- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-300-211/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-36684-19
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dėl A. S. kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. S. buvo kaltinamas tuo, jog nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2019-08-26, apie 6.10 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, kumščiu smogė Z. Ž. į krūtinę, padarydamas jam poodinę kraujosruvą krūtinėje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu baudžiamąją bylą dėl A. S. kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukė, motyvuodamas tuo, jog buvo pažeistos BK 140 straipsnio 4 dalies ir BPK 167 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatos, o būtent, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nesant nukentėjusio asmens ar jo atstovo skundo (pareiškimo).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro (toliau tekste ir prokuroras) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
4. Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja įstatymo prasmei, priimta pažeidžiant BPK reikalavimus, kas sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą, todėl yra naikintina.
5. Teigia, jog teismo argumentai, kad byloje nėra nei nukentėjusiojo Z. Ž., nei jo atstovo skundo ar pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, yra nepagristi bei prieštarauja paties teismo nustatytoms ir ištirtoms faktinėms bylos aplinkybėms.
6. Nurodo, jog byloje esantis 2019-08-26 Z. Ž. protokolas-pareiškimas yra elektroninės formos, protokole pareiškėjas, nurodė, kad „2019-08-26 apie 6.10 val., kieme, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras smogė jam vieną kartą į krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.“ Protokolą-pareiškimą surašęs vyresnysis tyrėjas J. V. jį pasirašė saugiu elektroniniu parašu, yra rezoliucijos lapai, detalūs metaduomenys. Z. Ž. pasirašė 2019-08-26 protokolo-pareiškimo rašytinės formos specialiame protokolo priede (b.l 10-11).
7. Pažymi, jog BPK 8¹ straipsnio (Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo baudžiamajame procese ypatumai) 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą. Rašytinio procesinio dokumento skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu. Prokuroro teigimu, Z. Ž. ranka pasirašytas 2019-08-26 protokolo-pareiškimo rašytinės formos specialus protokolo priedas yra skaitmenintas ir perkeltas IBPS sistemoje į elektroninę bylą.
8. Kadangi byloje esantis 2019-08-26 Z. Ž. (gim. 1966) Protokolas-pareiškimas bei Z. Ž. ranka pasirašytas 2019-08-26 protokolo-pareiškimo rašytinės formos specialus protokolo priedas (bylos lapai nuo 1 iki 11), prokuroro manymu, atitinka BPK reikalavimus ir nėra gauta objektyvių duomenų, jog būtų pažeistos BK 140 straipsnio 4 dalis, BPK 167 straipsnio 1,2,4 dalių nuostatos, nėra pagrindo teigti, jog yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga.
9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, A. S., prieš kurį baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.
10. Pirmosios instancijos skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, ji priimta, pilnai neišsiaiškinus aplinkybių, kurios nulėmė teismo sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą prieš A. S., teismui pripažinus, kad nėra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą.
11. A. S. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., kai, sutinkamai su BPK 167 str. nuostatomis, ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą arba jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą. BPK 3 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad nesant išvardintų asmenų skundo ar pareiškimo, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
12. Sprendžiant klausimą, ar nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pažeistos ikiteisminio tyrimo pradėjimo taisyklės, būtina nustatyti aplinkybę, ar ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, esant to pagrindui, t.y. ar aukščiau minėtose įstatymo normose nurodyti asmuo ar asmenys skundu ar pareiškimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
13. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nukentėjusiojo Z. Ž. skundo ar pareiškimo dėl prieš jį naudoto fizinio smurto originalo ar jo skaitmeninės kopijos, tačiau 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas yra nukentėjusiojo Z. Ž. protokolas-pareiškimas (b.l. 1). Taip pat byloje yra 2019 m. rugpjūčio 26 d. įspėjimas nukentėjusiajam Z. Ž. dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b.l.8). Šios aplinkybės leidžia manyti, kad visgi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, esant tinkamam įstatymo pagrindui - nukentėjusiojo Z. Ž. skundui, įvardintam protokolu-pareiškimu.
13. Apeliacinio proceso metu prokuroras pateikė nukentėjusiojo Z. Ž. protokolo-pareiškimo skaitmeninę kopiją, patvirtintą pareiškimą priėmusio pareigūno saugiu elektroniniu parašu, proceso veiksmo protokolo specialų priedą apie protokolo-pareiškimo surašymą, kuriame nukentėjusysis yra pasirašęs ir rankraštiniu įrašu patvirtinęs, kad protokolas- pareiškimas surašytas teisingai. Šios aplinkybės patvirtina prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant tinkamam įstatyme numatytam procesiniam pagrindui.
14. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą prieš A. S., aukščiau nurodytų aplinkybių pilnai neišsiaiškino, nors duomenų, kad nukentėjusiojo pareiškimas-protokolas galimai yra, byloje buvo. Be abejo, tokio procesinio dokumento, kuris šiuo nagrinėjamu atveju yra itin svarbus, pateikimą į baudžiamosios bylos medžiagą turėjo užtikrinti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikęs tyrimą, ar prokuroras, kontroliavęs ikiteisminį tyrimą, tačiau šių pareigūnų tokių pareigų neatlikimas, neatleidžia teismo nuo pareigos tinkamai vykdyti teisingumą, patikrinant tiek šiuo atveju svarbią aplinkybę dėl įstatyme nustatyto procesinio pagrindo ikiteisminio tyrimo praėjimo pagrįstumo bei kitas svarbias aplinkybes. Prokuroro teiginys, kad šiuo atveju buvo taikytos BPK 8¹ straipsnio (Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo baudžiamajame procese ypatumai) 3 dalies nuostatos, kur numatyta, kad baudžiamojo proceso metu sudaryti ar gauti rašytiniai procesiniai dokumentai gali būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą, nėra pagrįstas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis procesas buvo vedamas įprasta (popierine) forma, o ne elektronine forma, todėl visi procesiniai dokumentai privalėjo būti pateikti teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje. Esant prokuroro nurodytai situacijai, kai nukentėjusiojo Z. Ž. ranka pasirašytas 2019-08-26 protokolas-pareiškimas su specialiu protokolo priedu buvo skaitmenintas ir perkeltas į IBPS sistemą, prokuroras privalėjo apie tai savalaikiai informuoti bylą nagrinėjantį teismą ir pateikti tą patvirtinančius duomenis. Prokuroro argumentas, kad apie tai teismas buvo informuotas byloje esančiu specialiu priedu, esančiu b.l. 10,11, yra nepagrįstas, nes šis specialus priedas patvirtina ne protokolo-pareiškimo surašymą, o liudytojo apklausos protokolo surašymą.
15. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad Pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą oficialią doktriną, pagal kurią Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostata, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, reiškia, kad Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kiekvienam turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Priešingu atveju tektų konstatuoti šios konstitucinės teisės deklaratyvumą (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d., 2001 m. vasario 22 d. nutarimai).
16. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių skundžiama Vilniaus miesto 2020 m. vasario 25 d. nutartis naikintina, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25d. nutartį, kuria nutraukta baudžiamoji byla dėl A. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.