Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-176-876/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-09-20Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-01-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
1-176-876/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45493-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
R. V.
Nukentėjusysis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-176-876/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45493-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.2.8 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 20 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant prokurorui A. A.,kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui J. G.,nukentėjusiajai A. M.,

teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 2015-01-30 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, byla nutraukta; 1) 2016-03-29 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs; 2) 2017-03-06 Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir paskirta galutinė bausmė 30 (trisdešimties) parų arešto, į bausmės laiką įskaityti nuo 2017 m. sausio 16 d., 15.10 val. iki 2017 m. sausio 17 d. 14.25 val. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto dienai, vadovaujantis BK 72-2 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpyje nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, tai yra 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), A. M. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia vieną kartą kumščiu smogė savo sugyventinei A. M. į kairį šoną, bandant A. M. nuo jo pabėgti, sugriebė jai už plaukų, išrovė kuokštą plaukų, po to suėmė už A. M. megztinio galvos gobtuvo ir už jo tempė, padarydamas A. M. kakle kraujosruvą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką užgulė A. M. ir vieną kartą trenkė kumščiu į galvą, po to vieną kartą trenkė replėmis į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos žaizdą ir taip nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. teigė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau iš parodymų matyti, kad kaltę pripažįsta dalinai. Jis parodė, kad tą dieną jie parvažiavo iš žvejybos ir pradėjo gerti alų. Tada nuėjo pas A. M. į koridorių ir susipyko: ji pradėjo rėkti ant jo, o jis ant jos. Nurodė, kad jis įsikarščiavo, trenkė jai į šoną. Ji pabėgo, jis ją pasivijo, sakė, kad pasigaus ir parsives namo, tačiau ji priešinosi. Po to jis netyčia paėmė už plaukų arba kapišono, mėgino parsitempti ir parvirto, todėl jis galvoja, kad galėjo ji susimušti galvą į plytas, nes aplinkui buvo plytų. Nurodė, kad jis krisdamas galėjo ją sumušti, tačiau tiksliai negali pasakyti, nes tuo momentu buvo piktas, girtas ir tiksliai visko neprisimena. Patikslino, kad gulinčios nukentėjusiosios už plaukų nevilko, tačiau už kapišono galėjo vilkti. Mano, kad nukentėjusioji galimai meluoja dėl to, kad jis ją vilko už plaukų ir, kad smogė su replėmis. Nurodė, kad viskas įvyko kieme, o replės dažniausiai būna garaže, tačiau tada buvo koridoriuje, ten kur gėrė. Patvirtino, kad smurto metu nenaudojo replių, nes jis jų nematė. Pripažino, kad galėjo smogti kaltinamajai, tačiau neatsimena su kuo, bet teigė, kad tikrai ne metaliniu daiktu. Po šio įvykio, A. M. pabėgo pas kaimynę, o jis nuėjo į automobilį. Po kelių dienų atvažiavo policija, surašė protokolą, jį sulaikė ir nuo tos dienos su ja nebendrauja. Patvirtino, kad yra ne vieną kartą teistas už smurtą artimoje aplinkoje. Teigė, kad jam padarė įtaką teistumai, tačiau dėl viso kaltas yra alkoholio vartojimas. Nurodė, kad blaivas nebūtų taip elgęsis bei, kad visi ankstesni smurto atvejai taip pat buvo prieš A. M. Patvirtino, kad smurtinį elgesį keičiančią programą atliko per aštuonis mėnesius, o smurtavo dar nebaigęs programos. Pripažino, kad jam reikia gydytis nuo alkoholizmo, todėl planuoja užsiregistruoti Kaune gydymui. Nurodė, kad nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, šiuo metu gyvena atskirai.

Nukentėjusioji A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis R. V. atbėgo iš kaimynų, jie susižodžiavo koridoriuje ir jis jai trenkė į šoną. Tada ji išsilaisvino ir bėgo pas kaimynę, tačiau nespėjo pabėgti, jis ją pusiaukelėje pasigavo. Tada tempė už kapišono ir plaukų, jie parvirto. Patvirtino, kad jis jai griebė ir išrovė plaukus. Nurodė, kad tuo metu jis turėjo tas reples, tačiau ji tiksliai neprisimena, ar krisdama susitrenkė galvą į akmenį. Patvirtino, kad šiuo metu jie gyvena atskirai, kaltinamasis jos atsiprašė. Nurodė, kad turi bendrą vaiką su kaltinamuoju, taigi netrukdys vaikui bendrauti su tėčiu, tačiau nežino ar bus galima kartu gyventi. Pažymėjo, kad kaltinamasis paskutinį kartą prieš ją smurtavo pavasarį. Tiki, kad kaltinamasis nustos ją mušti, jeigu nustos vartoti alkoholį. Nurodė, kad kaltinamasis prie vaikų išlaikymo prisideda, tuo ką pas mamą uždirba. Patvirtino, kad jam didelę įtaką daro jo draugai ir alkoholis. Pažymėjo, kad su juo kartu alkoholio nevartoja.

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė įvykį per langą. Nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis R. V. turėjo kažkokį daiktą, bet nežino, ar ten buvo žnyplės. Nurodė, kad visko nematė, tačiau matė, kaip kaltinamasis su tuo daiktu nukentėjusiajai trinktelėjo į pakaušį, į galvą. Nurodė, kad kaltinamasis buvo jai ant nugaros, o ji gulėjo ant pilvo. Patvirtino, kad matė vieną smūgį. Tada ji išsigando ir nuėjo nuo lango. Po to nukentėjusioji pas ją į namus atbėgo su kruvina galva. Tada paskambino mamai, kuri ją išsivedė. Nurodė, kad anksčiau nematė, jog kaltinamasis būtų mušęs nukentėjusiąją.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. V. kaltė įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, nukentėjusiosios A. M., liudytojos A. J. parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

- 2017-09-04 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2017-09-02 žodinio konflikto metu, A. M. sugyventinis R. V. smurtavo prieš ją, parverdamas ją ant žemės, tempdamas jai už plaukų, trenkdamas, daiktu panašiu į žnyples, jai per galvą bei kumščiu suduodamas jai į pilvą. Įtariamasis R. V. teigė, kad nemušė savo sugyventinės, kad įvyko tik žodinis konfliktas (b. l. 12-13);

- 2017-09-04 asmens apžiūros protokolu, foto kortelėmis prie protokolo, kur užfiksuota, kad A. M. sutikus, buvo apžiūrėtas jos kūnas. Nustatyta, kad A. M. galvoje, plaukuotoje dalyje yra du guzai, viena kirstinė žaizda, ant kaklo dešinėje pusėje yra kraujosruva, ant kairės kojos šlaunies matoma kraujosruva, ant A. M. šonų mušimo žymių ar sužalojimų nematyti (b. l. 14-15, 16-19).

- 2017-09-02 R. V. girtumas nenustatytas, kadangi nebuvo iškvieti policijos pareigūnai, tačiau 2017-09-04, 15 val. 47 min., R. V. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0369 nustatytas 1,56 promilės girtumas (b. l. 44).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. V. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra sugyventinei A. M..

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kadangi nors kaltinamasis nurodė, jog jis savo kaltę pripažįsta, tačiau duodamas parodymus jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių, neigė įvykio aplinkybes, kurias patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja. Teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis R. V. tik iš dalies pripažino savo kaltę, dėl ko teismas pagrįstai mano, jog kaltinamasis nuoširdžiai nesigaili dėl savo poelgio.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, nesaikingo alkoholio vartojimo, į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – nedirbantis, administracine tvarka baustas tris kartus, iš jų du kartus už tai, kad necenzūriniais žodžiais išvadino savo sugyventinę A. M., teistas du kartus už analogiško nusikaltimo padarymą, tai yra teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad smurtavo prieš savo sugyventinę A. M., kas leidžia teigti, kad kaltinamasis linkęs daryti pakartotinius nusikaltimus, iki šiol skiriamos bausmės kaltinamajam jokio poveikio nepadarė, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

R. V. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. V. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą.

Padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo asmenybė, socialinė padėtis leidžia daryti išvadą, jog siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam R. V. už padarytą nusikalstamą veiką būtina skirti sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą bei taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant R. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas mano, jog tokia bausmės rūšis visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Pagal BK 64-1 straipsnio 1 dalį, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tačiau minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. V. tik iš dalies prisipažino kaltu, tai nelaikytina lengvinančia atsakomybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl bausmės dydis kaltinamajam R. V. vienu trečdaliu nemažintinas.

Paskirtos bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-09-04, 17 val. 30 min. iki 2017-09-06, 16 val. 00 min. (2 paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1) (b. l. 53).

Kaltinamajam R. V. 2017-09-06 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, R. V. įpareigotas nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. M. (b. l. 62-63). Kardomoji priemonė ir įpareigojimas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. V. paskirtos bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2017-09-04 iki 2017-09-06 (2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimą nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė