- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-01
- Bylos Nr.
- 1S-1781-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00110-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- R. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. (R. G.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 11 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G., gimęs (duomenys nekslebtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2010-07-30 nuosprendžiu, pakeistu 2010-10-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė – 6 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, užskaityta 21 diena. Laisvės atėmimo bausmės pradžia –2010-06-18, pabaiga – 2016-12-28.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-08-11 nutarimu Nr. 1243 nutarta nuteistajam R. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 1 metų 4 mėnesių 17 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015-08-11) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-09-02 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog atsižvelgus į nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdį, į jo asmenybės pavojingumą, elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis yra padaręs reikiamas išvadas, todėl laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. G. skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-09-02 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2015-08-11 Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į faktiškai susidariusią situaciją, jog 2015-07-26 mirė jo žmona, o likę mažamečiai vaikai šiuo metu gyvena globos namuose. Kadangi jo tėvai gyvena Rusijoje, sesuo Anglijoje, o žmonos tėvai yra mirę, todėl šiuo metu nėra kam pasirūpinti globos namuose gyvenančiais vaikais. Mano, kad turi būti atsižvelgta į vaikų interesus, apeliantas nori pats prižiūrėti ir auklėti savo vaikus. Per bausmės atlikimo laiką padarė reikiamas išvadas, nutraukė ryšius su senais draugais, todėl yra pasiryžęs gyventi dorą gyvenimą, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, išėjus į laisvę įsidarbinti ir kreiptis į teismą dėl vaikų grąžinimo. Teigia, kad šiuo metu bendrauja tik su vaikais, tėvais, seserimi ir drauge pas kurią ketina vykti gyventi lygtinio paleidimo atveju. Papildomai nurodė, kad po žmonos mirties yra likęs socialinis būstas, todėl reikia perrašyti nuomos sutartį vaikų vardu, o būdamas įkalinimo įstaigoje to padaryti negali. Pažymėjo, kad lygtinio paleidimo atveju iki įsidarbinimo jam finansinę paramą suteiks draugai, dėl ko galės dalinai padengti finansinius įsiskolinimus už buto komunalines paslaugas. Būtent noras auginti ir auklėti savo vaikus sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. skundas atmestinas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 7), yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (b. l. 2), kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015-08-04 atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. G. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 79 balai (b. l. 7), dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jau yra patyręs pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra pasiryžęs vesti dorą gyvenimo būdą, dirbti, dorai gyventi, auklėti ir prižiūrėti savo vaikus bei daugiau nenusikalsti, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, byloje nenustatyta.
Bylos duomenys patvirtina, kad R. G. yra teistas aštuonis kartus, vyrauja nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Teisės pažeidimų motyvai susiję su finansinės naudos siekimu. Pirmą kartą su teisėsaugos institucijomis susidūrė sulaukęs vos 15 metų amžiaus. Iš ankstesnių teistumų matyti, kad jam jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmės vykdymą lengvinanti priemonė – bausmės vykdymo atidėjimas, bei lygtinis paleidimas, tačiau tai nuteistojo teigiamai nekoregavo, padarytos naujos nusikalstamos veikos. Tai rodo, kad įstatymo reikalavimus atitinkančio elgesio pastarasis negeba išlaikyti, jis yra linkęs nusikalsti asmuo, nesistengia laikytis visuomenėje priimtinos elgesio tvarkos ir yra pavojingas visuomenei. Išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad laisvėje nuteistasis niekur nedirbo, pragyvendavo iš žmonos gaunamo darbo užmokesčio ir valstybinių pašalpų, pastovaus pajamų šaltinio neturėjo. Pataisos namuose paskutiniu metu taip pat nedirba, pragyvena iš draugų siunčiamų pinigų, tokiu būdu yra priklausomas nuo kitų finansinės paramos. Jo atžvilgiu priteistų civilinių ieškinių savanoriškai nedengia. Be to, pateiktame skunde R. G. nurodė, jog finansinę paramą lygtinio paleidimo atveju jam teiks draugai, kas tik patvirtina, jog asmuo ir toliau ketina būti priklausomas nuo kitų asmenų geros valios. Duomenų, jog nuteistasis išėjęs iš pataisos namų turės darbą, byloje nėra. Nuteistojo pataisos proceso efektyvumu verčia abejoti Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyta pozicija, jog R. G. neįvertina ankstesnio patyrimo, spręsdamas problemas taiko netinkamas sprendimų strategijas, gali elgtis impulsyviai, neįvertinęs galimos rizikos pasekmių, nesugeba nustatyti probleminių sričių susijusių su jo nusikalstamumu. Visa tai rodo, kad nuteistasis stokoja gebėjimo spręsti problemas ir nekartoti tų pačių klaidų.
Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų R. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas per visą bausmės atlikimo laiką žymiai nekito. Dar 2014-08-05 Komisija nagrinėjusi nuteistojo prašymą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra konstatavo, jog R. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką sudaro 81 balą. Akivaizdu, kad praėjus metams laiko ši rizika sumažėjo tik 2 balais iki 79 balų. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama ir, kad toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Nors nuteistasis pateiktu skundu apeliuoja į tėvo pareigą rūpintis savo vaikais, kurie šiuo metu yra globos namuose, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis tokią pareigą turėjo jau prieš darant nusikalstamas veikas, tačiau tai jo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo. Toks savitikslis nuteistojo noras rūpintis savo vaikais negali būti sureikšminamas. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama ir, kad toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-09-02 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.