kartus: 1) 2007 m. lapkričio 16 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, skirta 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda; 2) 2009 m. sausio 13 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3) 2009 m. birželio 11 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, skirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4) 2009 m. lapkričio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, skirta 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 5) 2011 m. gruodžio 14 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, skirta 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 6) 2013 m. sausio 31 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, skirta 4 (keturių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 7) 2017 m. birželio 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, teistumas neišnykęs.

Pirmą kartą nuteistas būdamas 20 m. Anksčiau teistas 9 kartus už plėšimus, dokumentų suklastojimą ar disponavimą suklastotais dokumentais, vagystes, sunkų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims.

Nuteistasis teigia, kad prieš suėmimą gyveno su žmona ir dviem vaikais, nuomojamame bendrabučio tipo, vieno kambario bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Paleistas iš laisvės atėmimo vietos vyktų gyventi atgal pas žmoną prieš tai minėtu adresu. Gautas atsakymas iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, kad minėtu adresu intensyvios priežiūros taikymas galimas. Nuteistasis teigia, kad žmona pateikus savivaldybei prašymą dėl socialinio būsto. V. P. teigia, kad gyvenamosios vietos nekeitė, išskyrus tais atvejais, kaip dirbo Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Remiantis surinkta informacija, galima teigti, kad nuteistasis neturi rūpesčių dėl gyvenamosios vietos pastovumo.

V. P. pasakojo, kad iki nuteisimo niekur nedirbo, registravosi darbo biržoje. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja darbo ieškotis per užimtumo tarnybą. Apie savo mokslo ir darbo istoriją pasakojo, kad Smalininkų aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje įgijo pagrindinį išsilavinimą. Anot nuteistojo, minėtoje mokykloje jis mokėsi 12 klasėje, būtų įgijęs vidurinį išsilavinimą bei automechaniko-verslo darbuotojo specialybę, tačiau likus pusei metų iki egzaminų išvyko dirbti į užsienį, brandos atestato ir diplomo negavo. Pasakojo, kad yra dirbęs Prancūzijoje vidaus apdailininku, Ispanijoje – liedavo pamatus įvairiems statiniams. Grįžęs į Lietuvą, įsigijus patentą, dirbo stogdengiu ir plytelių klojėju. Po metų laiko perėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Po mėnesio laiko iš darbo išėjo pats, dėl tolimos kelionės iki darbovietės, kenksmingų darbo sąlygų, bei mažo atlyginimo. Išvyko dirbti į Švediją, ten dirbo miškuose apie 8 mėnesius. Grįžus į Lietuvą padarė nusikaltimą, dėl to negalėjo išvykti į Švediją, tad įsidarbino UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vainikų pynėju. Vėliau perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ten mokamo didesnio atlyginimo. Ten dirbo apie dvi savaites ir buvo atleistas. Daugiau niekur neįsidarbino, registravosi darbo biržoje. Paminėjo, kad laisvėje yra dirbęs neoficialius, atsitiktinius darbus nesudarydamas darbinės sutarties. Laisvėje būdamas dažniausiai dirbo, tačiau turėjo darbinio nestabilumo laikotarpių. Suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau vis tiek reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Mokydamasis mokykloje retkarčiais praleidinėdavo pamokas. Ankstesnio bausmės atlikimo metu nuo 2013-04-29 dirbo tvarkiniu, nuo 2014-05-16 iki 2014-09-02 darbų skirstytoju. 2014 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo avalynės gamintojo specialybę. Dabartinio bausmės atlikimo metu dirba. Teigia, kad Vilniaus pataisos namuose du kartus kreipėsi į administraciją dėl įdarbinimo, tačiau darbo pasiūlymų negavo. Marijampolės pataisos namuose nuo 2020-01-15 dirba valgykloje, būryje aktyviai atlieka gerbūvio darbus.

V. P. pasakojo, kad pagrinde pragyvendavo iš atsitiktinių darbų atlygio, seniūnijos mokamų pašalpų. Gautus pinigus išleisdavo būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms apmokėti, savo sūnaus ir dukros išlaikymui. Bausmės atlikimo metu jam finansiškai padeda brolis ir mama atsiųsdami po 20, 50 ir 100 eurų kas mėnesį. Marijampolės pataisos namų 2- ojo Turto valdymo skyriaus duomenimis pagal 2019-01-01- 2020-05-31 gautus vykdomuosius raštus , V. P. įsiskolinimas yra 11159,43, padengęs 50 eur. Apie ankstesnius padarytus nusikaltimus pasakojo, kad plėšimai ir vagystės padėdavo jam spręsti finansines problemas, tam įtakos turėjo ir netinkamai pasirinkti draugai. Jis turi pakankamai pinigų kasdieninėms išlaidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti. Dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti, per daug išlaidauja. Nesusiduria su specifiniais finansiniais sunkumais.

Socialinius ryšius palaiko su motina R. K., broliu V. P. ir žmona I. P. skambindamas ir bendraudamas vaizdo pokalbiais, laiškais, lankomas pasimatymų metu. Apie tėvą pasakoja, kad jis paliko šeimą, kai jis buvo 7 m. amžiaus, su juo jokių ryšių nepalaiko. Apskritai savo santykius su artimaisiais apibūdina kaip teikiančius didelį pasitenkinimą, nekritikuojančius, palaikančius. Vedęs. Su savo žmona I. P. turi susilaukęs dukros E. P. (2 m.), sūnaus E. P. (3 m.), E. P. (4mėn). Nuteistasis pasakojo, kad domisi savo vaikų vystymusi ir sveikata. Materialiai padėti gali, nes šiuo metu dirba Marijampolės Pataisos namuose, V. P. teigia prisidedantis prie šeimos išlaikymo .Teigia, kad finansiškai jo šeimai padeda jų tėvai ir artimieji. Teisės pažeidėjo ryšys su partneriu atrodo teigiamas, abipusiai palaikantis ir kupinas rūpesčio.

Nuteistasis mano, kad turi alkoholio vartojimo problemų, teigia, jog praktiškai visi nusikaltimai, tarp jų ir ankstesni smurtiniai, susiję su jo vartojimu. Prieš suėmimą asmuo teigia, vartojęs alkoholį. Medicininiuose dokumentuose randama informacija apie 2019 05 mėn. atvykus į PN nustatytą alkoholio priklausomybės sindromą F10.2. Nurodo, kad dalyvavo ir dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, kurie susiję su įsisąmoninimu apie alkoholio vartojimo žalą ir pasekmes. Šiuo metu alkoholio vartojimo problemų nestebima, būdamas struktūruotoje aplinkoje geba savo elgesį kontroliuoti. Įstaigoje alkoholio vartojimo fiksuota nėra. Nuteistasis pilnai suvokia alkoholio daromą žalą sau ir kitiems. Pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, gyventi blaiviai, nevartojant alkoholio, lankyti AA grupes laisvėje.

Tai, kad nuteistasis struktūruotoje aplinkoje geba save kontroliuoti, nevartoti psichoaktyvių medžiagų, nuolat save motyvuodamas korekcinėse bei savitarpio pagalbos programose rodo gan aukštą motyvaciją nevartoti alkoholio ateityje, kas realiai įgyvendinant gali sukelti tam tikrų už jų vartojimą nėra pagrindo teigti, jog jų vartojimas yra nusikalstamumą didinantis veiksnys. sunkumų.

Piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis vartojimą, neigia. Pripažįsta, kad praeityje, ankstesniu nuosprendžiu apie 2013 m. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę VPN, yra vieną kartą bandęs amfetamino ir marihuanos. Teigia, patyręs stiprių neigiamų šalutinių poveikių, kurie visam laikui nuteikė prieš narkotinių medžiagų vartojimą. MPN nuteistasis lankė AN grupes.

Tai, kad nuteistojo nusikaltimai nėra siejami su narkotinių medžiagų pavartojimu bei PN asmuo nėra baustas.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai): nustatyta vidutinė 69 (balai) iš jų (25 balų) rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (44balai), kurie gali keistis. 2019-11-22 buvo nustatyta vidutinė (92 balai).

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, konstatuoja, kad nuteistasis nemenkina savo nusikalstamo elgesio, turi aukštą motyvaciją nenusikalsti, teigiama nuostata į darbą, yra savikritiška asmenybė. Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutaria taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 1 p. ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: - taikyti LR BK 75 str. 2 d. 7 p. ir viso lygtinio paleidimo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su oficialiu darbu; - taikyti LR BK 75 str. 2 d. 10 p. - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) viso lygtinio paleidimo metu; - taikyti LR BK 75 str. 2 d. 6 p – dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, ją pabaigti per 4 mėnesius nuo lygtinio paleidimo pradžios ir visą lygtinio paleidimo laiką dalyvauti AA savitarpio pagalbos grupėse.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūras prašo nutarimo netvirtinti ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai.

Teigia, kad priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad V. P. šis teistumas nėra pirmas, anksčiau teistas 7 kartus, nusikaltimams būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. P. paskutinį nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (praėjus tik mėnesiui po teismo nuosprendžio, kuriuo nuteistajam buvo atidėtas bausmės vykdymas, paskelbimo). Visa tai rodo, kad V. P. jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino, o ankstesni nuteisimai ir skirtos bausmės neturėjo teigiamos įtakos, jis nusikalsdavo pakartotinai, todėl vertintina, kad tokios asmenybės pataisos procesas laisvėje, t. y. paleidus lygtinai, yra sunkiai įgyvendinamas.

Nurodo, kad vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys į nuteistojo nuostatas, kurios pagrįstai neleidžia manyti, kad V. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis mano, jog turi alkoholio vartojimo problemų, teigia, kad praktiškai visi nusikaltimai, tarp jų ir ankstesni smurtiniai, susiję su jo vartojimu. Nuteistojo savivertė žema, kompensuojama alkoholio vartojimu, asocialiu elgesiu. Tai, kad nuteistasis kiek stokoja emocinio stabilumo, sunkiau susitvardo emocinėse stresinėse situacijose, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Impulsyvumas, savitvardos praradimai tiesiogiai siejasi su alkoholio pavartojimu, kuomet asmuo negeba kontroliuoti savęs, linkęs veikti spontaniškai, neapgalvotai, dėl ko vėliau gailisi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, kad likusią bausmės dalį nuteistasis turi ir toliau atlikti pataisos namuose, kur vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bus koreguojamas jo mąstymas ir elgesys, padėsiantis išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Pažymi, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama 69 balais iš kurių net 44 balai yra už kintamus veiksnius, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo nepriekaištingu elgesiu, aktyviu dalyvavimu pataisos procese. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant ir tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo atveju vertinant aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad nuteistasis nuosekliai ir pastebimai mažina nusikalstamo elgesio riziką ir, kad ši yra ženkli bei tvari. Būtent todėl V. P. pataisos procesas turi ir toliau būti tęsiamas pataisos namuose.

Daro išvada, kad aukščiau aptartų aplinkybių visuma aiškiai persveria pavienius teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir neteikia pagrindo spręsti, jog nuteistojo integracija į visuomenę jau šiuo metu būtų sėkminga. V. P. paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, nebus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, nebus pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra bei nebus užtikrintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas.

Teisėjas visiškai sutinka su pateiktomis prokuroro išvadomis, kurios yra pagrįstos ir tinkamai motyvuotos.

Komisijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. LK-89 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Tačiau Teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, įvertina visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai) rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė 69 balai, nors ir mažėja: buvo 92 balai.

Nėra nuteistajam visiškai palanki ir jo socialinio tyrimo išvada, kurioje pažymėta, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Savivertė – žema, kompensuojama alkoholio vartojimu, asocialiu elgesiu. Stokoja emocinio stabilumo, sunkiau susitvardo emocinėse stresinėse situacijose, kas didina nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Jis yra skatintas 3 kartus, nebaustas.

Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems jo elgesio pokyčiams laisvėje.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra skatinimo priemonė, o nuteistojo paleidimas laisvėn galimas tik pagrįstai manant, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nesusikals, dėl ko yra pasiekta prevencinė laisvės atėmimo bausmės paskirtis. Teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai (LR BVK 157 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. LK-89, taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsisakytinas tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BVK 157 str., BPK 360 str. 5 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Atsisakyti tvirtinti 2020 m. gegužės 15 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriaus nutarimą taikyti nuteistajam, V. P., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Nr. LK-89.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Laimutis Vaitkus