Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-493/2015

Teisėjas Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00002-2014-8

2015 m. sausio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajam I. S., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajai R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo

I. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Pagal BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 ir I. S. laikomas atlikusiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Šiuo nuosprendžiu patenkinti civiliniai ieškiniai ir iš I. S. nukentėjusiajai R. S. priteita 665 eurai, Kauno teritorinei ligonių kasai -175 eurai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 1077 eurai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. nuteistas už tai, kad 2014-01-01 apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su R. S., dūrė jai peiliu apie 20 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. S. muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje, durtines - pjautines žaizdas, vieną – vieną veido kairėje žando srityje, vieną kairės plaštakos nugariniame paviršiuje V delnakaulio projekcijoje, vieną - dešinio peties išorinėje dalyje, vieną – dešinio žasto išorinėje viršutinėje dalyje, vieną dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, penkias – krūtinės dešinėje, iš kurių viena kiaurinė (atsiverianti į krūtinės ertmę) krūtinės dešinėje tarp II ir III šonkaulių ties krūtinkaulio kraštu, tris nugaros kairėje, vieną – nugaros dešinėje, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, du nubrozdinimus krūtinės kairėje, kraujosruvą kairio žasto išorinėje vidurinėje dalyje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje, kraujosruvą dešinio kelio priekinėje apatinėje dalyje, - taip nukentėjusiajai R. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis I. S. ir jo gynėjas bei nukentėjusioji prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad I. S. veika pagal BK 138 str. 1 d. dėl nukentėjusiajai R. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuota neteisingai. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog I. S. 2014-01-01 apie 04.00 val. (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su R. S. dūrė jai peiliu 20 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismo pripažinta įrodyta, jog I. S. 2014-01-01 apie 4 val., (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su R. S., dūrė jai peiliu apie 20 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. S. muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje, durtines - pjautines žaizdas, vieną – vieną veido kairėje žando srityje, vieną kairės plaštakos nugariniame paviršiuje V delnakaulio projekcijoje, vieną - dešinio peties išorinėje dalyje, vieną – dešinio žasto išorinėje viršutinėje dalyje, vieną dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, penkias – krūtinės dešinėje, iš kurių viena kiaurinė (atsiverianti į krūtinės ertmę) krūtinės dešinėje tarp II ir III šonkaulių ties krūtinkaulio kraštu, tris nugaros kairėje, vieną – nugaros dešinėje, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, du nubrozdinimus krūtinės kairėje, kraujosruvą kairio žasto išorinėje vidurinėje dalyje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje, kraujosruvą dešinio kelio priekinėje apatinėje dalyje, - taip nukentėjusiajai R. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad I. S. tyčiniai veiksmai nesukėlė nukentėjusiajai BK 135 str. 1 d. nurodytų pasekmių. Baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo Ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiajai R. S. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio kairėje padaryta buku (-ais) daiktu (-ais); durtinės-pjautinės žaizdos: viena – veido kairėje žando srityje, viena – kairės plaštakos nugariniame paviršiuje V delnakaulio projekcijoje, viena dešinio peties išorinėje dalyje, viena – dešinio žasto išorinėje viršutinėje dalyje, viena – dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, penkios – krūtinės dešinėje, iš kurių viena – kiaurinė (atsiverianti į krūtinės ertmę) krūtinės dešinėje tarp II ir III šonkaulių ties krūtinkaulio kraštu, trys – nugaros kairėje, viena – nugaros dešinėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu kiaurinis (atsiveriantis į krūtinės ertmę) durtinis-pjautinis sužalojimas (žaizda) krūtinės dešinėje tarp II ir III šonkaulių ties krūtinkaulio kraštu laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu, o kiti tiriamosios kūne nustatyti sužalojimai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 36-37). Pagal BK 135 str. 1 d. sveikatos suktrikdymas yra laikomas sunkiu, jeigu padaryti sužalojimai sukėlė bent vieną iš šiame straipsnyje nurodytų padarinių. Vienas iš šių padarinių yra sunkus suluošinimas. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86, 6.6 punkte nurodyta kokie sužalojimai ir pasekmės vertinamos kaip „kitoks sunkus suluošinimas“. Į šią sąvoką įeina durtinis-pjautinis sužalojimas krūtinės dešinėje tarp II ir III šonkaulių ties krūtinkaulio kraštu. Būtent tokie sužalojimai ekspertizės išvadoje ir buvo nustatyti nukentėjusiajai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog specialisto išvadoje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusiajai buvo padaryti tokie kūno sužalojimai, kurie sukėlė BK 135 str. 1 d. nurodytas pasekmes, neatitinka nustatytų bylos aplinkybių ir nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. S. 2014-01-01 apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su R. S., dūrė jai peiliu apie 20 kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. S. muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje, durtines - pjautines žaizdas, vieną – vieną veido kairėje žando srityje, vieną kairės plaštakos nugariniame paviršiuje V delnakaulio projekcijoje, vieną - dešinio peties išorinėje dalyje, vieną – dešinio žasto išorinėje viršutinėje dalyje, vieną dešinės plaštakos delniniame paviršiuje, penkias – krūtinės dešinėje, iš kurių viena kiaurinė (atsiverianti į krūtinės ertmę) krūtinės dešinėje tarp II ir III šonkaulių ties krūtinkaulio kraštu, tris nugaros kairėje, vieną – nugaros dešinėje, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, du nubrozdinimus krūtinės kairėje, kraujosruvą kairio žasto išorinėje vidurinėje dalyje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje, kraujosruvą dešinio kelio priekinėje apatinėje dalyje, - taip nukentėjusiajai R. S. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir jo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 135 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismo padarytos neteisingos išvados dėl sveikatos sutrikdymo mąsto lėmė neteisingą I. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą ir bausmės skyrimą, todėl nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 1, 2 p.).

BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų. Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 str. 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę įvertintina tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, I. S. veikė tiesiogine tyčia, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nusikalto pirmą kartą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, susitaikė su nukentėjusiąją ir ji jam atleido, savanoriškai padengė pareikštus civilinius ieškinius. I. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Byloje yra duomenys – 2014-12-15 nukentėjusiosios pareiškimas, kad I. S. jai atlygino padarytą 2300 litų dydžio žalą ir ji neturi jam jokių pretenzijų (t. 2, b.l. 136), iš kurio matyti, kad iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nukentėjusiajai atlygino visą nusikaltimu jai padarytą turtinę žalą, todėl apeliacinės instancijos teismas tai taip pat pripažįsta I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgus į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes bei BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus, I. S. skirtina bausmė artima minimaliai sankcijoje numatytai bausmei – 1 metai ir 1 mėnuo laisvės atėmimo. Kadangi nustatytos BK 64¹ str. sąlygos, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ,2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai atlygino žalą nukentėjusiajai R. S.

Nuteistojo I. S. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 138 str. 1 d., perkvalifikuoti pagal BK 135 str. 1 d. ir jam paskirti 1 (vienų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

I. S. paskirtą bausmę, vadovaujantis 64¹ str., sumažinti vienu trečdaliu.

Pagal BK 66 str., į paskirtą bausmės laiką I. S. įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 ir laikyti jį atlikusiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.