Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbęs pagal individualią veiklą, buvęs registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, pradinio išsilavinimo, teistas:

1) 2006 m. balandžio 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2008 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2011 m. kovo 10 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pakeistu 2011 m. gegužės 18 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, galutine bausme – laisvės atėmimu 4 metams 5 mėnesiams;

4) 2015 m. gegužės 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

5) 2015 m. spalio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir 290 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams 15 dienų, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2019 m. liepos 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

7) 2019 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, 2020 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. liepos 2 d., teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po kaltinamojo R. R. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam (t. 1, b. l. 197-198), prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Iš liudytojos A. M. apklausos protokolo matyti, kad 2020-05-18, apie 12.00 val., šventė E. Š. gimtadienį, adresu (duomenys neskelbtini). Sėdėjo terasoje su J., pavardės neprisimena, S. Š. ir R. bei jo drauge G. Vartojo alkoholį visi. J. sėdėjo ant kėdės nuleidęs rankas ir beveik snaudė. R. pakilo nuo stalo, sumosikavo rankomis, užsimojo ranka ir koja bei trenkė J. tiesiai į galvą, smūgis buvo labai greitas ir nepastebėjo ar iš kojos ar rankos trenkė. Po smūgio J. apsipylė krauju iš nosies. Ji nuvalė kraujus, nuplovė veidą vandeniu ir J. išėjo namo. E. Š. namuose nebuvo, jis buvo kažkur išėjęs. Po viso įvykio grįžęs E. Š. pamatė sumuštą J. Paklausė kas jį sumušė. Ji pasakė, jog tai padarė R. E. Š. šaukdamas išvijo R. su drauge G. iš namų. Medikų nekvietė, nes J. neprašė ir neatrodė, kad labai sumuštas būtų. (t. 1, b. l. 93-96)

Iš liudytojo S. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2020-05-18, apie 12.00 val., šventė E. Š. gimtadienį, adresu (duomenys neskelbtini). Sėdėjo terasoje su J. pavardės neprisimena, A., pavardės neprisimena, R. bei jo drauge, vardo nei pavardės neprisimena. Vartojo alkoholį visi kartu. J. sėdėjo ant kėdės nulenkęs galvą. R. palietė ranka J. galvą, atsistojo ir taip netikėtai trenkė iš kelio tiesiai J. į galvą. J. nukrito ant šono, neprisimena kurio. Po smūgio J. apsipylė krauju iš nosies ir burnos. A. iškart nubėgo į kitą kambarį paimti servetėlių, kad apvalytų J. Buvo išgėręs ir tiksliai nepamena kada išėjo R., bet atrodo iškart po smūgio. Medikų nekvietė, nes J. neprašė ir sakė nereikia. (t. 1, b. l. 101-104).

Iš 2020 m. gegužės 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-05-25, dirbant ekipaže „5051“ kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu J. Š., 15.14 val., buvo gautas operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją atėjo pagalbos prašytis primuštas penktadienį arba šeštadienį kaimynas J. V., kuris tik dabar atsipeikėjo, buvo sąmonę praradęs. Nuvykus į įvykio vietą J. V. paaiškino, kad dviejų dienų laikotarpyje, tikslaus laiko negalėjo pasakyti, būnant namuose kartu su pažįstamu R. R., kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, dėl girtumo J. V. negalėjo paaiškinti, konflikto metu R. R. mušė jį į įvairias kūno vietas. Daugiau J. V. dėl girtumo nieko negalėjo paaiškinti (girtumas 2,64 promilės). GMP ekipažas tolimesnei apžiūrai asmenį išvežė į Šiaulių Respublikinės ligoninės skyrių. 17.52 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos Š. pranešimas, kad dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio iš (duomenys neskelbtini) GMP ekipažo atvežtas neblaivus (2,51 promilės) J. V., gim. 1967-09-04, gyv. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sumuštas prieš savaitę. (t. 1, b. l. 11)

???Iš 2020 m. gegužės 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. L. tarnybinio pranešimo su pridėtu medicinos dokumentų išrašu/siuntimu matyti, kad 2020-05-26, apie 13.10 val., nuvykus pas J. V. į namus, jis būdamas blaivus nurodė, kad jam sudavė smūgį į veidą R. R., kuris jo atsiprašė ir jie susitaikė, nes tada jis nežinojo, kad jam lūžo dešinysis skruostikaulis ir dešinysis viršutinis žandikaulis. Kad patyrė lūžius jis sužinojo tik apžiūrėtas medikų Šiaulių Respublikinėje ligoninėje. Pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. (t. 1, b. l. 12-15)

Iš 2020 m. gegužės 26 d. ir 27 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme esanti terasa. Apžiūros metu niekas nepaimta. (t. 1, b. l. 16-20)

Iš specialisto išvados Nr. G 647/2020(04) matyti, kad J. V. padaryti sužalojimai: dešiniojo viršutinio žandikaulio, dešiniojo skruostikaulio ir nosies kaulų lūžiai, veido poodinės kraujosruvos, kurie galėjo būti padaryti 3-14 parų laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek nugriuvus ir sužalojimai galėjo būti padaryti ir mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus veidą. Nustatyti veido kaulų lūžiai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 42)

???Iš 2020 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas 2020 m. gegužės 19 d. pranešimo garso įrašas, kurį perklausius, nustatyta, kad į bendrąjį pagalbos centrą skambino J. V., kuris pranešė, kad jį sumušė pažįstamas. Iš karto nekvietė pagalbos, nes neskaudėjo. (t. 1, b. l. 50-53)

Kaltinamojo R. R. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Kaltinamojo R. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai)

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 str.) Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. R. teistas septynis kartus, iš jų du kartus už smurto naudojimą kito asmens atžvilgiu, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. (t. 1, b. l. 109-118, 120-152) Metų laikotarpyje baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų. (t. 1, b. l. 155-160) (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis gyvena su G. M., su kuria veda bendrą ūkį, augina du mažamečius vaikus, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir vaikų nepriežiūros šeima įtraukta į socialinę riziką patiriančių šeimų sąrašą, šeimoje lankosi policija dėl girtavimų, netinkamos vaikų priežiūros ir smurto artimoje aplinkoje. (t. 1, b. l. 161) Iki bausmės atlikimo vykdė individualią veiklą ir buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. (t. 1, b. l. 162, 163). Padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam neatleido, bet šį kartą dovanoja ir civilinio ieškinio nereiškia. (t. 2, b. l. 49,50) Sutinka atlyginti civilinį ieškinį ligonių kasai. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį ir jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, turinčias reikšmės bausmės skyrimui ir kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant bausmės vidurkį, bausmę atliekant pataisos namuose, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. (BK 41, 50 straipsniai, BVK 62, 66, 71 straipsniai)

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. R. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ straipsnis)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam R. R. subendrintina su neatliktos bausmės, paskirtos 2019 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, pakeistos 2020 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, dalimi.

Kaltinamajam R. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas (t. 1, b. l. 183-185, 186-190) paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 90,27 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo J. V. gydymą yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo R. R.. (t. 2, b. l. 10-14; CK 6.263, 6.279, 6.280 straipsniai)

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomas voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, paliktinas prie bylos per visą jos saugojimo laiką. (BPK 94 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatliktos bausmės, paskirtos 2019 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, pakeistos 2020 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi, dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento (asmens tapatybės kortelės paėmimą) R. R. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose), civilinį ieškinį už nukentėjusiojo J. V. gydymą 90,27 eurų (devyniasdešimt eurų 27 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinį diską su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, saugomą voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, palikti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.