Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-828-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-08
Bylos Nr.
1S-828-327/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Raimundas Jurka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-828-327/2018Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. advokato Raimundo Jurkos skun­dą dėl Kauno apy­linkės teis­mo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 27 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nu­teistajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, va­dovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 14 m. laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2006 m. rugsėjo 20 d., pabaiga – 2020 m. rugsėjo 12 d. Neatlikta laisvės atė­mimo bausmės dalis – 2 metai 19 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svars­tytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).

3. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, jog nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio pa­leidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistojo A. M. advokatas Raimundas Jurka prašo panaikinti Kauno apy­lin­kės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.

5.1. Skunde pažymėta, jog Kauno apylinkės teismo nutartis neatitinka aukštesniųjų teismų for­muo­jamos praktikos pagal analogiškas faktines ir teisines aplinkybes sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų.

5.2. Skunde nuteistojo advokatas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu apie tai, kad bū­da­mas laisvėje A. M., siekdamas gauti norimą finansinį stabilumą, gali nusikalsti ir pajamas gauti neteisėtais būdais. Šis nutarties motyvas yra nepagrįstas bylos duomenimis, todėl negali būti laikomas kaip vienas iš argumentų priimti skundžiamą nutartį. A. M. yra dirbantis, palaikantis artimus socialinius ryšius su laisvėje esančiais šeimos nariais, jo požiūris į tai, ką yra padaręs, yra aiškiai pasikeitęs. Be jokio pagrindo apylinkės teismas ignoravo aplinkybę, kad A. M. ne tik jau kuris laikas dirba, bet ir galėdamas atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje įsidarbino kroviku ekspeditoriumi, šiuo metu dirba UAB „L.“. Apylinkės teismas taip pat nevertino Komisijos nutarime nurodytų ir pagrįstų duomenų, kad galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis dirbs UAB „A.“.

5.3. Skunde nurodoma, kad abi nuteistojo dukros šiuo metu gyvena kartu su mama L. M., iš kurios charakteristikos, gautos iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos matyti, kad L. M. nors ir yra charakterizuojama teigiamai, tačiau se­niū­nija yra gavusi nusiskundimų dėl L. M. piktnaudžiavimo alkoholiu. Nu­teis­ta­sis A. M., tai žinodamas, ypač yra susikrimtęs dėl abiejų dukrų ateities ir dabartinės gerovės. Todėl ir šie duomenys leidžia teigti, kad turi būti sudaromos galimybės A. M. grįžti į įprastą visuomenės kasdienybę, rūpintis dukromis, prižiūrėti šeimą, padėti su­tuok­tinei L. M. nugalėti kai kurias neigiamas priklausomybes.

5.4. Skunde advokatas pažymi, jog Europos Tarybos Ministrų komitetas 2003-03-09 priėmė re­ko­mendaciją Nr. (2003) 23 valstybėms narėms Dėl įkalinimo įstaigų administracijos darbo su nuteistaisiais laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir ilgalaikėmis laisvės atėmimo baus­mė­mis. Šioje rekomendacijoje išreiškiamas bendras principas, kad teisinės padėties požiūriu neturėtų būti daromas skirtumas tarp nuteistųjų vien dėl jų atliekamos bausmes termino ir su nuteistaisiais iki gyvos galvos turėtų būti dirbama remiantis tais pačiais principais, kaip ir su kitais ilgiems terminams nuteistais asmenimis. Rekomendacijoje pabrėžiama, kad kiek­vie­nam nuteistajam turi būti sudaromas individualus bausmės atlikimo planas ir pagal gali­my­bes kuo aktyviau dalyvaujant pačiam nuteistajam. Europos Tarybos Ministrų komiteto re­zo­liucija Nr. R (76) 2 dėl elgesio su ilgam laikui nuteistais nuteistaisiais nustato, kad lygtinis pa­leidimas negali būti taikomas vien tik pagal bendrą prevencinę prognozę, - turi būti atsi­žvel­giama į įstatymo numatytų reikalavimų, susijusių su bausme, vykdymą ir į palankias lyg­tinio paleidimo taikymo prognozes.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. M. advokato Raimundo Jurkos skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas ver­ti­na nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąs­tysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą ra­šy­tinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo A. M. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duo­menys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame so­cia­linės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos lais­vės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, kad jo pakartotinio nu­si­kalstamumo rizika vertinant pagal ,,OASys“ metodiką yra 15 balų (žema), kas iš esmės būtų pa­grin­das lygtinio paleidimo instituto taikymui. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl lygtinio pa­lei­dimo, vien aptartų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad nu­teistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusi­kalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi ir įtikinanti nuteistojo pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį, nepakanka neabejotinai vertinti, kad šiuo metu nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje A. M. buvo 19 kartų paskatintas, įkalinimo įstaigoje įgijo vidurinį iš­silavinimą, odinių gaminių taisytojo, avalininko, autokrautuvo vairuotojo, vytelių pynėjo spe­cialybes, nuo 2015-02-12 įsidarbino VĮ ,,M. A.“ siuvėjo vienetininko pareigose, nuo 2016-10-17 įsidarbino kroviku ekspeditoriumi, šiuo metu dirba UAB ,,L.“ darbininku. Šios ap­lin­kybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį cha­rak­te­rizuojančių aplinkybių nepakanka. Akcentuotina, jog aptartos teigiamai nuteistąjį charak­te­ri­zuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiek­vienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra per­auklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Ir nors akivaizdu, jog nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė organizuotoje grupėje, įtakotas finansinio nepritekliaus. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteis­tąjį, parodo, kad nuteistasis yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, kas, teismo vertinimu, kelia abejonių, kad būdamas laisvėje nuteistasis dorai gyvens visuomenėje, laikysis įstatymų, nenusikals ir vėl nepasiduos kitų įtakai.

11. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsi­sakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgdamas į tai, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas ir tai prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nu­si­kalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises. Juo labiau, spren­džiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. At­kreip­tinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu nuteistasis teigia, jog turi du vaikus ir būdamas įkalinimo įs­taigoje negali jais pasirūpinti. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai nuspręsti, jog nuteistasis nėra empatiškas kitų visuomenės narių atžvilgiu ir savo interesus iškelia aukščiau kitų asmenų, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

12. Netaikant lygtinio paleidimo A. M. atžvilgiu, nemažiau svarbu įvertinti ir tai, jog atlik­da­mas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nuteistasis už pataisos namų vidaus tvarkos tai­syklių pažeidimus drausmine tvarka buvo baustas 6 kartus ir nors paskirtos nuobaudos jau nebe­ga­lioja, tačiau padarytų pažeidimų pobūdis neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis nėra linkęs paisyti nustatytų reikalavimų netgi būdamas itin apsunkintomis sąly­go­mis. Be to tai, kad nuobaudos šiuo metu jau nebegaliojančios, nereiškia, jog jos negali būti ver­ti­namos, kadangi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinamas nuteistojo el­ge­sys visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, neišskiriant atskirų epizodų.

13. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 23, nesilaikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

14. Skunde nuteistojo gynėjas cituoja įstatymus, teismų nutartis su atstovaujamajam palankiais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

15. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. advokato Raimundo Jurkos skundą atmesti ir palikti galioti Kau­no apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas