- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-08
- Bylos Nr.
- e2YT-5623-1178/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01672-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. J. pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo, atsiradusio po R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), vieta yra Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad jo, pareiškėjo, tėvai yra L. M. ir R. J.. Pareiškėjo teigimu, prieš kelis metus jo tėvas išvyko dirbti ir tuo metu gyventi į (duomenys neskelbtini). Čia – Lietuvoje, liko jo nekilnojamas turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. vieno kambario butas, kuriame tėvas betarpiškai gyveno iki išvykimo dirbti į užsienį, o išvykus – grįždavo laisvu nuo darbo metu ir tęsdavo jame įprastą gyvenimą. Grįžęs sumokėdavo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, aptvarkydavo valdą arba duodavo nurodymus pareiškėjui – ką, kur, kada ir kaip kažkokį darbą ar pavedimą padaryti. Tam, kad nereikėtų mokėti atitinkamų mokesčių (kaip pvz. PSD mokesčio), tėvas pasinaudojo specialistų rekomendacijomis ir išdeklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, deklaravo išvykimą iš šalies. Tačiau pabrėžtina, kad būtent Lietuva, o ne (duomenys neskelbtini) buvo R. J. ekonominė zona. Lietuvoje jis praleisdavo didžiąją savo gyvenimo dalį. Taip pat pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) (pagal 2025 m. balandžio 3 d. mirties įrašą Nr. 155, mirties data – (duomenys neskelbtini)), tuo metu būdamas (duomenys neskelbtini), jo tėvas R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė. Pareiškėjo teigimu, jis ir kiti artimieji sutvarkė jo kūno pargabenimo į Lietuvą dokumentus. (duomenys neskelbtini) laidojimo namai ((duomenys neskelbtini)) išdavė leidimą kūną kremuoti. Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2025 m. balandžio 4 d. išdavė leidimą Nr. S28-26, tėvui palaidoti. Tokiu būdu tėvas buvo palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse, greta kitų mirusių giminaičių (tame pačiame kape).
2. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad po tėvo mirties kreipėsi į Tauragės rajono 2-ąjį notaro biurą su prašymu užvesti paveldėjimo, atsiradusio po R. J. mirties, bylą. Kadangi yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis, siekė įteisinti tėvo palikimą – minėtą nekilnojamąjį turtą, butą, su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), R. J. įsigytą pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1977, savo vardu. Notarė atsisakė iš jo priimti pareiškimą motyvuodama tuo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašo duomenimis apie asmenį, nurodyta, kad R. J. išvyko gyventi į užsienio valstybę, o būtent į (duomenys neskelbtini). Šiame išraše nurodyta, kad paskutinė R. J. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Notarė paaiškino, kad pagal dabartines aplinkybes, t. y. tėvui R. J. deklaravus išvykimą iš Lietuvos, jam (pareiškėjui) reikalingas teismo šių aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių (kad tėvo gyvenamoji vieta Lietuva, o ne (duomenys neskelbtini)) nustatymas ir tada bus galima užsivesti paveldėjimo bylą. Pasak pareiškėjo, minėtas įrašas tik iš dalies atitinka tikrovę – R. J. vykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau jis savo gyvenamąja vieta laikė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jo paskutine gyvenamąja vieta reikia laikyti Lietuvą, t. y. (duomenys neskelbtini) esantį butą, be to, pareiškėjo teigimu, jis jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų neturi ir notarui pateikti negali. Todėl yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
3. Be kita ko, pareiškėjas nurodo, kad tėvas niekada nebuvo praradęs ryšio su Lietuva, su savo miestu – (duomenys neskelbtini). Jis pakankamai dažnai grįždavo į savo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini). Jame gyveno, rūpinosi juo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Laikė save tikru lietuviu ir Lietuvos patriotu, niekada nebuvo praradęs ryšio su artimaisiais, savo draugais (duomenys neskelbtini). Uždirbtas lėšas išleisdavo Lietuvoje (dažniausiai (duomenys neskelbtini), nes iš jos retai kur išvažiuodavo). Pareiškėjo tvirtinimu, jo tėvas niekada nesiejo gyvenimo su (duomenys neskelbtini), ten buvo dėl darbo santykių, tikėjosi sukaupti pakankamai lėšų oriai senatvei ir grįžti visam laikui, kaip jis sakydavo „gyventi ir numirti“ į Lietuvą, į savo namus (duomenys neskelbtini). Būtent todėl nebuvo įsigijęs jokio turto (duomenys neskelbtini), nesudaręs jokių sutarčių ar įsipareigojimų, kurie jam būtų trukdę bet kurią minutę grįžti į namus.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jog valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo R. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodo, kad pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
5. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo V. J. tėvas. Valstybės įmonės Registrų centre R. J. vardu nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1977. Iš 2025 m. balandžio 3 d. Mirties įrašo Nr. 155 nustatyta, kad R. J. mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) laidojimo namai išdavė leidimą kremuoti R. J., kuriame nurodoma, kad paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Tauragės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025 m. balandžio 4 d. leidime laidoti Nr. S28-26 nurodoma, kad leidžiama laidoti mirusįjį R. J. (duomenys neskelbtini) kapinėse. Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas buvo prieš kelis metus deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), nes ten dirbo, tačiau grįždavo laisvu nuo darbo metu į Lietuvą, jam priklausantį butą, ir tęsdavo jame įprastą gyvenimą. Grįžęs sumokėdavo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, aptvarkydavo valdą arba duodavo nurodymus pareiškėjui. Taip pat pareiškėjas nurodo kreipęsis į Tauragės rajono 2-ąjį notaro biurą su prašymu užvesti paveldėjimo, atsiradusio po R. J. mirties, bylą. Tačiau notarė atsisakė iš jo priimti pareiškimą motyvuodama tuo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašo duomenimis apie asmenį, nurodyta, kad R. J. išvyko gyventi į užsienio valstybę, o būtent į (duomenys neskelbtini).
7. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suformulavo reikalavimą: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas palikimo priėmimui.
8. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
9. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodoma, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.
10. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnis). CK 5.4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis).
11. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.12 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis pripažįsta savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).
12. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
13. Nustatyta, kad palikėjo R. J. ekonominių interesų vyraujanti vieta buvo Lietuvos Respublikoje, nes mirusiajam priklausiusio nekilnojamojo turto – minėto buto – vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas paaiškino dėl subjektyvių veiksnių, lėmusių jo tėvo išvykimo į (duomenys neskelbtini) deklaravimą – laikas nuo laiko tėvas išvykdavo dirbti, tačiau jis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos nei (duomenys neskelbtini), nei kitoje užsienio valstybėje, tačiau nuolat grįždavo į Lietuvą, savo butą. Būdamas užsienyje nesudarė jokių sutarčių, nesinaudojo kreditorių ar bankų paslaugomis, nevykdė pirkimų ar pardavimų, visas panašaus pobūdžio sutartis sudarinėjo tik Lietuvoje, faktiškai (duomenys neskelbtini) mieste, visus užsidirbtus pinigus parsiveždavo čia, į savo namus (duomenys neskelbtini) ir juos leisdavo čia – (duomenys neskelbtini) arba su pareiškėjo pagalba kituose miestuose. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, teismas neturi pagrindo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad palikėjas R. J. (duomenys neskelbtini), į kurią deklaravo išvykimą, buvo tik laikinai, dėl darbo santykių, tačiau jo ekonominių ir asmeninių interesų vieta buvo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Laikytina, kad palikimo, atsiradusio po R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), vieta yra Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)) (CK 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo atsiradimo vietos faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
14. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo, atsiradusio po R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), vieta yra Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini)).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.