Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant : ieškovei L. L., jos atstovei advokatei R. P., atsakovui G. K. nedalyvaujant jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu, taip pat įtrauktos į procesą išvadai duoti savivaldybės institucijos – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui – Vilijai Šukienei.

Viešame parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamos vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir kt. reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. L., prašo teismą, nustatyti sūnaus A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą kartu su ieškove, motina L. L., jos gyvenamojoje vietoje, priteisti sūnaus išlaikymui po 400 litų tvirta pinigų suma per mėnesį nuo 2014 m. sausio 15 d. iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei priteisti iš atsakovo.

Ieškovė teismo posėdyje, paaiškino, kad ieškovės manymu nepilnamečio sūnaus A. K., gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove nepilnamečio sūnaus motina L. L., jos gyvenamojoje vietoje. Nepilnametis sūnus A. K. su ieškove, motina gyvena nuo pat gimimo ir nuolatos yra ieškovės motinos L. L. prižiūrimas, ieškovė sūnumi labai rūpinasi ir sūnų viena išlaiko nuo pat gimimo. Ieškovės manymu, sprendžiant klausimą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo visų pirma turėtų būti atsižvelgta į dar pakankamai mažą sūnaus amžių, jam dar yra tik penki mėnesiai. Tokio amžiau vaikui daug daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaikų priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. I. L. L. ryšys su sūnumi yra ypač glaudus, nes ji su sūnumi būna nuolatos, jį maitina, rengia globoja, saugo ir prižiūri bei auklėja. Ieškovės motinos pagrindinis tikslas ir siekis sūnų auginti ir auklėti taip, kad jis užaugtų brandžia ir darniai susiformavusia asmenybe. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpini­mu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia yra vaiko interesai. VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir intere­sų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendi­mą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Gyvenamosios vietos nustatymas yra svarbus ypač paties nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, tai yra, kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąją vietą, kad būtų teisinis apibrėžtumas, užkertantis kelia ginčams kilti su kuriuo iš tėvų nepilnametis vaikas gyvena, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų būtų aišku, kuris tėvas tiesiogiai atsakingas už nuolatinę vaiko priežiūrą bei visais kitais tiesiogiai su vaiku susijusiais klausimais. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismo prašo nepilnamečio sūnaus A. K., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove motina L. L., jos gyvenamojoje vietoje. Prašo ieškinį patenkinti pilnai.

A. G. K., kaip reikalauja įstatymas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo nuomonės neišreiškė. A. G. K., gyvena pagal ieškovės nurodytą adresą, kito gyvenamosios vietos adreso nežino. A. G. K. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2014 m. vasario 24 d. viešo paskelbimo būdu. (b.l. 27-28). A. G. K., kaip numato įstatymas į teismo procesinius dokumentus nereagavo, atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, savo nuomonės neišreiškė, tai teismas laiko, kad atsakovas su ieškiniu pilnai sutinka ir jį pripažįsta. (LR CPK 226 str., 142 str. 3 d. ir 4 d.). Kadangi atsakovas G. K., visiškai nesirūpina savo sūnumi A. K., neteikia jokio papildomo išlaikymo, todėl teismo manymu, atsakovas procese buvo pasyvus ir jam visiškai nesvarbu kokį teismas priims sprendimą.

Ieškinį tenkinti pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra sutuoktiniai ir kartu šiuo metu negyvena. Ieškovė su atsakovu artimai bendravo, jų santykiai buvo vieši ir pastovūs, turėjo šeimos santykių bruožus, tai, kad atsakovas yra A. K. tėvas patvirtina sūnaus gimimo liudijimo kopija. (b.l. 4). Teismas išklausęs ieškovės ir jos atstovės pasisakymus ištyręs faktinius bylos duomenis, išklausęs savivaldybės institucijos atstovo nuomones, teismas, priėmęs kaip neprieštaraujantį imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui ir gerai moralei, o pirmiausiai ir mažamečio sūnaus interesams, išnykus ginčui byloje, dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo šioje dalyje bylos nagrinėjimą nutraukė ir įrodymų byloje toliau netyrė (Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 1 ir 2 d. d.). Sūnaus A. K., gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (LR CK 3.169 str.), nes su ja sūnus gyvena nuo gimimo iki šiol. Ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, tarp sūnaus ir atsakovo nesusiklostę jokie santykiai, nes atsakovas visiškai nebendravo su sūnumi ir juo visiškai nesirūpino. todėl sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Sūnus A. K., dėl nesugebėjimo suformuluoti savo nuomonės šiuo klausimu nebuvo išklausytas teismo posėdyje. (LR CK 3.177 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai. Lietuvos Respublikos CK 3.165 str. numato, kad abu tėvai vienodai privalo rūpintis savo vaikų auklėjimu, rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaryti visas sąlygas vaikams mokytis. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nei vaiko tėvas, nei vaiko motina, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigų vaikams. Teismo posėdyje neginčijamai nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos gaunamos iš Marijampolės savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento piniginės paramos skyriaus vidutiniškai sudaro apie 500 litų per mėnesį gaunama vaiko priežiūros pašalpa. Jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškovė neturiu. (b.l.7,8) Tam kad ieškovės ir atsakovo sūnus A. K. užaugtų visaverte asmenybe turi būti patenkinti sūnaus poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Negali­ma užtikrinti deramo sūnaus fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jis bus nepa­kankamai maitinamas. Taip pat yra gana svarbūs sūnaus poreikiai aprangai. Šalių sūnus turi turėti tokią ap­rangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų sūnaus orumo. Būtina, kad sūnus turėtų ap­rangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Teismas vertindamas sūnaus materialinius poreikius, mano, kad taip pat yra bū­tina užtikrinti jo teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsau­gos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į sūnaus am­žių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia sūnaus psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Sūnui A. K., atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti sūnui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo pagrindines vaiko, kaip žmogaus, teises į normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą. J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Teismas vadovaudamasis Lietuvos A. T. suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA. Taigi teismas išlaikymo minimum preziumuoja, nuo 2013 m. sausio 1 d. minimalia mėnesine alga kuri yra 1000 litų. Teismo, pasisakydamas dėl reikalingo išlaikymo sūnui dydžio taip pat pažymi jog, minimalius sūnaus poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui nuo 2013-01-01, 1000 litų. Ginčo šalių sūnui ieškovės paskaičiavimu maitinimui, vaistams, papildams, higienos priemonėms, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai, drabužiams ir avalynei mėnesiui bendra suma per mėnesį sudaro 800 litų. Tai tik pačios minimaliausios ir būtiniausios išlaidos, kurios būtinos sūnaus minimalių poreikių patenkinimui. A. G. K. privalo būti socialiai atsakingas ir tinkamai vykdyti savo kaip tėvo pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų A. K.. Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. numato, kad jeigu vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, išlaikymas yra priteisiamas pagal vieno iš tėvų ieškinį. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas". Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. numato išlaikymo formą ir dydį, teismas, atsižvelgdamas į tai bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes mano, kad ieškovės prašymas tenkintinas ir priteistina po 400 litų dydžio suma, mokama kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kol sūnus Adrijus sulauks pilnametystės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 2.208 str. priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas spręsdamas išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą atsižvelgia į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CK 33 str. 1 d.tai yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetines šalių sūnaus A. K. teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos sūnaus interesų naudai, kad kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti mažamečio sūnaus interesai. Teismas, pažymi ir tai, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti savo vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti pilnavertį sūnų, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas sūnui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas, atsižvelgia ir į tai kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis sūnus A. K., tenka ir kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui ar motinai su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Todėl šiuo aspektu vertinant teismo manymu, atsakovas privalo proporcingai prisidėti didesne pinigine suma prie nepilnamečio sūnaus Adrijaus išlaikymo. Teismas sprendžia, jog byloje yra pagrindas pagal bylos šalių pripažintus įrodomuosius faktus priteisti šiam vienos ieškovės auginamam ir globojamam sūnui išlaikymą iš atsakovo labiau sūnaus interesus atitinkančiais periodiniais mokėjimais, - po 400 litų kas mėnesį. Šalių tvirtinimu, savivaldybės institucijos ir teismo sutikimu toks išlaikymas iš atsakovo pusės kartu su teikiamu motinos (ieškovės) bei valstybės socialine parama užtikrins būtinus sūnaus auginimo, lavinimo, sveikatos priežiūros ir kt. minimalius poreikius, tai yra prašomo priteisti ir pripažįstamo iš atsakovo išlaikymo dydis vaiko poreikius ir interesus iš esmės atitinka (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 ir 3 d.d., 3.201 str. 1 ir 2 d.d.). Kadangi atsakovas yra nepilnamečio sūnaus A. K., tėvas todėl privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų (CK 3.192 str. 1 p.) Tačiau atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, tokiu būdu, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus poreikius abiejų šalių turtinę padėtį, į būtinų sūnui vystytis sąlygų užtikrinimą, iš atsakovo priteistina po 400 litų sūnaus adrijaus K. išlaikymui kas mėnesį nuo ieškinio teisme 2014 m. sausio 15 d. iki Adrijaus pilnametystės (CK 3.194 str.,3.196 str. 1 d. 1 p.). Teismas aiškina, jog abiejų sūnaus tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti sūnų, grindžiamos lygiateisiškumo principu, tai yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar sūnus gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su sūnumi, ar atskirai. Ieškovės padėtis gyvenant kartu su sūnumi žymiai blogesnė. Teismas aiškina, jog civilinės apyvartos stabilumo nebuvimas, sūnaus interesų prioritetinės gynybos ir teisinės taikos tarp šalių užtikrinimui būtina sąlyga, jog ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo subjektyvia teise kreiptis į teismą aptariamu klausimu ir tokiu būdu nekvestionuotų teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sprendžia, jog tokio piktnaudžiavimo požymių ieškovės veiksmuose nėra, byloje ji veikia gindama sūnaus interesą, tai daryti ji turi ir įstatyminę pareigą. Teismas taip pat pažymi, jog ateityje iš esmės pasikeitus nesusituokusių tėvų ar sūnaus sveikatai, turtinei padėčiai, sūnaus gyvenamajai ir (ar) faktinės globos vietai, kitoms svarbioms aplinkybėms, išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti vėl nagrinėjami teisme pagal suinteresuotų asmenų ieškinį. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. (CPK 282 str. 2 d. 1p) Kadangi ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo (pakeitimo) nuo žyminio mokesčio ir kt. bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo yra atleisti įstatymu, iš nuo tokių išlaidų įstatymu neatleisto atsakovo G. K. bylinėjimosi išlaidos priteistinos, žyminis mokestis 144 litų (dėl išlaikymo priteisimo) valstybei. Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ). Kadangi sprendimas priimtas ieškovės naudai, iš atsakovo antrosios šalies, priteistinos ieškovei Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą nemokamą advokato teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, 280 litų, (b.l. 37). (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d) Teismas šioje byloje turėjo 13,15 litus bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti atlygintos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140, 259, 265, 268, 270, 279, 307 ir 385 str.str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

1). Nepilnamečio sūnaus A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove jo motina L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

2). Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Bienybės g. 7 – 2, Marijampolės mieste, materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tvirta pinigų suma po 400 litų (keturis šimtus litų), nuo bylos iškėlimo teisme dienos tai yra nuo 2014 m. sausio 15 d. iki sūnaus A. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti kad išlaikymui skirtas lėšas ieškovė L. L., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio sūnaus A. K. interesus.

3). Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Bienybės g. 7 – 2, Marijampolės mieste, valstybei žyminio mokesčio 144 litus (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) už išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimą ir 13,15 litų (trylika litų 15 ct) turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų ir šaukimų siuntimą šalims.

(Gera valia valstybei priteistas lėšas ir žyminį mokestį, sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas – AB „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokos kodas- 5660.)

4). Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Bienybės g. 7 – 2, Marijampolės mieste, 280 litų (du šimtus aštuoniasdešimt litų ) už ieškovei L. L., suteitą kvalifikuotą advokato antrinę nemokamą teisinę pagalbą, ruošiant procesinius dokumentus teismui ir atstovavimą teismo posėdyje, išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.