Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-24 · Civilinė byla Nr. e2-608-370/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
e2-608-370/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02468-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
BUAB „Bergneras“
Atsakovas
V. M., S. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-608-370/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02468-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo BUAB „Bergneras“ bankroto administratorės E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6668-803/2015, pagal ieškovės BUAB „Bergneras“ atstovės bankroto administratorės E. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams V. M. ir S. G. (S. G.) civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Bergneras“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams V. M. ir S. G..

Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Bergneras“, atstovaujama bankroto administratorės E. G., kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovų V. M. ir S. G. ieškovei BUAB „Bergneras“ 290 693,97 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovų ieškovės atstovei bankroto administratorei E. G. 2 700 Eur bankroto administravimo išlaidų. Nurodė, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorė nustatė, kad įmonė nuo 2006 m. nevykdė veiklos, įmonės vadovai V. M. ir S. G. tinkamai nevykdė savo pareigų, nekėlė bankroto bylos, neperduoda įmonės turto ir dokumentų, nėra iš ko tenkinti didelės sumos patvirtintų kreditorių reikalavimų.

Pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovų V. M. ir S. G. nekilnojamąjį turtą 293 393,97 Eur sumai; nesant nekilnojamojo turto ar jo nepakankant, areštuoti atsakovų kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovės atstovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė nenurodė aplinkybių, dėl kurių gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas (CPK 178 str., 144 str.), ieškovės atstovės prašymas nemotyvuotas. Ieškovės atstovė iš esmės prašymą grindžia atsakovų kalte bei dėl jų tinkamo pareigų nevykdymo patirta žala, tačiau minėtos aplinkybės sudaro ieškinio pagrindą, nors teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo. Teismo vertinimu, ieškovės atstovės nurodytas reikalavimo dydis nesudaro pagrindo atsakovų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės atstovė į bylą nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, jog atsakovų finansinė būklė tokia bloga, kad jie negalėtų įvykdyti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo ar kad ieškovės reikalavimo suma atsakovams yra tokia didelė, jog jų turimo turto nepakaktų galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodyta aplinkybė, kad atsakovai gali nebeturėti turto, nepagrįsta įrodymais ir nesuponuoja išvados, jog yra pagrindas taikyti atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones. Turtui taikytinus apribojimus nulemia ne deklaratyvūs teiginiai apie galimus veiksmus, o atsakovų turtinė padėtis ir galimybė įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovės atstovė teismo prašė: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį; 2) neinformuojant atsakovų taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovų nekilnojamąjį turtą 293 393,97 Eur sumai, taip pat areštuoti atsakovų kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

293 393,97 Eur ieškinio suma yra didelė net ir keliems atsakovams. Atsakovo V. M. vardu šią dieną nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, o atsakovo S. G. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. 0101-050-0072 ir Nr. 1398-3028-9011, rinkos vertė – 48 019 Eur.Vien iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog buvęs įmonės vadovas V. M. nepristatė didžiosios dalies įmonės dokumentų, vengia pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-20 sprendimą atiduoti pagal balanso duomenis kasoje esančius 2 319,57 Eur, patvirtina V. M. nesąžiningumą ir įsipareigojimų nevykdymą. Tai nesuderinama su tikėjimu, kad jis sąžiningai neperleis savo turto (jei jo turi). Abiejų atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir ieškinio esmė – žala, padaryta įmonei galbūt apgaulingai nemokant mokesčių ir vėliau nesirūpinant įmonės likimu, nevykdant fiduciarinių įmonės vadovų pareigų.Pagal teismų praktiką, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008 ir kt.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas V. M. teismo prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Preliminariai įvertinus kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus matyti, kad visi ieškovės reikalavimai yra susiję su laikotarpiu, kai atsakovas dar nebuvo įmonės vadovas, todėl ir būsimo sprendimo palankumas ieškovei yra abejotinas.Iš atskirojo skundo argumentų nėra aišku, kaip nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovės atstovė pateikė įrodymus, kad atsakovo vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, taip pat abejojama, ar atsakovas turi kokio nors kilnojamojo turto. Tokiu atveju net ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, sprendimo įvykdymas negali nei pasunkėti, nei pasidaryti neįmanomas, nes atsakovo turtinė padėtis jau šiuo metu neleistų teismo sprendimo įvykdyti, o laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžytų atsakovą ir nebūtų proporcingos siekiamam tikslui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „Bergneras“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė E. G.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Bergneras“ finansiniai reikalavimai – 290 693,97 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi taikė supaprastintą bankroto procesą, o 2015 m. spalio 14 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama: 1) iš atsakovų ieškovei priteisti 290 693,97 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovų ieškovės bankroto administratorei 2 700 Eur bankroto administravimo lėšų; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės remdamasis tuo, kad nebuvo įrodytos aplinkybės, dėl kurių gali pasunkėti arba tapti neįmanomu galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nurodytos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomam asmeniui laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu (CPK 185 str.) nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiamas reikalavimas iš esmės yra galimas, taip pat ieškinyje nurodytos aplinkybės grindžiamos kartu su ieškiniu pridėtais įrodymais, todėl laikytina, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovo V. M. argumentas, jog preliminariai įvertinus kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus matyti, jog visi ieškovės reikalavimai yra susiję su laikotarpiu, kai atsakovas dar nebuvo įmonės vadovu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra, aktualus ir negali būti įvertintas šioje stadijoje. Tenkintinas ar ne ieškinio reikalavimas bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visumą.

Antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai – teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar pasidarymui neįmanomu, būdingi civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui gali būti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir todėl sprendimo įvykdymas jam nesukeltų sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsisakė tenkinti nurodydamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad atsakovo V. M. vardu šią dieną nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, o atsakovo S. G. vardu registruotas Nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. 0101-0050-0072 ir Nr. 1398-3028-9011, rinkos vertė – 48 019 Eur. Šiuos argumentus grindžia naujais, kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateiktais įrodymais - išrašais iš VĮ Registrų centro. Nors CPK 314 str. nuostatos riboja naujų įrodymų pridėjimo prie bylos galimybę apeliacinėje instancijoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, taip pat, kad pridėti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą dėl jų pasisakė, ieškovės pateikti įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė būsimam galbūt palankiam teismo sprendimo įvykdymui ar jo įvykdymo pasunkėjimui. Minėta, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra 293 393,97 Eur, nepatenkinti finansiniai reikalavimai ieškovės bankroto byloje sudaro 290 693,97 Eur, o į bylą pateikti išrašai patvirtina ieškovės nurodomą aplinkybę, kad S. G. nekilnojamojo turto turi tik už 48 019 Eur. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas S. G. nepateikė, o V. M., kartu su atskiruoju skundu, jokiais įrodymais nepaneigė ieškovės argumentų ir pateiktų duomenų, pagrindžiančių didelės ieškinio sumos prezumpciją, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsiliepime atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog ieškovei būsimas galbūt palankus teismo sprendimas negali nei pasunkėti, nei pasidaryti neįmanomas, nes atsakovo turtinė padėtis jau šiuo metu neleistų teismo sprendimo įvykdyti, o laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžytų atsakovą ir nebūtų proporcingos siekiamam tikslui. Pažymėtina, kad tokiais atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais siekiama iš esmės paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį ir tikslus, jie niekaip nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės nagrinėjamu atveju.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 144 str.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, atleidžiama nuo žyminio mokesčio įstatymo pagrindu (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), kartu ir nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. G. (S. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį ir/ ar kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis ir priklausančias atsakovams, taip pat pinigines lėšas, esančias atsakovų kredito ir kitose finansinių įstaigų sąskaitose, neviršijant bendros 293 393,97 Eur sumos, ieškovės BUAB „Bergneras“ (į. k. 126230358), atstovaujamos bankroto administratorės E. G., reikalavimams užtikrinti.

Pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuotą turtą, paskirti turto saugotoją bei nustatyti lėšų sumą, kurią atsakovai gali naudoti per mėnesį iš areštuoto turto, piniginėms operacijoms atlikti.

Išaiškinti ieškovei, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti pateikta vykdyti antstoliui per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos, priešingu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nustos galioti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėja Danguolė Martinavičienė