Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nukentėjusiajai J. M., įstatyminei kaltinamojo K. S. atstovei motinai R. S., teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajone, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, išlaikytinis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 7 klasėje, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2013 m. kovo 17 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) k. atidaręs lauko duris įsibrovė į patalpą – J. M. laikinai negyvenamos sodybos namą, iš kur pagrobė svetimą J. M. priklausantį turtą – lauko teniso kamuoliuką 2 Lt vertės, vyrišką piniginę 2 Lt vertės, plastikinę dėžutę 1 Lt vertės, suvenyrines kortas 3 Lt vertės, tris žiebtuvėlius po 1 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai J. M. padarydamas bendrą 11 Lt turtinę žalą.

Šalintina iš kaltinimo, kad K. S. iš J. M. priklausančios laikinai negyvenamos sodybos namo pagrobė žadintuvą „FUDA“ 5 Lt vertės, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai nenustatyta, kad būtent K. S. pagrobė minėtus daiktus.

K. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę pagrobęs kaltinime išvardytus daiktus, išskyrus laikrodį, ir paaiškino, kad Subačiuje susitiko su E. S.. E. pasiūlė eiti iki tos sodybos, lįsti į vidų taip pat pasiūlė E., kokiu tikslu jis nežino. Jis stovėjo prie sodybos, nes E. S. sakė palaukti, kodėl jis taip sakė – nežino. Jis nesakė E. S., kad jis nueitų pažiūrėti ar tame name kas gyvena. Jie suprato, kad namas yra tuščias, nes durys atsidarė, nebuvo jokios spynos, įėję į vidų rado betvarkę, viskas buvo išvartyta. Name jis paėmė teniso kamuoliuką, rudą piniginę, plastikinę dėžutę bei kortas. Kratos metu pas jį rado kaltinime išvardintus daiktus, išskyrus laikrodį, kurį rado sniege, kur jį numetė E. S.. Žadintuvą ir tris žiebtuvėlius paėmė E. S.. Būdami sodyboje išgirdo mašinos garsą ir išėjo pasižiūrėti. Kai pamatė, kad yra atvažiavęs automobilis, E. S. žiebtuvėlius padavė jam ir jie pabėgo. Žadintuvo E. S. jam nepadavė, jį išmetė kai bėgo. Toje sodyboje anksčiau nėra buvęs, nukentėjusiosios nepažįsta, nėra su ja bendravęs, tačiau, kad sodyboje gyvena bobutė, kuri anksčiau laikydavo žąsis, žinojo, nes matydavo kieme. Supranta, kad darė vagystę. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu davęs teisingus parodymus.

Liudytojas nepilnametis E. S. paaiškino, kad sekmadienį pas jį atėjo K., jie nuėjo iki parduotuvės, po to K. pasiūlė nueiti į sodybą, pasiskolinti pinigų sakant, kad gyvena Šiauliuose ar kur nors kitur, ir neturi pinigų autobusui. Pats K. nėjo, nes sakė, kad jį pažįsta. Link sodybos nuėjo abu, K. pasiliko laukti prie kelio, o jis nuėjo iki sodybos. Sodybos durys buvo paspaustos su aliumine skarda, atrodė kaip užrakintos, bet jas smarkiau patraukė ir durys atsidarė. Pamatė, kad yra pradarytos antros durys. K. pakvietė, kai pabeldė ir niekas neatidarė. Galvojo, kad ten bus gyventojų, kad sodyba negyvenama nežinojo. K. pasiūlė pirma eiti iki tvarto pasižiūrėti, sakė, kad pasižiūrėsim ar yra žąsų ten, papjausim ir bus maistui, bet jų nebuvo. Po to sugrįžo į namą. Name K. rado degtukų ir tris žiebtuvėlius. Tris žiebtuvėlius, senovinę rudą piniginę, lauko teniso kamuoliuką pasiėmė K.. Po to pasiėmė dvi kortų kalades, jis vieną ir K. vieną. Žadintuvą pasiėmė jis, po to bėgant žadintuvas iškrito ant sniego. Pasiėmę daiktus išėjo, K. pamatė, kad atvažiavo automobilis, jie išsigando ir pradėjo bėgti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu davęs teisingus parodymus.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad jis yra J. M. kaimynas, gyvenantis 300-400 m atstumu nuo sodybos. Sekmadienį buvo savo namuose ir pro langą link J. M. sodybos, nuo Subačiaus pusės, pamatė einančius du jaunuolius. Pro langą matė, kad vienas jaunuolis stovi prie kelio, o kitas ėjo. Žinojo, kad sodyboje gyvenantis žmogus tuo metu buvo išvažiavęs, todėl nusprendė nuvažiuoti pažiūrėti, nes seniau kažkada jau buvo išplėšta sodyba. Privažiavęs prie namo, nesuko į kiemą. Kuomet įbėgo į kiemą, pamatė, kad jaunuoliai bėga pakalnėn. Ar jie buvo namo viduje nematė, tik pamatė, kad durys praviros, nors prieš tai jos visą laiką buvo užrakintos. Jis pradėjo jaunuolius vytis, pagavo bei iškvietė policiją. Nematė ar jie turėjo kokius nors daiktus. Beeidami su policininku, kur jaunuoliai bėgo į paupį, rado laikrodį. Jis kasdien važinėja į darbą Panevėžyje, pravažiuoja pro sodybą, pažiūri, kad stiklų neišdaužytų. Su policininku rado spyną, kuri buvo seniau nuplėšta, kadangi jau buvo įšalusi lede.

Nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad sodyboje gyvena jos brolis, tuo metu ji buvo laikinai negyvenama, apie tris savaites, kadangi brolis susirgo. Sodybą kaimynai pasižiūrėdavo, praeidavo pro šalį. Kovo 17 d. jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad apiplėšė trobą, policija jau atvažiavusi ir pagavo du berniokus. Tiek apie tą įvykį ir težino. Nuvažiavusi į sodybą pamatė, kad viskas išvartyta, daiktai išnešti, jau buvo išplėštos durys, į sodybą jau buvo įsibrauta iki šių vaikinų, nes spyna buvo nudaužta, įšalusi sniege. Pas jaunuolį rasti daiktai buvo sodyboje, žadintuvas stovėjo ant televizoriaus, dėžutė stalčiuje mėtėsi, piniginė suplyšusi, labai sena, niekados pinigų jau joje nebuvo, tik tiek, kad tai brolio prisiminimas iš senų laikų.

K. S. kaltė, be jo paties, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:

Iš asmens kratos protokolo matyti, jog asmens kratos metu pas K. S. rasta ir paimta žaidimo kortos, lauko teniso kamuoliukas oranžinės spalvos, rudos spalvos piniginė su įvairiais lapeliais ir trim vizitinėmis kortelėmis, mėlynos spalvos dėžutė su užrašu „CHAMBERLAIN“ (b. l. 36).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai, paimti asmens kratos metu (b. l. 37-38).

Iš asmens kratos protokolo matyti, jog asmens kratos metu pas K. S. rasti ir paimti 5 žiebtuvėliai (b. l. 39).

Iš tarnybinio pranešimo, matyti, kad 2013-03-17 gautas A. D., gim. 1960 m., pranešimas, kad įsilaužta į negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini) k. Įvykio vietoje sulaikytas E. S., gim. 2001-04-23, ir K. S., gim. 1998-08-30 (b. l. 2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) r., J. M. priklausanti negyvenama sodyba. Įėjus į sodybos kiemą ant sniego matyti avalynės pėdsakai netinkami identifikavimui, įėjimo durys yra praviros, šalia durų matyti spyna, kuri yra prišalusi. Atidarius įėjimo duris matyti kairėje praviros durys, už kurių įvairūs netvarkingai sudėti daiktai. Tiesiai matyti praviros durys vedančios į kambarį. Prie įėjimo matyti skarda. Išėjus iš namo, žiūrint nuo įėjimo dešinėje matyti ūkinis pastatas, einant link jo sniege matyti avalynės pėdsakai netinkami identifikavimui. Ūkinio pastato durys užremtos mediniu pagaliu. Pėdsakai esantys namo kieme veda link Lėvens upės. Einant pėdsakais, sniege pastebėtas žalias laikrodis – žadintuvas. Įvykio vietos apžiūros metu paimta pakabinama spyna supakuota į baltos spalvos maišelį, laikrodis – žadintuvas, kuris supakuotas į plastikinį maišelį Nr. 0054118 (b. l. 3-17).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas įvykio vietoje rastas laikrodis (b. l. 18-19).

Iš pakvitavimo ( b. l. 24) matyti, kad J. M. priklausantys daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - piniginė, laikrodis – žadintuvas, lauko teniso kamuoliukas, plastikinė dėžutė, trys žiebtuvėliai, kortos – pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai J. M..

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas laiko, kad nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. K. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2-oje dalyje – atidaręs lauko duris ir įsibrovęs J. M. laikinai negyvenamos sodybos namą, pagrobė svetimą J. M. priklausantį turtą – įvairius daiktus 11 Lt vertės. Nors kaltinamasis ir nurodė, kad sodybos durys buvo neužrakintos, paprastai įsibrovimu laikomas bet koks patekimas į svetimą patalpą be savininko leidimo.

Teismo nuomone, ši aplinkybė neturi įtakos K. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Įsibrovimas – neteisėtas ir neleistinas patekimas į patalpą. Nusikaltimo kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpas patenka be savininko valios arba prieš jo valią. Todėl įsibrovimu pripažįstami ir atvejai, kai kaltininkas į patalpas patenka be kliūčių, pavyzdžiui, kuomet patalpos paliekamos nesaugomos arba neužrakintos. K. S. nurodė neturėjęs leidimo eiti į sodybą bei supratęs, kad netinkamai elgiasi, kad vykdo vagystę.

Nors kaltinamojo gynėjas advokatas K. Paspirgėlis teigia, jog nusikalstama veika numatyta BK 178 str. 2 d. gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotais parodymais K. S. nurodė, kad ėjo į sodybą neturėdamas tikslo pagrobti turto, tyčia grobti daiktus susiformavo tik jau esant sodyboje, gyvenamosiose patalpose, tačiau teismas laiko įrodyta, jog K. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o kaltinamojo teiginiai, jog jis nežino kokiu tikslu ėjo į sodybą, jog E. S. (kuris dar nėra sulaukęs amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus ) pasiūlė nueiti į sodybą ir į ją įlįsti, tėra bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai patvirtina ir liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje duoti parodymai, jog jam K. S. pasiūlė nueiti į sodybą pasiskolinti pinigų autobusui, sakant, kad gyvena Šiauliuose ar kur nors kitur ir neturi pinigų autobusui, bei planavo jų nebegrąžinti. Pats kaltinamasis į sodybą nėjo, nes E. S. sakė, kad jį pažįsta. Tačiau K. S. teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusiosios nepažįsta, todėl galima daryti išvadą, kad E. S. į sodybą siuntė specialiai, sugalvodamas legendą ir nenorėdamas įkliūti pirmas, jei pasirodytų, kad sodyboje yra asmenų. K. S. parodymai, kad jam pasiūlė į sodybą eiti E. S., vertinami kaip gynybinė taktika. K. S. ir E. S. pokalbių analizė rodo, kad K. S. buvo suplanavęs įsibrauti į sodybą, tik tiesiai to neatskleidė E. S.. Juk tikint K. S., jei tikslas buvo pasiskolinti pinigų, pastarasis turėjo grįžti atgal, kai E. S. pasakė, kad sodyboje nėra gyventojų. Tačiau K. S. ne tik negrįžo atgal, tačiau, pasak E. S., pasiūlė eiti į tvartą pažiūrėti žąsų, kurias būtų panaudoję maistui. Darytina išvada, kad tyčia pagrobti kokį nors svetimą turtą susiformavo dar prieš patenkant į tvartą, o į namus K. S. pateko apžiūrėjęs tvartą, kuriame nebuvo žąsų. Juk iš tvarto į sodybą K. S. jau ėjo tiksliai žinodamas, kad joje nėra gyventojų, tačiau negalėjo turėti tikslo pagrobti konkrečius daiktus, nes nežinojo, kaks turtas sodyboje gali būti.

Kaltinamojo gynėjas taip pat nurodo, jog pagal pagrobto turto vertę, K. S. veikoje yra LR ATPK numatytas pažeidimas, tačiau su tokia gynėjo pozicija sutikti negalima, kadangi nors pagrobto turto vertė yra nedidelė – 11 Lt, tačiau turto grobimas įvykdytas įsibraunant į patalpą – laikinai negyvenamą namą, o tai jau vagystę kvalifikuojantis požymis, lemiantis baudžiamosios atsakomybės taikymą.

Iš kaltinimo šalintina nuostata, kad K. S. pagrobė iš J. M. negyvenamojo namo žadintuvą „FUDA“, nes byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad žadintuvą paėmė E. S..

K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu neigė grobęs žadintuvą „FUDA“, šią aplinkybę patvirtina ir E. S. parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, jog žadintuvą paėmė jis (E. S. ), po to bėgant žadintuvas iškrito ant sniego, kur ir buvo surastas apžiūrint įvykio vietą.

K. S. kaltė dėl nusikalstamos veikos, pašalinus dalį kaltinimo, pilnai įrodyta jo paties, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais, todėl teismas neapsistoja prie išsamesnės įrodymų analizės.

K. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. S. turi sveikatos problemų, yra įrašytas į psichoneurologinę įskaitą – diagnozė: hiperkinetinis elgesio sutrikimas F90.1, organinis emocinis labilumo sutrikimas F06.6, vidutinio sunkumo depresinis epizodas F32.1, adaptacijos sutrikimas F43.2 (b. l. 57). Valstybinės tesimo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 104MS-60 nurodyta, jog objektyvių duomenų, kad K. S. būtų sirgęs ar šiuo metu sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Jam diagnozuoti sutrikimai - F90.1, F06.6, F32.1, F43.2 žymesnės (esminės ) įtakos jo sugebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei valdyti savo veiksmus neturėjo ir neturi. K. S. gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teismo posėdžiuose, atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus. Dėl minėtų psichikos sutrikimų netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 60 ).

K. S. teisiamas pirmą kartą, tačiau jo atžvilgiu yra pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių ir plėšimo (b. l. 53-54 ). K. S. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 7 klasėje, mokyklos charakterizuojamas gerai - mokyklą lanko noriai, susirado draugų, mokykloje adaptavosi gerai, per atvykimo laiką probleminis elgesys nepastebėtas, mokymosi motyvacijos neturi, tačiau pamokose dirba pagal savo gebėjimų lygį, dalyvauja neformalaus ugdymo veiklose (b. l. 61 ).

K. S. administracine tvarka nebaustas ( b. l. 55 ).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę. Nors K. S. (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas teigiamai, pradėti ikiteisminiai tyrimai leidžia manyti, kad K. S. nenori laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

Teismas nemato galimybės nagrinėjamu atveju taikyti BK 93 str. nuostatų, nes nėra pagrindo manyti, kad K. S. laikysis įstatymų ir nedarys teisės pažeidimų.

Vienas iš bausmės tikslų – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet tą ir kitus asmenis paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo principus, į jauną amžių, nedidelę pagrobto turto vertę, K. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė, bausmės trukmę nustatant mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir paskirti 5 (penkių ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį mokytis ir tęsti mokslą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką K. S. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-17 iki 2013-03-19 (dvi paras ), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę K. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – spyną, saugomą Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertę.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.