- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-405-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03160-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. G., V. G.
- Kategorijos
- 129.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo antstolio V. Č. pareiškimas suinteresuotiems asmenims V. G. ir M. G. dėl turto dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis V. Č. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad ½ dalis M. G. pajamų, esamų ir būsimų lėšų priklauso skolininkui V. G.. Nurodė, kad vadovaudamasis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi, vykdo skolos (vykdymo išlaidų) išieškojimą iš skolininko V. G. savo naudai. Skolos išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio negali užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo, nukreipti skolos išieškojimą į kitą skolininkui priklausantį turtą nėra galimybės. Skolininko sutuoktinė M. G. yra dirbanti bei gauna išmokas iš VSDFV Vilniaus skyriaus. Skola pagal 2011 m. birželio 9 d. teismo nutartį atsirado santuokoje, todėl M. G. gaunamos pajamos yra V. G. ir M. G. bendros pajamos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies ir nustatė, kad 1/3 (viena trečioji) dalis M. G. pajamų, esamų ir būsimų lėšų, priklauso V. G.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. nutartimi priteisė iš V. G. 4 405,00 Lt vykdymo išlaidų pareiškėjo naudai. Siekdamas įvykdyti šią nutartį, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad ½ dalis skolininko sutuoktinės M. G. pajamų, esamų ir būsimų lėšų priklauso skolininkui V. G.. Teismas taip pat nustatė, kad M. G. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vičiūnų restoranų grupė“, bei gauna VSDFV Vilniaus skyriaus išmokas. M. G. yra skolininko V. G. sutuoktinė. Kadangi sutuoktiniai Marina ir V. G. turi tris nepilnamečius vaikus, bendros šeimos pajamos nėra didelės (vidutiniškai apie 1200 Lt į mėnesį), atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimą, teismas pripažino esant pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatė, kad 1/3 dalis M. G. pajamų, esamų ir būsimų lėšų priklauso skolininkui V. G..
Šalies argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo M. G. prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti; priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012 m. liepos 17 d. su V. G. sudarė povedybinę sutartį, kuria šalys nustatė, kad kiekvienos iš šalių po šios sutarties sudarymo įgytas turtas priklauso įgijėjui asmeninės nuosavybės teise. Povedybinė sutartis tretiesiems asmenims galioja nuo jos įregistravimo povedybinių sutarčių registre. M. G. ir V. G. povedybinę sutartis Centrinės hipotekos įstaigoje Vedybų sutarčių registre įregistruota 2012 m. liepos 18 d., identifikavimo kodas 8/2012/00456.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašė atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pareiškimą bei priimant skundžiamą nutartį, nei skolininkas V. G., nei jo sutuoktinė M. G. 2012 m. liepos 17 d. povedybinės sutarties nepateikė, todėl ši sutartis negali būti vertinama kaip naujas įrodymas civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi Nr. 2-9456-101/2011, vykdo vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko V. G. pareiškėjo naudai. Pareiškėjas nustatęs, kad vykdymo išlaidoms padengti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio skolininko V. G. nuosavybė, vadovaudamasis CPK 593, 667 straipsniais, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad ½ dalis skolininko sutuoktinės M. G. pajamų, esamų ir būsimų lėšų priklauso skolininkui V. G.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininko V. G. sutuoktinės M. G. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl atsižvelgęs į tai, jog sutuoktiniai turi 3 nepilnamečius vaikus, nukrypo nuo lygių dalių principo ir nustatė, kad skolininkui V. G. priklauso 1/3 dalis piniginių lėšų, gaunamų iš jo sutuoktinės M. G. darbinės veiklos.
Nagrinėjamu atveju skola išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininko V. G. turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Pagal CK 3.82 straipsnį, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė egzistuoja tol, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.100 straipsnio 7 punktą, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad santuoka tarp V. G. ir M. G. sudaryta 2000 m. birželio 24 d. S. V. G. ir M. G. 2012 m. liepos 17 d. sudarė notarinę povedybinę sutartį, pagal kurios 2.2. punktą, bet koks turtas, įskaitant darbo užmokestį ar bet kokį kitą atlyginimą, kuris bus įgytas po šios sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu ir/arba registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas ir/arba registruotas, asmeninė nuosavybė. Povedybinė sutartis, nustatanti sutuoktinių V. G. ir M. G. visiško turto atskirumo faktą, vadovaujantis sutarties 5.2. punktu, įsigaliojo ją pasirašius šalims ir patvirtinus notarui, t.y. 2012 m. liepos, o 17 d. 2012 m. liepos 18 d. buvo įregistruota Centrinės hipotekos įstaigoje Vedybų sutarčių registre, jai suteiktas identifikacinis kodas 8/2012/00456. Ši povedybinė sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Todėl skolininko V. G. sutuoktinės M. G. turtas, įgytas po šios sutarties įsigaliojimo, yra M. G. asmeninė nuosavybė (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įskaitant ir pajamas, gautas po šios sutarties įsigaliojimo iš sutuoktinės M. G. darbinės veiklos.
Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikė turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės, pareiškėjo prašymą dėl turto dalies nustatymo atmetant kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjo antstolio V. Č. pareiškimo dėl turto dalies nustatymo netenkinti.