Telšių apylinkės teismo nutartis

2019-11-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-84-721/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
II-84-721/2019
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00266-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Nukentėjusysis
A. L.
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-84-721/2019Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00266-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.10.1.;21.10.3.;21.10.4.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 5 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui R. B., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui P. Š., nukentėjusiajam A. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo N. Dabkaus 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 73-ANR_N-1903-2019 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo Nedo Dabkaus 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 73-ANR_N-1903-2019 pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 EUR bauda.

R. B. nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 11 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), nupjovė žolę apie 15 arų, priklausančią A. L., ją supresavo į rulonus ir išsivežė, taip pasisavindamas svetimą turtą ir padarydamas A. L. 50 eurų žalą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. teismui paduotu skundu prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo nusižengimo, jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių. Teigia, kad nukentėjusiojo A. L. parodymų nepakanka jo kaltei pagrįsti, juolab byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ar papildančių prieštaringus nukentėjusiojo parodymus. Nurodo, kad jis 2014-12-10 išsinuomojo žemės sklypą iš UAB ,,Nordic Agra“. Bendrovės darbuotojai sukalė žemės sklypo riboženklius (mėlynai dažytus medinius kuolus). Šalia esantį žemės sklypą iš valstybės nuomojasi A. L.. Jis nuo 2015 metų dirbo žemę pagal sukaltus mėlynus riboženklius ir iki 2019 metų, kai jis sužinojo apie tai, jog A. L. kreipėsi į policiją dėl neva nupjautos ir pavogtos jo žemės sklype žolės, pretenzijų, pastabų dėl išnuomoto žemės sklypo ribų pažeidimo niekas jam nereiškė. Tarp jo nuomojamo ir A. L. nuomojamo žemės sklypų per penkis metus matosi aiški natūrali riba, nes jie žemę skirtingai aria, sieja skirtingas žoles. Apie tai, kad A. L. 2018-07-18 padarė nuomojamos valstybinės žemės geodezinius matavimus, dėl ko pasikeitė nuomojamų žemės sklypų ribos, jis sužinojo iš UAB ,,Nordic Agra“ vadybininkės taip pat tik 2019 metais, t. y. kai buvo apkaltintas svetimo turto vagyste. Be to, jam visiškai nesuprantama, kaip buvo apskaičiuota žala nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje. Nukentėjusiojo suformuluotas reikalavimas dėl žalos nekonkretus, neaišku kaip apskaičiuotas žalos dydis, nėra jokių dokumentų ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių kiek, kokios žolės buvo nupjauta ir kokia jos tikroji vertė.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Prašė panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-1903-2019 nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 10 d. išsinuomojo žemės sklypą, jo sutartis buvo registruota Registrų centre. Pagal tuo metu turimus dokumentus, žemės sklypas nebuvo sužymėtas riboženkliais, tad jis paprašė bendrovės atstovų, kad būtų tiksliai sužymėtos sklypo ribos, kuriose jis galėtų dirbti. Išsinuomotas sklypas jau buvo suartas prieš tai ir jis buvo suartas su greta esančiu sklypu, todėl jis ir prašė, kad sklypas būtų sužymėtas. Sklypas buvo paženklintas mėlynais riboženkliais, pagal kuriuos jis ir dirbo. Paaiškino, jog riboženklis Nr. 3 pagal žemės sklypo planą, sudarytą kartu su žemės sklypo nuomos sutartimi, esantis sklypo šiaurės rytiniame kampe buvo įkaltas šalia krūmo ir stovint prie jo sklypo pietinėje pusėje krūmuose matėsi mėlynas kuolas plane pažymėtas Nr. 4. Jis kultivatoriumi žemę įdirbinėjo tiesia linija pagal šiuos riboženklius. Žemę įdirbo ir pasėjo anksčiau nei A. L.. A. L. pradėjus dirbti savo žemės plote, jokių pastabų dėl žemės sklypų ribų tarp minėtų riboženklių Nr. 3 ir Nr. 4, nebuvo pareikšta nuo pat 2015 metų. 2019 metais šiame sklype taip pat, kaip ir 2016-2018 metais, buvo pasietas žolės mišinys, žolė nupjauta ir paruoštas pašaras gyvuliams. 2019 m. liepos mėnesį sužinojo, kad A. L. kreipėsi į policiją dėl žolės vagystės. Tuomet jis kreipėsi į UAB ,,Nordic Agra“ atstovę, kadangi ji turi prieigą prie Registrų centro duomenų ir ji pasakė, kad yra padaryti geodeziniai matavimai ir valstybinis žemės sklypas yra išnuomotas A. L. iki 2043 metų. Bendrovės atstovė nurodė, kad nežinojo apie geodezinių matavimų darymą. Jo žemės sklypo nuomos sutartis buvo įregistruota Registrų centre, todėl jis turėjo žinoti, kas yra gretimo sklypo nuomininkas, tačiau jo niekas neinformavo apie padarytus geodezinius matavimus. 2019 metų pavasarį buvo deklaruojami dirbamos žemės plotai, bet A. L. niekada nėra deklaravęs naujas ribas, nes jis būtų pamatęs, jog jų sklypų ribos būtų persidengia. Darant geodezinius matavimus A. L. turėjo dalyvauti ir turėjo matyti, kad skiriasi dirbamos žemės ribos, bet jam nieko nepranešė. Pagal sutartį su bendrove bendrovė turėjo jį informuoti apie bet kokius sklypo ribų pasikeitimus, bet jo niekas neinformavo, nes ir patys apie tai nežinojo. Gavosi tiesiog nesusipratimas dėl nesusikalbėjimo. Jis negalėjo padaryti vagystės nežinodamas, kad yra pasikeitusios sklypo ribos, todėl jis nesutinka su surašytu protokolu ir prašo panaikinti nutarimą. Padarytos žalos dydį jis atlygino, A. L. atidavė 50 Eur.

Nukentėjusysis A. L. teismo posėdyje paaiškino, kad jis išsinuomojo žemės sklypą iš valstybės, o gretimas žemės sklypas priklausė UAB ,,Nordic Agra“. Jis dirbo visą žemės sklypą iki bendrovei atiteko dalis to žemės sklypo. Teigė, jog atlikus valstybinės žemės sklypo geodezinius matavimus, sklypų ribos nebuvo keičiamos. Riboženkliai kur buvo, ten ir liko. Jis pradėjo dirbti žemę už tų kuolų, kaip ir buvo pažymėta. Pripažino, kad nuo 2015 m. iki 2019 m. tą žemę dirbo R. B., bet jis pretenzijų pastarajam nereiškė. Tiksliai, kad būtent R. B. nuomoja gretimą sklypą jis sužinojo prieš porą metų. Jau tada jis matė, kad neteisingai dirbamas žemės sklypas. R. B. pjovė žolę už savo sklypo ribų, t. y. jo išnuomotame žemės sklype kiekvienais metais nuo 2015 m. 2019 metais prie medinio kuolo, sklypų ribose įkalto jau seniai, ir prie krūmų, jis pririšo polietileninius maišelius, kad R. B. suprastų, kad būtent toje vietoje yra riboženklis. Su R. B. nesutaria. Pykčiai prasidėjo, kad R. B. kreipėsi į policiją pareiškimu dėl šieno. R. B. minėjo, kad jiems keršys už žmonos parašytą pareiškimą dėl miško vagystės kitame žemės sklype. 2018 metais pagal R. B. skundą jam buvo paskirta bauda. Pretenzijų dėl žemės sklypų ribos pažeidimo R. B. anksčiau nereiškė. kadangi jis pradėjo jį skųsti policijai, tad ir jis kreipėsi dėl žolės vagystės. Jis darė geodezinius matavimus išsinuomotame valstybiniame žemės sklype 2018 metais, bet R. B. apie tai nepranešė, nes nieko nebūtų pasikeitę. Apie padarytus matavimus neinformavo, nes tie riboženkliai kaip buvo taip ir liko. Mėlyni riboženkliai buvo visą laiką, o nauji oranžiniai sudėti šalia. Darant geodezinius matavimus jis pats dalyvavo, daugiau niekas nedalyvavo. Jis matė, kad darant geodezinius matavimus nesutampa dirbamos žemės riba. Žolės vertę jis nustatė pagal rulonų vertę, nes tokia yra kaina. Rulonų kainos kiekvienais metais skiriasi. Dokumentų pateikti, kad tiek rulonai kainuoja negali. Tiesiog pasakė 50 Eur. R. B. am 50 Eur neatlygino. Jis buvo atvažiavęs aiškintis, siūlė jam 50 Eur, bet jis neėmė. R. B. tiesiog jo automobilyje vairuotojo sėdynės paliko jam 50 Eur, jis nežino dėl ko. Jis tuos pinigus pasidėjo į automobilio daiktų dėžę, nes tų pinigų R. B. atgal neėmė.

Liudytoja R. L. teismo posėdyje paaiškino, jog jau keli metai žinoma, kad R. B. vis nupjauną jų nuomojamame valstybiniame žemės sklype augančią žolę, bet kantrybė trūko šiais metais, todėl nusprendė kreiptis į policiją dėl vagystės. Mediniai kuolai sklype buvo anksčiau, bet kai UAB ,,Nordic Agra“ įsigijo gretimą žemės sklypą, R. B. tą žemę pradėjo dirbti kitaip. 2018 m. ar 2017 m. valstybinį žemės sklypą pagal ilgalaikės nuomos sutartį jie su vyru išsinuomojo, todėl jie galėjo daryti geodezinius matavimus. Matininkai 2018 metais sklypų ribas pažymėjo tikrais riboženkliais oranžinėmis viršūnėmis. Kur dabar yra ginčo sklypų riba, ten buvo įkaltas pagaliukas ir nudažytas oranžiniais dažais. Kadangi nuo pernai tarp jų ir R. B. prasidėjo ginčai, jie su vyru pavasarį nuvažiavo į tą vietą, kur yra tas nulaužtas pagaliukas ir pastatė tą riboženklį atgal bei aplaužę krūmų šakas ir užvyniojo baltą plastiko maišą, kad R. B. atkreipęs į jį dėmesį matytų sklypų ribą. Pagal tuos maišelius, žmogus turėjo suprasti, kad kažkas yra ne taip. Ji pati dirba žemėtvarkos skyriuje. Jie su šeima anksčiau dirbo daugiau žemės sklypų ir, kai iš jų pradėjo atiminėti sklypus, jie pradėjo aiškintis ir sužinojo, kad gretimą žemės sklypą išsinuomojo R. B., nes iki tol galvojo, kad gretimą sklypą nuomojasi jo tėvas. Jie R. B. tėvui buvo pasakę, kad neteisinga dirbama žemė. Kai atlikinėjo geodezinius matavimus, apie juos buvo pranešta gretimo sklypo savininkui. Kadangi R. B. ant jų rašo pareiškimus policijai, jie taip pat kreipėsi į policiją dėl jų nuomojamame žemės sklype nupjautos ir pavogtos žolės. Jie deklaruoja sklypą pagal dokumentus. R. B. buvo atvykęs pas juos po to, kai jie kreipėsi į policiją, numetė 50 Eur į mašiną ir jie nesuprato už ką ir kaip. Žalą padarytą nupjovus žolę jis skaičiavo pagal rulono kainą, vienas rulonas kainuoja 25-30 Eur, o apytikriai nupjovė 2 rulonus.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta UAB ,, Nordic Agra“ vadybininkė S. A.-L. paaiškino, kad R. B. išsinuomojo bendrovės žemės sklypą, buvo surašyta standartinė žemės nuomos sutartis. Jų žemės sklypui kadastriniai matavimai nėra padaryti, yra tik preliminarūs matavimai, yra suženklintas tas sklypas. Žymėjimai buvo atliekami mėlynais kuolais. Kadastrinius matavimus atliko valstybiniam žemės sklypui, gretimo sklypo naudotojai. Apie geodezinius matavimus gretimame sklype, UAB ,,Nordic Agra“ buvo informuota, o nuomininkų jie neprivalo informuoti, kad yra daromi matavimai. Jie daug žemės sklypų nuomoja ir jiems nėra galimybės stebėti tų nuomininkų. Mėlynus riboženklius išnuomotame žemės sklype sudėjo jų įmonė. Už tuos riboženklius atsako pats nuomininkas, kad juos saugotų ir prižiūrėtų. Po pokalbio su R. B., kai jis pranešė apie įvykusį konfliktą, jie nuvažiavo pažiūrėti į sklypą. Bendrovės darbuotojai gretimo sklypo matavimuose nedalyvavo, bet matė, kad esminių sklypų ribų pasikeitimų nebuvo. Vienas riboženklis buvo krūmuose, kitas už krūmų. Po to laiko, kai jie patys sužymėjo sklypą, jie tame sklype iki konflikto nebuvo. Kai matininkai padarė matavimus, tai niekas nepasikeitė plane ir ji mano, kad niekas sklype nepasikeitė. Matininkai informuoja, jeigu kažkas keičiasi, bet jų apie tai neinformavo.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovas teismo posėdyje dėl R. B. skundo prašė spręsti teismo nuožiūra, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš R. B. skundo turinio ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad iš esmės ginčijamas administracinio nusižengimo padarymas. Pažeidėjas tvirtina, kad jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė, o Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai netinkamai ištyrė ir įvertino įvykio faktines aplinkybes.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą mano, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta nepakankamai išsamiai, o padarytos išvados neatitinka byloje surinktų duomenų viseto.

Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Iš administracinio nusižengimo protokolo ir jo pagrindu priimto nutarimo matyti, kad aprašant R. B. pažeidimo esmę nurodyta, kad jis 2019 m. liepos 13 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), nupjovė žolę apie 15 arų priklausančią A. L., ją supresavo į rulonus ir išsivežė, tokiu būdu pasisavino svetimą turtą ir padarė A. L. 50 Eur dydžio žalą ir tokiai veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje.

Sutinkamai su ANK 108 straipsnio nuostatomis, vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (3 x 37,66=112,98 eurų), užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Analizuojant komentuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 108 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog nusižengimą padaręs asmuo suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ANK 108 straipsnio inkriminavimui būtina nustatyti objektyviuosius komentuojamo nusižengimo požymius ir tyčios buvimą/nebuvimą R. B. veiksmuose.

Administracinio nusižengimo byloje surinkti ir įvertinti įrodymai duoda pagrindo teigti, jog R. B. iš tikrųjų nuo pat žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo 2014 m., buvo įdirbęs dalį gretimo valstybinės žemės sklypo, kuri iš valstybės nuomoja A. L.. Šios aplinkybės neginčija ir pats R. B.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. šiame žemės sklype buvo pasėjęs savo žolės mišinį ir po to užaugusią žolę nupjovė. Gretimo žemės sklypo nuomininkas A. L. neįrodinėjo byloje, jog šioje žemės sklypo ginčo dalyje buvo jo pasėliai, kuriuos pasisavino R. B.. Atvirkščiai, jis viso proceso metu aiškino, jog būtent R. B. jo išnuomoto žemės sklypo dalyje dirbo žemę bei pjovė žolę, t. y. dirbo žemę pažeisdamas išnuomotų žemės sklypų ribas, kas paneigia A. L. teiginius apie tai, jog buvo pavogta būtent jo pasieta žolė. R. B. teismo posėdyje aiškiai ir įtikinamai paaiškino, kad dirbo žemę, pažymėtą UAB ,,Nordic Agra“ mėlynai nudažytais mediniais ribožekliais pagal ribą tarp žemės sklypo plane pažymėtų riboženklių Nr. 3 ir Nr. 4 nuo 2015 metų ir iki 2019 metų gretimo sklypo kaimynai jam nereiškė dėl to pretenzijų. Dirbamą žemę jis deklaruodavo pagal nustatytas ribas ir apie tai, kad galimai buvo užėmęs dalį gretimo sklypo sužinojo tik iš policijos pareigūnų 2019 metais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiami teismo posėdžio metu tiek nukentėjusysis A. L., tiek liudytoja R. L. nurodė, kad jiems jau mažiausiai dvejus metus buvo žinoma apie tai, kad R. B. dirba žemę jų nuomojamojo iš valstybės žemės sklypo ribose ir jie dėl to iki 2019 metų nei jam, nei žemės sklypo savininkei UAB ,,Nordic Agra“ jokių pastabų nebuvo išreiškę. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus teismo posėdžio metu duotų parodymų visumą, neabejotina, jog tokiu atveju A. L., žinodamas, jog kelis metus R. B. dirba žemę, pjauna žolę jo nuomojamame sklype, turėjo siekti kuo skubiau išspręsti šią problemą, bet analizuojamu atveju nukentėjusiojo elgesys buvo akivaizdžiai priešingas - jis visiškai į tai nereagavo ir tik po, kai tarp jo sutuoktinės ir R. B. kilo konfliktas dėl kito žemės sklypo, nusprendė kreiptis į policijos pareigūnus, pareikšdamas, jog yra pavogta jo nuomojamame žemės sklype žolė.

Įvertinus visus aukščiau išdėstytus argumentus konstatuojama, jog R. B. savo veiksmais nesiekė užvaldyti jokį svetimą turtą. Nėra jokio objektyvaus pagrindo jo veiksmus- žolės, kurią jis pasėjo dalyje kaimyninio žemės sklypo, nupjovimą ir išvežimą – vertinti kaip svetimo turto pagrobimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ANK nėra pateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti ar nusikalstami asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. A. L. savo patirta žala dėl R. B. padaryto administracinio nusižengimo nurodė 50 Eur. Šiuo atveju administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis nebuvo visiškai įrodinėjamas ir nustatytas, pažeidžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesines teises žinoti ir ginčyti žalos dydžio klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

skundą patenkinti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2019m. rugsėjo 10 d. nutarimą, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 90 Eur, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant R. B. veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Nadežda Kiubienė