Šiaulių apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos E. P. skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjo 2012 m. liepos 4 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. birželio 29 d. Šiaulių rajono apylinkės teisme buvo gautas E. P. skundas pradėti privataus kaltinimo tvarka baudžiamąjį procesą P. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalį.

Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal nukentėjusiosios E. P. privataus kaltinimo skundą konstatavęs, kad pareiškime yra išdėstytos aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Nutartyje teigiama, kad pareiškėjos skunde nurodyti žodžiai, kaip ją įžeidžiantys: „va, filmuok, kiek nori“, ir kartu rodoma špyga, „eik tu, chemija, tavo boba chemija, blet“, „Al eik tu šikt, blet“, buvo P. P. atsakas į nukentėjusiosios veiksmus (filmavimą, prašymą nepilti cheminių medžiagų, viską išvalyti), todėl necenzūriniai žodžiai ir gestai, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai gali būti vertinami tik kaip nedidelis chuliganizmas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BPK 412¹ straipsnyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

BK 155 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Pareiškėja skunduose teigia, kad P. P. ją įžeidė rodydama špygą ir pasakydama „va, filmuok, kiek nori“ bei „eik tu, chemija, tavo boba chemija, blet“, „Al eik tu šikt, blet“, ir pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad tokie žodžiai buvo pasakyti bei parodyta špyga, tačiau patys savaime tokie žodžiai nėra neigiami ir neigiamai neapibūdina asmens. Žodis „blet šnekamojoje kalboje vartojamas kaip įterpinys, skirtas papildyti kalbos pauzes arba išreikšti neigiamus jausmus (internetinė prieiga: www.keiskmazodziai.lt), o žodis „šikt“ (šikti) reiškia tuštintis arba šnekamojoje kalboje – meluoti, apgaudinėti. Pareiškėjos nurodyti kaip ją įžeidę žodžiai „boba“, „chemija“, taip pat nėra neigiami, nes žodis „boba“ šnekamojoje kalboje reiškia ištekėjusią moterį, žmoną, pačią, o žodis „chemija“ – mokslo šaką (internetinė prieiga: www.lkz.lt). Nors špyga reiškia pasityčiojimą, paniekinimo ženklą, tačiau įvertinus, kad toks gestas buvo parodytas P. P. priverstinio iškeldinimo metu kaip atsakas į pareiškėjos veiksmus (filmavimą), nelaikoma, kad špygos rodymas buvo gestas, galėjęs įžeisti pareiškėją. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad tarp pareiškėjos ir P. P. jau ilgus metus vyksta konfliktai, kad jas sieja giminystės ryšiai – jos yra marti ir anyta, kad pareiškėjos nurodyti žodžiai ir špyga buvo parodyti P. P. priverstinio iškeldinimo metu, t. y. P. P. neigiamus jausmus sukeliančio proceso metu, todėl daroma išvada, kad tokie žodžiai buvo pasakyti ir gestas parodytas išreiškiant neigiamus jausmus ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad P. P. viešai pažemino pareiškėją. Taigi nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 155 straipsnio 1 dalyje. Pastebėtina, kad ATPK 174 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Dėl to yra pagrindo manyti, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, neužtraukiantis baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą P. P. atžvilgiu, nesant jos veiksmuose BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 412¹ straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to skundžiama teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos E. P. skundą ir palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.