- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-19
- Bylos Nr.
- 2A-2353-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35156-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- K. Š.
- Ieškovas
- GNSB „Gineitiškės“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo GNSB „Gineitiškės“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas GNSB „Gineitiškės“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo K. Š. ieškovo naudai 2 917,45 Lt skolos už suteiktas paslaugas, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nuosavybės teise valdo 1/4 dalį 0,3154 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Kiti Žemės sklypo bendrasavininkai yra V. A. (ankstesnė pavardė - Michalovska), sutuoktiniai S. R. ir M. R., bei M. Š.. Kadangi Žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties, jų savininkai inicijavo detaliojo planavimo procedūrą, kad būtų pakeista sklypo paskirtis iš „žemės ūkio“ į „namų valdos“, o žemės sklypas būtų padalintas į mažesnio ploto sklypus. Projektavimo darbai - detaliojo plano atlikimas - buvo atlygintina paslauga, kurią atliko UAB „Urbanistika“, turinti tam specialių žinių. Paslaugos buvo teikiamos keturis metus, pradedant darbus pasirašius 2009-04-25 Projektavimo darbų sutartį Nr. 065 ir baigiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus 2013-06-05 sprendimą. Projektavimo sutartį pasirašė ieškovas, kaip detaliojo plano užsakovas ir UAB „Urbanistika“, kaip projektuotojas. Projektavimo sutarties 2.1 punkte numatyta, jog projektuotojas parengia detalųjį planą, o užsakovas sumoka už jį 238 000 Lt. Apie pasirašytą Projektavimo sutartį buvo gerai žinoma visiems žemės sklypų savininkams, tame tarpe ir atsakovui, nes žemės sklypų susirinkimų metu buvo kalbama ir apie tai, kada ir kiek pinigų pagal atliktus darbų etapus reikia mokėti projektuotojams. Visi žemės sklypų savininkai (35 asmenys) turėjo sumokėti projektavimo darbų kainos dalį, proporcingą turimo sklypo dydžiui. 2012-12-01 vyko ieškovo narių susirinkimas, kuriame buvo patvirtintos detaliojo plano rengimo išlaidos. Susirinkimo metu buvo nustatyta, jog bendrijos nariui vieno žemės sklypo aro projektavimo darbų kaina buvo nustatyta po 335 litus, o ne bendrijos nariui - po 370 litų už arą. Atsakovo mokėtina suma sudaro 2 917,45 Lt, kuri paskaičiuota padauginus atsakovui priklausančio sklypo dalį (7,885 aro) iš 370 Lt. Šiuo metu atsakovo mokėtina suma yra sumokėta iš bendrijos narių mokesčių, kas nėra sąžininga jų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovas K. Š. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo susiklostę jokie sutartiniai santykiai, atsakovas nebuvo prisiėmęs jokių įsipareigojimų iš ieškovo ir nebuvo perdavęs jokių įgaliojimų ieškovui. Ieškovo teismui pateiktas atsakovo pasirašytas 2012-04-27 raštas, kuriuo atsakovas buvo kreipęsis į detaliojo plano rengėjus UAB „Urbanistika“ su prašymu atsakovui ir kitiems bendrasavininkams priklausantį žemės sklypą įtraukti į detaliojo planavimo procedūras nėra dokumentas pagrindžiantis ieškovo teigiamą sutikimą su detaliojo planavimo procedūrų mokėjimo kaina, tvarka ir/ar faktu. Be to, minėtas prašymas buvo pateiktas ne ieškovui, kuris pareiškė ieškinį, tačiau tiesiogiai pačiam projektuotojui UAB „Urbanistika“, kuris tuo metu jau vykdė detalųjį planavimą. Ieškovas sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 065 su UAB „Urbanistika“ dar 2009-04-28 ir jau tuo metu ieškovas įsipareigojo UAB „Urbanistika“ iš viso už darbus sumokėti 238 000 Lt, tuo tarpu atsakovas prie detaliojo planavimo procedūrų prisijungė tik 2012-04-27. Todėl akivaizdu, jog projektavimo darbų kainai ir vertei atsakovo prisijungimas prie detaliojo planavimo procedūrų neturėjo, o įsipareigojimus UAB „Urbanistika“ atžvilgiu ieškovas prisiėmė vienašališkai. Atsakovas taip pat teigia, kad jis nedalyvavo 2012-12-01 vykusiame ieškovo narių susirinkime, nes jam apie jį niekas nepranešė, o tą padaryti bendrija privalėjo, nes buvo sprendžiami esminiai klausimai, kurie turi reikšmės ir atsakovo teisėms bei pareigoms.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-25 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo K. Š. atsakovui Gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Gineitiškės“ 844,95 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 95 ct) skolos, 315,12 Eur (tris šimtus penkiolika litų ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo K. Š. į valstybės biudžetą 2,02 Eur (du eurus ir 2 ct) bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009-04-25 ieškovas ir UAB „Urbanistika“ pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. 065, kuria projektuotojas per nustatytą terminą parengia ir atiduoda apie 8,7 ha Gineitiškių ir Pavilionių teritorijos T-5 kvartalo Vilniuje detalųjį planą. Bendra sutarties objekto kaina - 238 000 Lt. 2012-12-01 vyko ieškovo narių susirinkimas, kuriame buvo patvirtintos detaliojo plano rengimo išlaidos. Susirinkimo metu buvo nustatyta, jog bendrijos nariui vieno žemės sklypo aro projektavimo darbų kaina buvo nustatyta po 335 litus, o ne bendrijos nariui - po 370 litų už arą. Teismas sprendė, kad paprastai projektavimo ir tyrinėjimo darbai atliekami atlygintinai (CK 6.700 str.). Akivaizdu, kad atsakovas buvo suinteresuotas detalaus plano projekto rengimo pagrindu pakeisti jam priklausančios žemės sklypo dalies paskirtį iš žemės ūkio paskirties į namų valdą, nes visuotinai žinoma, jog Vilniaus mieste ženkliai išauga tokio sklypo vertė (CPK 182 str. 1 p.). Todėl, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad atsakovas 2012-04-27 prašydamas detaliojo plano rengėjo UAB „Urbanistika“ įtraukti ir atsakovą į detaliojo planavimo procedūrą, galėjo ir turėjo žinoti apie minėtą 2009-04-25 ieškovo ir UAB „Urbanistika“ Projektavimo darbų sutartį, o sąžiningai ir protingai elgdamasis privalėjo domėtis apie vykstančius bendrijos susirinkimus (CK 1.5 str., CPK 178, 185 str.). Taigi už atliktus darbus turi būti atsiskaitoma, tačiau atsakovas atsisako mokėti visiškai, motyvuodamas, kad nesudarė jokios sutarties, pagal kurią tokia prievolė kiltų. Atsakovas neginčijo, kad darbai atlikti (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-06-05 sprendimu planas patvirtintas (b.l. 7), darbo rezultatas jam perduotas. Kaip minėta, ieškovo ir UAB „Urbanistika“ sudaryta sutartis buvo įvykdyta, t.y. ieškovo veiksmai sąlygojo darbų tinkamą atlikimą ir bendrija vykdė atsiskaitymus su rangovu UAB „Urbanistika“, kuriam yra racionalu bendrauti su vienu subjektu, o ne su kiekvienu žemės sklypo savininku atskirai. Byloje nekilo ginčas, kad būtent bendrija atsiskaitė už darbus, kurie buvo atlikti ir atsakovo naudai. Iš ieškovo atliktų paskaičiavimų teismas nustatė, kad atsakovo mokėtina suma yra pagrįsto dydžio. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių tokios sumos dydžio pagrįstumą (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas K. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-25 sprendimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė faktines aplinkybes. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantas akivaizdžiai buvo suinteresuotas detalaus plano projekto rengimo pagrindu pakeisti jam priklausančios žemės sklypo dalies paskirtį iš žemės ūkio paskirties į namų valdą, todėl ir parašė prašymą UAB „Urbanistikai“ įtraukti jo sklypo dalį į detaliojo planavimo procedūras. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme inicijavus civilinę bylą Nr. 2-1245-600/2012 pirmasis parengiamasis posėdis įvyko 2012-04-23, posėdžio metu šalims buvo pasiūlyta ginčą spręsti taikiai. Apeliantas toje byloje nurodė, jog nenori ir negali skirti pinigų detaliųjų planų rengimui, nes tam neturi pinigų. Tačiau minėtoje byloje ginčo šalys buvusios ieškovo nariais patikino apeliantą, kad mokėti už detalųjį planą nereikės, kadangi šią prievolę prisiims ieškovas. Būtent dėl minėtos priežasties apeliantas ir sutiko parašyti sutikimą UAB „Urbanistika“ dėl jo sklypo įtraukimą į detaliojo planavimo procedūras, o ieškovai minėtoje byloje pateikė atsisakymą nuo ieškinio. Šios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo nebuvo nagrinėtos, o jos paneigia pirmosios instancijos teismo motyvus, kad apeliantas akivaizdžiai buvo suinteresuotas detalaus plano projekto rengimo pagrindu pakeisti jam priklausančios žemės sklypo dalies paskirtį iš žemės ūkio paskirties į namų valdą. Priešingai, apeliantas nuo pat pradžių laisva valia nenorėjo duoti sutikimo rengti detalųjį planą, todėl savo noru ir nenorėjo kreiptis į UAB „Urbanistika“ dėl jam priklausančio sklypo įtraukimo į detaliojo plano procedūras. Galiausiai apeliantas prašymą įtraukti jo sklypą į detaliojo plano procedūras parašė, nes, būdamas senyvo amžiaus, patirdamas spaudimą iš sklypo bendrasavininkų, siekė išvengti teisminių procesų ir dėl to akivaizdžiai atsirasiančių bylinėjimosi išlaidų. Be to, lemiamas veiksnys buvo tas, kad apeliantui buvo pažadėta, jog jeigu jis sutiks įtraukti jam priklausantį žemės sklypą į detaliojo planavimo procedūras, tai jam nereikės mokėti už jo parengimą. Apelianto nuomone, skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje visiškai nepasisakyta dėl aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių, taip pat pirmosios instancijos teismas prieš nagrinėdamas bylą iš esmės, neskyrė parengiamojo posėdžio, todėl pirmos instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neatskleidė esminių faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Ieškovas GNSB „Gineitiškės“ atsiliepimu į atsakovo K. Š. apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydamas dėl atsakovo teiginių, kad kiti asmenys buvo įsipareigoję padengti atsakovui tenkančias detaliojo plano rengimo išlaidas, ieškovas nurodo, kad ieškovas, kaip bendrija, buvo įsteigtas siekiant pakeisti žemės sklypo paskirtį, įvesti inžinerinius tinklus ir spręsti kitus su tuo susijusius ūkinius žemės sklypų savininkų klausimus. Bendrija savo turto neturi, visas išlaidas, tame tarpe ir išlaidas projektuotojams, sumokėjo bendrijos nariai ar žemės sklypų savininkai. Todėl bendrija neturėjo galimybės ir niekuomet nežadėjo apeliantui, kad bendrija ar jos nariai sumokės apeliantui už jam atitenkančią išlaidų projektuotojams dalį. Jokių tokio pažado įrodymų atsakovas nepateikė nei kartu su procesiniais dokumentais, nei teismo posėdžio metu, nei su apeliaciniu skundu. Tai tėra tik teiginiai, kuriais remiasi atsakovas, siekdamas išvengti prievolės mokėti už suteiktas paslaugas ir gautą rezultatą, kuriuo naudojasi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Atmetami apelianto K. Š. argumentai, kad jis su ieškovu GNSB „Gineitiškės“ ir kitais žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais susitarė, kad jam nereikės mokėti už detaliojo plano parengimo darbus. CPK 178 straipsnis civilinio proceso šalims numato jų pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodomo susitarimo, pagal kurį ieškovas yra atleistas nuo žemės sklypo detaliojo plano parengimo išlaidų apmokėjimo, egzistavimą. Apeliantas, kurį atstovauja advokatas, neprašė tokių įrodymų išreikalauti, todėl apeliacinės instancijos teismas nurodytus apelianto argumentus atmeta, kaip neįrodytus. Pažymėtina, kad apelianto argumentai, kad jis neprivalo mokėti už jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detalaus plano parengimą, prieštarauja ir teisės normos. Byloje nustatyta, kad atsakovas K. Š. nuosavybės teise valdo 1/4 dalį 0,3154 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kiti šio žemės sklypo bendrasavininkai yra V. A., S. R. ir M. R., bei M. Š. (b. l. 5). Atsakovas sutiko ir raštu išreiškė valią, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas būtų įtrauktas į detaliojo planavimo procedūras, būtų parengtas sklypo detalusis planas ir pakeista jo paskirtis. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo pasirašyti dokumentai: 2012-04-27 raštas ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudaryta Preliminarioji paramos sutartis Nr. 29-128 (1.2.16-AD4) dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn (b. l. 6, 9-10). CK 4.6 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi įstatymas numato bendraturčio pareigą vykdyti prievoles, kurios susijusios su bendru daiktu, todėl atsakovas privalo apmokėti už jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo detaliojo planavimo darbus. Tačiau atsakovas įstatyme numatytos pareigos nevykdė. Byloje nėra ginčo, kad už darbus, įskaitant ir atsakovui tenkančią dalį, apmokėjo ieškovas iš bendrijos lėšų, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, patenkino ieškinį ir šias išlaidas priteisė iš atsakovo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai kvalifikavo byloje nagrinėjamus teisinius santykius bei tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovas GNSB „Gineitiškės“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 150 EUR. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, iš atsakovo K. Š. ieškovo GNSB „Gineitiškės“ naudai priteisiama 150 EUR už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo K. Š. ieškovo GNSB „Gineitiškės“ naudai 150 EUR už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.