Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Penki vėjai“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-21 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Rizikos vertinimo ir valdymo departamentas priėmė sprendimą Nr. SKP-378 „Dėl UAB „Penki vėjai“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ dalies susigrąžinimo“, kuriuo pripažino pareiškėją pažeidusia Paramos sutarties sąlygas dėl turto draudimo ir taikė pareiškėjai 6 465,75 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčių komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2015-12-21 sprendimu Nr. 3R-520 (AG-370/01-2015) pareiškėjos skundo netenkino.

Skundžiamame akte nurodyta, kad sankcijos dydis pareiškėjai parinktas vadovaujantis Nacionalinės mokėjimo agentūros komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2014-10-31 protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra. Šiame pačios atsakovės priimto procedūrinio pobūdžio dokumento 1 lentelėje yra nurodyta, kad, jeigu paramos gavėjas nepagrindžia turto draudimo fakto iki 240 dienų (pareiškėja turto 2013 m. nedraudė 165 dienas), jam taikoma 0,1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankcija, kas pareiškėjos atveju sudarytų 646,58 Eur, o ne 1 proc. sankcija (6 465,75 Eur), kurią nepagrįstai pritaikė atsakovė. Jeigu atsakovė pareiškėjos atžvilgiu vykdytoje administracinėje procedūroje pasirinko taikyti ir skundžiamame akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė 2014-10-31 protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtintą Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyrą, tai būtent šiuo sankcijų dydžius reglamentuojančiu teisės aktu atsakovė ir privalėjo vadovautis. Tai, kad atsakovė, priimdama skundžiamą aktą, neva tai, vadovavosi 2014-11-04 įsakymu Nr. BRA-137 patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra, tėra nieko nepagrįsta prielaida, nes skundžiamame akte toks dokumentas nenurodytas.

2014-10-31 protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra, vertinant tai, kad šiame dokumente sankcijos dydžiai diferencijuojami priklausomai nuo neapdraudimo laikotarpio trukmės, taip pat vertinant šiame dokumente įtvirtintą sankcijos dydį - 0,1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės – laikytina pareiškėjos atsakomybę lengvinančiu teisės aktu, todėl pareiškėjos atžvilgiu galėjo ir privalėjo būti taikoma retrospektyviai. Tuo tarpu 2014-11-04 įsakymu Nr. BRA-137 patvirtinta Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyra, kuria sankcija už neapdraudimą buvo padidinta 10 kartų, laikytina pareiškėjos atsakomybę sunkinančiu teisės aktu, todėl vadovaujantis lex retro non agit principu, pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti taikoma

Atsakovė akivaizdžiai pažeidė tyrimo terminą, įtvirtintą Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkte, nes nuo pareiškėjos padaryto pažeidimo paaiškėjimo iki skundžiamo akto priėmimo praėjo daugiau nei 1 metai. Ginčo atveju tai turėjo pareiškėjai esminės neigiamos įtakos. Atsakovė, būdama visiškai nustačiusi pažeidimą ir nesant jokių kliūčių taikyti Pareiškėjai sankciją, įtvirtintą 2014-10-31 protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtintoje Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyroje, dirbtinai vilkindama pažeidimo tyrimo procedūrą vėliau priėmė 2014-11-04 įsakymu Nr. BRA-137 patvirtintos Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyros, kuria sankcija už neapdraudimą buvo padidinta 10 kartų.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Pareiškėja Paramos sutarties sąlygas dėl turto draudimo ne mažiau 5 metams pažeidė, todėl Agentūra privalėjo skirti Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nustatytą sankciją, nes sankcijos, kaip poveikio priemonės, paskirtis yra ne tik nubausti už įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją, kad pažeidimai nepasikartotų ateityje. Skirta sankcija pripažintina proporcinga ir pritaikyta pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus, nes turtas buvo neapdraustas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų. Sankcijų takoskyra yra vidinis neviešas Agentūros dokumentas, kuriame yra detalizuojama, kokiais atvejais ir kokio dydžio yra taikomos sankcijos, nustačius atitinkamus pažeidimus. Tai, kad Sankcijų takoskyra buvo patvirtinta vėliau, nei buvo padarytas pažeidimas, pareiškėjos padaryto pažeidimo ir pareiškėjai skirtos sankcijos neeliminuoja.

Agentūra nesutinka su pareiškėjos teiginiu dėl per didelės pritaikytos sankcijos (1 proc.), ir pažymi, kad žalos padarymas nėra būtinoji atsakomybės už atitinkamus pažeidimus, kokius padarė pareiškėja, sąlyga. t. y., pareiškėja Paramos sutartimi prisiėmė įsipareigojimus apdrausti už paramos lėšas įsigytą turtą 5 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos, ir šio įsipareigojimo vykdymas bei sankcijų už jo nevykdymą taikymas, nėra susietas su konkrečia žalos rizika ar jos atsiradimu. Turto saugojimas taip pat nėra alternatyvus minėto įsipareigojimo vykdymo būdas ir nepakeičia Įgyvendinimo taisyklėmis reikalaujamos draudiminės turto apsaugos, taigi į šią aplinkybę, parinkdama sankcijos dydį, Agentūra ir neprivalėjo atsižvelgti. Administravimo taisyklių 197.3.1 papunktyje nėra detalizuoti konkretūs šios sankcijos dydžiai, tai palikta Agentūros diskrecijai.

Inicijavus pažeidimo tyrimą, tyrimo metu buvo svarstomi klausimai ne tik dėl sankcijų skyrimo dėl turto neapdraudimo, bet ir dėl kitų pareiškėjos vykdomo projekto Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001 „Poilsinio – pažintinio turizmo organizavimas Lietuvos vandenyse“ (toliau – ir Projektas) nustatytų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu sprendimas dėl kitų nustatytų pažeidimų, nebuvo priimtas, Agentūra nedelsė ir nevilkino sprendimo priėmimo, bet priešingai – veikė operatyviai ir 2015 m. spalio 21 d. priėmė atskirą sprendimą dėl už paramos lėšas įsigytų jachtų neapdraudimą ankščiau minėtu laikotarpiu, todėl, Agentūros nuomone, šis pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiga drausti už paramos lėšas įsigytą turtą yra imperatyvaus pobūdžio ir laikytina vienu esminiu pareiškėjos įsipareigojimu.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjai taikytos 6 465,75 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos pritaikymo už paramos lėšomis įsigyto turto neapdraudimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėja su Agentūra 2011-05-17 sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Poilsinio – pažintinio turizmo organizavimas Lietuvos vandenyse Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001, o Agentūra įsipareigojo kompensuoti 1 458 271 Lt (iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų, paramos mokėjimą išskaidant į 2 dalis. Pagal Paramos sutarties 17.15 punktą pareiškėja įsipareigojo „esant draudimo paslaugų prieinamumui apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus naudota Parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sutarties pasirašymo dienos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o įgyvendinus Projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas). Reikalavimas gali būti netaikomas, jei Paramos gavėjas įrodo, kad apdrausti Paramos lėšomis įsigytą ar sukurtą turtą nėra galimybių, ir kartu su mokėjimo prašymu pateikia bent 3 šį faktą patvirtinančius oficialius skirtingų draudimo įmonių atsisakymo suteikti draudimo paslaugas raštus. Tokiu atveju, įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu buvo sunaikintas Projekto lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, Paramos gavėjas įsipareigoja Agentūrai sugrąžinti Projektui įgyvendinti skirtą Paramos lėšų dalį“. Sutarties 25.12 p., be kita ko, įtvirtinta, kad Sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai Paramos gavėjas nevykdo Sutarties sąlygų, susijusių su turto draudimu, pranešimu apie draudiminius įvykius bei gautinas draudimo sumas (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG-370/01-2015 (toliau – ir Komisijos byla) b. l. 137-145).

Pagal pareiškėjos 2011-08-22 pateiktą pirmą mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KL-10-2-003603-MP001, 2011-11-02 antrą (galutinį) mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KL-10-2-003603-MP002 Agentūra pareiškėjai išmokėjo 1 458 271 Lt /422344,47 Eur paramos sumą: už 5 vnt. jachtų (duomenys neskelbtini), vertė 556 049,79 Lt; (duomenys neskelbtini), vertė 556 049,79 Lt; (duomenys neskelbtini), vertė 422 069, 23Lt; (duomenys neskelbtini), vertė 422 069,23 Lt; (duomenys neskelbtini), vertė 422 069,23 Lt); viešinimo paslaugas (vertė 1 210 Lt su PVM); projekto parengimo ir administravimo išlaidas (vertė 35 090 Lt).

Vykdydama Projektą, pareiškėja 5 burines jachtas nuo 2013-04-15 iki 2013-10-31 apdraudė (Komisijos byla, b. l. 39-41).

2014-04-29 pareiškėja Agentūrai pateikė Projekto įgyvendinimo galutinę ataskaitą/užbaigto projekto metinę ataskaitą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ Nr. 003 už atsiskaitymo laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, kartu pateikdama laivų draudimus ir laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimus (Komisijos byla Nr. 69-74).

Pareiškėja, 2014-08-07 raštu atsakydama į atsakovės paklausimą, kodėl penkios jachtos nebuvo apdraustos visiems 2013 metams, paaiškino, kad nedraudžia turto ne sezono metu, kuomet įmonės veikla apmiršta. To priežastimi nurodė tai, kad Lietuvoje dar nėra susiformavusi pramoginių laivų draudimo rinka, todėl gauti adekvatų draudimo pasiūlymą yra sudėtinga. Tik 2-3 draudimo kompanijos apskritai užsiima panašiais draudimais. Dėl šios priežasties laivų draudimo kaina ne sezono metu yra neadekvati. Mokėti tokią aukštą kainą, kai iš esmės laivui niekas negali atsitikti (stichinės nelaimės nėra draudiminis įvykis), tai ekonomiškai nenaudinga įmonei. Drausti žiemą laivus, bent jau dabartinėmis sąlygomis, verslui yra nelogiška ir neekonomiška. Nurodė, jog tikisi šią problemą išspęsti 2015 m. (Komisijos byla, b. l. 48).

Agentūra, nustačiusi Projekto pažeidimų, 2015-03-23 raštu Nr. BRK-2860(14.5) pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (Komisijos byla, b. l. 180). Ministerija 2015-08-24 pranešimu Nr. 2D-3973 (3.23) Agentūrai persiuntė Komisijos Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti 2015-08-13 posėdžio 2015-08-20 protokolo Nr. 8D-397 (5.50) kopiją, kuriuo nutarta UAB „Penki vėjai“ taikyti 6 465,75 Eur sankciją už paramos lėšomis įsigyto turto neapdraudimą (Komisijos byla, b. l. 198-199).

Agentūra skundžiamu 2015-10-21 sprendimu Nr. SKP-378 nusprendė pareiškėjai taikyti dalies paramos lėšų susigrąžinimo sankciją – 6465,75 Eur dėl už paramos lėšomis įsigyto turto neapdraudimo. Agentūra nurodė nustačiusi, kad už paramos lėšas įsigytos visos 5 jachtos buvo neapdraustos laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-04-14 ir nuo 2013-11-01 iki 2013-12-31. Atsižvelgdama į pažeidimo mastą, sunkumą ir pobūdį, vadovaudamasi Agentūros patvirtinta tvarka (Agentūros komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2013-10-23 įsakymu Nr. BR1-1108 „Dėl Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti sudarymo ir jos darbo reglamentavimo patvirtinimo“, 2014-10-31 protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtinta „Sankcijų takoskyra“), atsižvelgdama į tai, kad už paramos lėšas įsigytas turtas nebuvo draustas daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, taikė 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankciją, t. y. 6 465,75 Eur (neapdrausto turto vertė 2 232 493,84 Lt), 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės yra 22 324,94 Lt (6465,75 Eur). Agentūra nustatė, kad neapdraudus už paramos lėšas įsigyto turto buvo pažeistas Paramos sutarties 17.15 p., 25.3 p., 25.12 p., Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-09-29 įsakymu Nr. 3D-882 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 20.11 p. Agentūra sprendimą priėmė vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.3.1 p., 255 p., 256 p., Įgyvendinimo taisyklių 64 p., Paramos sutarties 19.1 p. (Komisijos byla, b. l. 153-154).

Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu, iš esmės argumentuodama tuo, kad atsakovė be pagrindo pritaikė 1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankciją. Be to, akivaizdžiai pažeidė tyrimo terminą.

Agentūra į pareiškėjos argumentus atsikerta, kad skirta sankcija pripažintina proporcinga ir pritaikyta pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus. Tyrimo metu buvo svarstomi klausimai ne tik dėl sankcijų skyrimo dėl turto neapdraudimo, bet ir dėl kitų pareiškėjos vykdomo Projekto nustatytų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu sprendimas dėl kitų nustatytų pažeidimų, nebuvo priimtas, Agentūra nedelsė ir nevilkino sprendimo priėmimo, bet priešingai – veikė operatyviai ir 2015-10-21 priėmė atskirą sprendimą dėl už paramos lėšas įsigytų jachtų neapdraudimą. Pareiškėjas Paramos sutarties sąlygas dėl turto draudimo ne mažiau 5 metams pažeidė, todėl NMA privalėjo skirti Administravimo taisyklių 197.3.14 papunktyje nustatytą sankciją.

Ginčo dėl to, kad pareiškėja penkių už paramos lėšas įsigytų jachtų nebuvo apdraudusi laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-04-14 ir nuo 2013-11-01 iki 2013-12-31 byloje nėra, todėl teismas, sutikdamas su Komisijos ginčo teisinių santykių vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo kvalifikavimo pakartotinai nepasisakys.

Pareiškėja teigia, kad atsakovė pažeidė tyrimo terminą, nes apie jachtų neapdraudimo pažeidimą atsakovei vėliausiai tapo žinoma gavus pareiškėjos 2014-08-07 paaiškinimą. Teismas sutinka su šiais pareiškėjos argumentais, nes bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Agentūra, nustačiusi Projekto pažeidimus, tik 2015-03-23 raštu Nr. BRK-2860(14.5) pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (Komisijos byla, b. l. 180), sprendimą dėl sankcijos skyrimo priėmė tik 2015-10-21, t. y. ženkliai praleidusi Pažeidimų administravimo taisyklėse įtvirtintus terminus. Pagal teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. 3D-80 (2014-05-27 įsakymo redakcija), nustatyta, kad Agentūros valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams įtarus pažeidimą ir (arba) gavus informacijos apie įtariamą pažeidimą iš Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir kitų institucijų ar asmenų, taip pat gavus informacijos iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) apie įtariamą nusikalstamą veiką, kuri gali būti susijusi su agentūros administruojamomis paramos lėšomis, agentūroje ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęstas) atliekamas tyrimas; atlikdama pažeidimo tyrimą, agentūra gali kreiptis į pareiškėją arba paramos gavėją, taip pat į kitas institucijas, prašydama pateikti informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu (4 punktas) (8 punktas); jei už pažeidimą, padarytą įgyvendinant investicines EŽŪFKP ar EŽF priemones, siūlomos sankcijos suma siekia 100 000 Lt, agentūra per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo pateikia ministerijai visą su pažeidimu susijusią medžiagą ir agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, <...> (10 punktas); gavęs iš agentūros 10 punkte nurodytus dokumentus, ministerijos pažeidimų kontrolierius per 20 darbo dienų (dėl objektyvių priežasčių ministerijos įgalioto asmens teisės aktu šis terminas gali būti pratęstas) atlieka pažeidimo tyrimą, siekdamas įsitikinti, ar pagrįstai nustatytas pažeidimas ir siūlomas sprendimas dėl sankcijų (11 punktas); atlikęs pažeidimo tyrimą, ministerijos pažeidimų kontrolierius ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu sudarytai komisijai, kuriai priskirta svarstyti su pažeidimais susijusius klausimus (toliau – komisija), pažymą apie pažeidimą, kurioje išdėstyta išvada apie agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų (13 punktas); Komisija, gavusi ministerijos pažeidimų kontrolieriaus pažymą apie pažeidimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios pažymos gavimo (dėl objektyvių priežasčių šis terminas komisijos sprendimu gali būti pratęstas), atsižvelgdama į Taisyklių 17 punkte nurodytas aplinkybes, priima sprendimą: pritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų, nepritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų, kitą sprendimą (14.1-14.3 papunkčiai); Komisijos sprendimas pateikiamas posėdžio protokole, kurio kopijos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos perduodamos už paramos administravimą atsakingiems ministerijos struktūriniams padaliniams. Apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojama agentūra (15 punktas); Agentūra Taisyklių 15 ir 16 punktuose nustatyta tvarka gavusi ministerijos sprendimą dėl sankcijų, per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo apie jį raštu informuoja pareiškėją arba paramos gavėją ir sprendimą skubiai pradeda vykdyti (18 punktas).

Todėl byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Agentūra, nustačiusi Projekto pažeidimų, tik 2015-03-23 raštu Nr. BRK-2860(14.5) pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (Komisijos byla, b. l. 180), sprendimą dėl sankcijos skyrimo priėmė tik 2015-10-21, t. y. ženkliai praleidusi Pažeidimų administravimo taisyklėse įtvirtintus terminus. Tačiau bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad Agentūra nustatė ir kitus pareiškėjos pažeidimus (jachtų naudojimas ne pagal paskirtį, pažeidimas, susijęs su projekto įgyvendinimo vieta ir t. t), dėl kurių kreipėsi į Ministeriją. Komisijos Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti 2015-08-13 posėdžio 2015-08-20 protokolu Nr. 8D-397 (5.50) buvo pritarta atsakovės siūlomai 6 465,75 Eur už turto neapdraudimą, o dėl kitų pažeidimų tyrimas buvo tęsiamas toliau (Komisijos byla, b. l. 156-157, 198-199).

Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad pažeidimo dėl jachtų neapdraudimo 2013 metais tyrimas užtruko ilgiau nei 1 metus, kas reiškia, jog tyrimo terminas yra praleistas. Tačiau, net ir konstatavus, jog nustatytas terminas buvo pažeistas, teismas sprendžia, kad tai negali būti sprendimo panaikinimo pagrindas. Akcentuotina tai, jog cituotose Pažeidimų administravimo taisyklių nuostatose nustatyti terminai yra procesiniai, o ne naikinamieji (materialiniai). Materialinis terminas – tai laiko tarpas, per kurį asmenims gali atsirasti teisės ar pareigos administraciniame teisiniame santykyje. Materialinio termino pasibaigimas panaikina galimybę įgyti teises ar pareigas (LVAT administracinėje byloje Nr. A602-1189-2013). Procesiniai terminai gali būti dvejopo pobūdžio: 1) procesinių veiksmų atlikimo terminai, nustatyti administracinės bylos (nagrinėjamos viešojo administravimo institucijoje) šalims, asmuo praleidęs terminą atlikti procesinį veiksmą, netenka teisės atlikti šį veiksmą; 2) procesiniai terminai, nustatyti viešojo administravimo subjektams, per kuriuos jie turi priimti administracinį sprendimą ar atlikti veiksmus, šie terminai nėra naujinami šalių prašymu, šių terminų pasibaigimas tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių padarinių, tik prailgina administracinį procesą (LVAT administracinėse bylose A602-1079/2013, A602-1192/2012, Nr. A602-1333/2013). Taigi tyrimo termino pažeidimas negali būti pagrindu naikinti skundžiamą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju turto neapdraudimas nuo 2013-01-01 iki 2013-04-14 ir nuo 2013-11-01 iki 2013-12-31 sąlygojo sankcijos pareiškėjai taikymą. Įgyvendinimo taisyklių 64 punkte nustatyta, kad Paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Pagal Administravimo taisyklių 197 punktą pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Kadangi pareiškėjai parama jau buvo išmokėta, Agentūra pagrįstai taikė administravimo taisyklių 197.3.1 papunktį, nustatantį, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublik?s teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Kaip teisingai nurodyta ginčijamame Komisijos sprendime, 197.3.1 p. nėra išdėstyti skiriamų sankcijų dydžiai, tai palikta Agentūros diskrecijai.

Pareiškėjos teigimu, Agentūra turėjo taikyti ginčo sprendime Nacionalinės mokėjimo agentūros komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2014-10-31 protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtintą Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyrą, kurioje nurodyta, kad jeigu paramos gavėjas nepagrindžia turto draudimo fakto iki 240 dienų (pareiškėja turto 2013 m. nedraudė 165 dienas), jam taikoma 0,1 proc. nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankcija, kas pareiškėjos atveju sudarytų 646,58 Eur, o ne 1 proc. sankcija (6 465,75 Eur), kurią nepagrįstai pritaikė atsakovė.

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Agentūros komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2014-10-31 protokoliniu sprendimu Nr. PŽAK-35 patvirtintą Sankcijų dydžių ir pažeidimų tyrimo takoskyros lentelės 1 punkte nustatyta, kad jeigu paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu iki 240 kalendorinių dienų, jam taikoma 0,1 proc. sankcija (nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės, bet ne mažesnė nei 345,31 Lt/100,01 Eur (Komisijos byla, b. l. 181-184). Agentūros direktoriaus 2014-11-04 įsakymu Nr. BRA-137 Sankcijų takoskyra buvo papildyta ir jos lentelės 1 eilutėje nustatyta, kad jeigu paramos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu iki 240 kalendorinių dienų, jam taikoma 1 proc. sankcija (nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės, bet ne mažesnė nei 345,31 Lt/100,01 Eur (Komisijos byla, b. l. 204-207).

Kadangi sankcijų dydžiai Administravimo taisyklėse nėra įtvirtinti, atsakovė pagrįstai vadovaujasi savo pačios patvirtinta Takoskyra, tokiu būdu įgyvendindama diskrecijos teisę parinkti atitinkamą sankcijos dydį. Ginčo atveju atsakovė tiek kreipdamasi į Ministeriją, tiek ginčo sprendime nurodė skirtiną 1 procento nuo pradinės pripažinto tinkamo finansuoti neapdrausto turto vertės sankciją, t. y. tokią, kokia yra įtvirtinta vėlesnėje Sankcijų takoskyros redakcijoje. Tai, kad ginčo sprendime nurodyta ankstesnė Takoskyros redakcija, tačiau faktiškai remtasi sankcijos skyrimo metu galiojusia Takoskyros redakcija, vertintina kaip neesminė agentūros rašymo klaida, nekeičianti tikrosios Agentūros valios skirti būtent 1 procento sankciją. Aplinkybė, kad Sankcijų takoskyra buvo priimta po pareiškėjos pažeidimo neeliminuoja atsakovės diskrecijos pasirinkti sankcijos dydį.

Nagrinėjamu atveju, skirtos sankcijos negalima pripažinti neproporcinga. Teismo vertinimu, paskirta sankcija yra adekvati padarytam pažeidimui, skirta atsižvelgus į padaryto pažeidimo mastą ir pobūdį, tinkamai įgyvendinant agentūros diskreciją dėl sankcijos dydžio nustatymo, todėl ginčo sprendimo naikinti ar keisti pareiškėjos prašomu būdu nėra teisinio pagrindo. Tuo remdamasis teismas laiko, kad 2015-10-21 Agentūros sprendimas Nr. SKP-378 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-12-21 sprendimas Nr. 3R-520 (AG-370/01-2015) yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pareiškėjos skundo, bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Penki vėjai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.