Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Ingrima“ atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1628-476/2015 pagal pareiškėjo UAB „Ingrima“ prašymą suinteresuotiems asmenims A. M., V. M. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1534-136/2015, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

santuoka buvo nutraukta V. M. iniciatyva, o problemos, susijusios su darbu, buvo tik sutapimas. Nutraukiant santuoką sutarė, kad V. M. sumokės jai 8275,50 Lt kompensaciją už žemę ir gyvenamąjį namą. Pinigus ji gavo. Be to, santuokos nutraukimo metu oficialiai UAB „Ingrima“ skolinga nebuvo. Ir šiandien ji jokių kreditorių neturi, o ikiteisminis tyrimas dar neužbaigtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

1. CPK 368 str. nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos atžymos ant voko, 2014-12-03 sprendimą pareiškėjas gavo 2015-06-26, kas reikštų, kad trijų mėnesių terminas pasibaigia 2015-09-26. 2015-09-26 diena buvo šeštadienis, kas vadovaujantis CPK 74 str. 5 d. nuostatomis reiškia, kad termino pabaiga persikelia į pirmą po jos einančią darbo dieną, t. y. į rugsėjo 28 dieną. Kaip matyti, prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo įteiktas pašto įstaigai 2015-09-28 iki 24.00 val., kas reiškia, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo praleistas, o tokią išvadą padaręs teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias terminų skaičiavimą ir jų pabaigą.

2. Ta aplinkybė, kad iki šiol nėra nustatytas galutinis žalos dydis, nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad 2014-12-03 UAB „Ingrima“ nebuvo A. M. kreditorius ir neturėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Tokia teismo padaryta išvada prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, bei sudaro galimybę A. M., kaip skolininkui, išvengti padarytos žalos atlyginimo - A. M. pusvelčiui perleido sutuoktiniui turtą bei šiuo metu neturi jokių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti padarytą žalą.

1. Santuokos nutraukimo metu nebuvo oficialiai skolinga UAB „Ingrima“, Buvusi santuoka yra tik jos ir jos buvusio vyro V. M. asmeninis reikalas, kuris negali būti įtakojamas niekieno ir niekada. Pati UAB „Ingrima“ nėra išmokėjusi jai išmokų už darbo laikotarpį. Tai patvirtina bendrovės įsakymas apie A. M. atleidimą iš darbo.

2. UAB „Ingrima“ apie A. M. ir V. M. santuokos nutraukimą buvo žinoma dar nuo 2014 metų lapkričio-gruodžio mėnesio, kuomet darbartinės V. M. gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami įvairūs UAB „Ingrima“ pranešimai, reikalavimai bei kitokie raštai A. M. ir apie jų neįteikimą UAB „Ingrima“ gaudavo iš pašto pranešimus. A. M. turėjo dalyvauti 2015 m. Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje dėl buvusių UAB „Ingrima“ klientų reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, kurioje ji buvo trečiasis asmuo, informacija apie santuokos nutraukimą buvo žinoma tiek buvusiam bendrovės direktoriui, tiek UAB „Ingrima“ atstovei, tiek naujajai bendrovės direktorei.

1. Mano, kad UAB „Ingrima“ apie bylą bei apie santuokos nutraukimą buvo žinoma kur kas anksčiau nei 2015-06-26, nes tokią informaciją pareiškėjas gavo iš Jonavos rajono apylinkės teismo gautų įvairių dokumentų, kurie buvo siunčiami V. M. adresu niekada negyvenusios A. M. vardu.

2. Santuoka yra nutraukta praktiškai apie metus laiko. Dar iki santuokos nutraukimo apie du metus su A. M. gyveno praktiškai atskirus gyvenimus ir jų nesiejo nei bendras ūkis, nei kiti dalykai. Kaip matyti iš santuokos nutraukimo bylos medžiagos, V. M. A. M. už jo vardu po santuokos nutraukimo liekantį turtą sumokėjo kompensaciją. Mano, kad jos dydis, įvertinus paties turto būklę, atitiko jo tikrąją vertę. Be to, po santuokos nutraukimo jis tą turtą ne tik išlaikė, bet ir atlikdamas būtinus remontus dėl galimybės name gyventi, jį pagerino. Atitinkamai kyla klausimas, kas jam atlygins turėtas asmenines išlaidas to turto pagerinimui. Todėl, remiantis CK 1.5 str., mano, kad apeliacinės instancijos teismas UAB „Ingrima“ atskirojo skundo neturėtų tenkinti ir palikti galioti teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta suinteresuotų asmenų santuoka bei padalintas turtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

CPK 368 str. 1 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas nurodo, jog Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą, kuriuo nutraukta suinteresuotų asmenų santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, gavo 2015-06-26 (b. l. 16). Su šiais pareiškėjo argumentais ir pateiktais įrodymais nėra pagrindo netikėti (CPK 185 str.). Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad CPK 368 str. 1 d. numatytas trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti baigėsi 2015-09-26 (šeštadienį), todėl vadovaujantis CPK 74 str. 5 d., termino pabaiga persikelia į pirmą po jos einančią darbo dieną, t. y. į 2015-09-28. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo įteikė pašto įstaigai 2015-09-28, kas reiškia, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo praleistas, o tokią išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias terminų skaičiavimą ir jų pabaigą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 str., kurio 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, kad CK 3.126 str. 2 d. reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 str.). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 3 d. 4 p.). Teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 d. 7 p.) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka buvo nutraukta 2014 m. gruodžio3 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas UAB „Ingrima“ nepateikė jokių įrodymų, kad santuokos nutraukimo metu, tai yra 2014-12-03, jis buvo A. M. kreditorius ir turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, todėl pagrįstai konstatavo, kad A. M. ir V. M. 2014 m. gruodžio 3 d. nutraukdami santuoką bendru sutikimu nepažeidė CK 3.126 str. 2 d. numatytų reikalavimų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių matytųsi, kad pareiškėjui UAB „Ingrima“ iš suinteresuotų asmenų A. M. ir/ar V. M. iki 2014-12-03 būtų priteista skola ar žalos (nuostolių) atlyginimas. Nesant įrodymų, kad pareiškėjas dar iki 2014-12-03 turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į suinteresuotus asmenis A. M. ir/ar V. M., nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjo, kaip kreditoriaus, teisės yra pažeistos, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas UAB „Ingrima“ neturi teisės reikalauti atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, teigdamas, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas sprendimas turi įtakos jo materialiosioms teisėms. Tai, kad pareiškėjas neturi galiojančios reikalavimo teisės į suinteresuotus asmenis, patvirtina ir ta aplinkybė, kad pats apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateikdamas atskirąjį skundą, nurodė, jog atnaujinus byloje procesą, prašo santuokos nutraukimo bylą sustabdyti iki kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai.

Dėl išdėstyto, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą.