Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-23 · Civilinė byla Nr. 2A-376-343/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-23
Bylos Nr.
2A-376-343/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23443-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas
R. P.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities vyriausiam policijos komisariatui, T. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-376-343/2016Teisminio proceso Nr.2-69-3-23443-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10; 2.5.10.5.2; 3.3.1.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovo Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2256-587/2015 pagal ieškovo Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui R. P., tretiesiems asmenims Kauno apskrities vyriausiam policijos komisariatui, T. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje (t. 1, b. l. 3-5) teismo prašė priteisti iš atsakovo 698,16 Eur patirtai žalai atlyginti. Nurodė, kad 2012 03 10 įvykio metu dėl atsakovo R. P. neteisėtų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdya trečiojo asmens T. D., tuo metu ėjusio tarnybines pareigas, sveikata. Dėl minėto įvykio Kauno apskrities VPK buvo atliktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 22-1-00269-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu T. D. pripažintas nukentėjusiuoju, nusikalstamos veikos padarymu buvo įtariamas atsakovas R. P.. 2014 09 26 Kauno apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino R. P. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 281 str. 1d., 290 str. Remiantis LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2012 07 26 specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 4268 T. D. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2012 03 10, priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Dėl šio sužalojimo T. D. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2012 03 10 iki 2012 03 23. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas, vadovaudamasis LR Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., Kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2009 04 02 įsakymu Nr. IV-125 (2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 1V-206 redakcija), 4.1 punktu, nustatančiu, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 11 iki 20 dienų, išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, 2012 08 20 įsakymu skyrė Kauno apskrities VPK 698,16 Eur piniginei kompensacijai T. D. išmokėti. Šią sumą Kauno apskrities VPK pervedė į T. D. sąskaitą. Ieškovas, remdamsis LR Vyriausybės 1991 12 05 nutarimu Nr. 530 nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktu, numatančiu, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka, CK 6.280 straipsnio pagrindu pareiškė regresinį ieškinį atsakovui R. P. dėl nukentėjusiajam T. D. išmokėtos 698,16 Eur piniginės kompensacijos priteisimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 66-70) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad policijos pareigūną sužalojusio ir tokiu būdu jam padariusio žalos asmens civilinė atsakomybė visais atvejais nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Žalos padarymo faktą ir jos dydį turi įrodyti reiškiantis atgręžtinį reikalavimą asmuo. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Todėl atsakovas teigė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad būtent tokio dydžio žalą, kaip kad išmokėta kompensacija, jis privalėtų atlyginti net ir tuo atveju jei būtų pripažinta jo kaltė. Ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti ir nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu (t. 1, b. l. 135-141) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 1 030,92 Eur advokato pagalbos išlaidų, o valstybei 7,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2012 03 10 įvykio metu dėl atsakovo R. P. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta trečiojo asmens T. D., įvykio metu ėjusio Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iojo būrio patrulio tarnybines pareigas, sveikata, dėl ko jis nuo 2012 03 10 iki 2012 03 23 buvo nedarbingas. 2014 09 26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovas R. P. pripažintas kaltu 2012 03 10 įvykio metu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 281 str. 1 d. ir 290 str., už kurių padarymą jam paskirta bausmė – 1 204,82 Eur bauda ir pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Baudžiamojoje byloje iš dalies tenkintas civilinis ieškinys ir T. D. priteista 868,86 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2015 05 13 Kauno apygardos teismas nuosprendžiu panaikino 2014 09 26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kitoje dalyje nuosprendį paliko galioti. Ieškovas apskaičiavo ir išmokėjo pareigūnui T. D. 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją – 698,16 Eur. Teismas nurodė, kad šiuo atveju taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 str. 3 d.). Tokia dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taikytina CK 6.290 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.250 straipsniai): atsakovas sužalojo policijos pareigūną; šis dėl sužalojimo patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą; atsakovo kaltė – tyčia; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys (t. y. dėl atsakovo smūgio sužalotas T. D.). Teismas nurodė, kad ieškovė, pareiškusi žalos padariusiam asmeniui reikalavimą išmokėtos sumos dydžiu, turi pareigą įrodyti žalos dydį. Teismas, remdamasis teismų praktika, pagal kurią tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija. Ieškovas ieškinį grindė trečiojo asmens nedarbingumo pažymėjimu, išrašais iš medicininių dokumentų, iš kurių galima nustatyti nedarbingumo laikotarpį, tarnybinių patikrinimų išvadomis, kitais su pačiu įvykiu susijusiais dokumentais, tačiau ieškovas jokių žalos dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų teismui nepateikė tiesiogiai žalą patyręs T. D.. Todėl teismas negalėjo spręsti, kad ieškovės sumokėti pinigai trečiajam asmeniui T. D. buvo reikalingi išimtinai turtinei žalai padengti. Trečiasis asmuo nurodė, kad iš atsakovo yra gavęs 1 013,67 Eur neturinei žalai, kuri priteista nagrinėjant baudžiamąją bylą, atlyginti. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, atlikęs neteisėtus veiksmus policijos pareigūno atžvilgiu, sulaukė neigiamų pasekmių, nes už savo veiksmus buvo nuteistas, bei atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką aiškinama, kad kompnesaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga. Tačiau šiuo atveju, trečiasis asmuo kompensaciją gavo ne tik iš valstybės, tačiau ir iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniame skunde (t. 1, b.154-156) prašo Kauno apylinkės teismo 2015m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Nurodo, jog sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas padarius faktinių aplinkybių vertinimo klaidas, neištyrus visų bylos aplinkybių ir įrodymų, nesilaikant teismų praktikos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pateikta jokių ieškovo turėtų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Teismas neįvertino į bylą pateiktų dokumentų – tarnybinio patikrinimo išvados, trečiojo asmens nedarbingumo pažymėjimo, medicininių dokumentų, kurių pagrindu konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų bei trečiajam asmeniui sukelto sveikatos sutrikdymo. Teismo išvada, kad šie dokumentai nepatvirtina žalos dydžio prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, jog išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja žalą. Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė, nepateikė duomenų, kad kompensacija yra per didelė arba jos apskritai nereikėjo išmokėti. Teismas nesiaiškino kokiai vertybei padarytą žalą ieškovas atlygino išmokėdamas kompensaciją. Teismas neįvertino, kad baudžiamojoje byloje priteistas neturtinės žalos atlyginimas, o regresiniu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo turtinę žalą. Teismas neįvertino, kad trečiajam asmeniui padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė, o be to, tokiais atvejui asmeniui padaroma ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos. Todėl teismas neteisingai sprendė, kad neturtinė žala yra atlyginta, o duomenų apie turtinę žalą nepateikta.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą (t. 2 b. l. 6-13) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo nuomone, teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Trečiajam asmeniui padaryta žala yra atlyginta atsakovo, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti išmokėtą kompensaciją atsakovui jau atlygius padarytą žalą, prieštarauja teismų praktikai. Trečiajam asmeniui padaryta žala priteista baudžiamojoje byloje ir ji yra atlyginta atsakovo, todėl reiškiamas regresinis reikalavimas atsakovui yra nepagrįstas ir perteklinis. Ieškovas neįrodė turtinės žalos dydžio, kurio neapima trečiajam asmeniui jau atlygintas žalos dydis pagal pareikštą ieškinį baudžiamojoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo, išmokėjusio kompensaciją tarnybos metu sužalotam policijos pareigūnui, teisės išmokėtos sumos reikalauti regreso tvarka iš žalą padariusio asmens.

Teismų praktikoje suformuota, kad tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. M. L., bylos Nr. 3K-3-584/2009; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas išmokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sąlygą, numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio.

Byloje nekyla ginčo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip deliktinės atsakomybės sąlygų, ginčo objektu yra žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tokį sprendimą grindė tuo, kad ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti žalos dydį, jos neįrodinėjo, o, be to, atsakovas yra atlyginęs nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje priteistą netutinę žalą. Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad jo, kaip įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka numato LR Vyriausybės 1991 12 05 nutarimu Nr. 530 nustatytų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktas bei LR CK 6.280 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo į padariusį žalą asmenį turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Tokiu būdu apeliantas iš esmės teigia, kad jo reikalavimo apimtį apsprendžia išmokėtų sumų dydis, taip pat teigia, kad nuosprendžiu priteista žalos suma yra priteista trečiajam asmeniui, o ne ieškovui. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiam asmeniui išmokėtos turtinės žalos dydį, nukentėjusiam pareigūnui padarytos realios žalos dydžio nenustatinėjo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pasiūlė apeliantui pateikti įrodymus apie policijos pareigūnui T. D. sužalojimu padarytos žalos dydį. Apeliantas, 2016 03 21 raštu pateikdamas teismui informaciją, paaiškino, kad šioje byloje prašo priteisti turtinę žalą, kurią ieškovas patyrė išmokėdamas nukentėjusiajam kompensaciją, t. y. patvirtino argumentus, kuriais grindė ieškinio reikalavimą. Tačiau įrodymų, kad išmokėta kompensacija skirta nukentėjusiojo turtinei žalai atlyginti, nepateikė (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala priteista baudžiamojoje byloje ir ji yra atlyginta atsakovo. Nors apeliantas teigia, kad teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, jog baudžiamojoje byloje nuosprendžiu nukentėjusiam pareigūnui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, o šioje byloje prašoma priteisti kitokios rūšies žalą – turtinę, tačiau šie argumentai nesudaro pirmosios instancijos teismo išvadas vertinti nepagrįstomis. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis trečiasis asmuo prašydamas priteisti neturtinę žalą, ją siejo su sveikatos sutrikdymu ir jo padariniais, kurią, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, trečiasis asmuo vertino bendrai, t. y., kad padaryta žala apėmė tiek turtinę tiek neturtinę žalą (t. 2, b. l. 22). Ieškovas prašo priteisti turtinę žalą, tačiau, argumentuodamas, jog padarytos žalos objektyviai neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, nes sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė, realiai įrodinėja neturtinės žalos atsiradimą. Svarbu pažymėti, kad atsakovas pateikė atsikirtimus apie tai, jog ieškovas nepagrindė aplinkybių, jog sumokėta kompensacija yra susijusi su nukentėjusiojo patirta žala, o ne su valstybės vykdoma socialine politika, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo patirtą žalą, kuri turi būti nustatoma pagal Civilinio kodekso normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju. Tačiau ieškovas šiems atsikirtimams paneigti papildomų įrodymų neteikė, šiuo klausimu argumentų nenurodė, naujų įrodymų neteikė ir apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, apie kitą dėl įvykio nukentėjusiajam padarytą ir neatlygintą žalą, išskyrus atlygintą baudžiamojoje byloje, nenurodė. Esant tokioms byloje nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas nepateikė byloje įrodymų apie atlygintinos žalos dydį, t. y. apie tai, kokia buvo padaryta nukentėjusiam policijos pareigūnui T. D. reali žala, kurios atsakovas neatlygino (CPK 178 str.). Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovas neįrodė, jog išmokėta kompensacija atliko turtinės žalos kompensavimo funkciją, todėl tokia kompensacija vertintina kaip išmokėta realizuojant valstybės socialinę politiką.

Kadangi nenustatyta, jog policijos pareigūnui T. D. padaryta didesnė žala nei jam atlygino atsakovas, pripažintina, kad ieškovas neįrodė ieškinyje pareikšto reikalavimo pagrįstumo, dėl ko nėra pagrindo Kauno apylinkės teismo 2015 10 12 sprendimą laikyti nepagrįstu ir neteisėtu ir tuo pagrindu jį panaikinti (CPK 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 6-13), tačiau apeliacinės instancijos teismui įrodymai, patvirtinantys jas ir jų dydį nėra pateikti, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė