Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-05-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-86-875/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-15
Bylos Nr.
AN2-86-875/2019
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00178-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Masiulis
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
  • 16.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-86-875/2019
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00178-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.8; 16.9.10; 21.19.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 15 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo advokato A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarimo panaikinimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje ir paskirta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, be transporto priemonės konfiskavimo. Taip pat A. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir paskirta 450 Eur bauda. Taip pat A. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 50 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir paskirta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams, be transporto priemonės konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. S. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. 13.18 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 226 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. atstovas advokatas skundžia Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti bei nutraukti administracinio nusižengimo bylą.

Šalies argumentai

2.1. Skunde nurodo, kad teisėja, nagrinėjusi bylą, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir A. S. nepagristai paskyrė nuobaudą už administracinius nusižengimus, todėl nutarimas turi būti panaikintas. Apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, o skundžiamą nutarimą priėmė visapusiškai neišnagrinėjęs bei pilnai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių.

2.2. Pažymi, kad A. S. yra gerai žinomas vietos policijos komisariato pareigūnams, dėl savo elgesio dažnai yra konfliktavęs su pastaraisiais. Akivaizdu, kad žinant kam priklauso transporto priemonė, pareigūnai dar nematydami paties vairuotojo, jau įtaria, kad šią transporto priemonę vairuoja būtent atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl galimai ir nematydami paties fakto, savo subjektyviu įsitikinimu mano, kad būtent šios transporto priemonės vairuotojas ir yra su jais konfliktuojantis asmuo. Dėl šios priežasties pareigūnų parodymai turėtų būti glaudžiai vertintini su kitais bylos įrodymais, tačiau tokių byloje nėra, o remtis vien tik pareigūnų parodymais, kurie dėl jų santykių su galimu pažeidėju yra subjektyvūs teismas negali.

2.3. Nurodo, kad apklausiant S. B. nebuvo aiškinamasi, kam S. B. tą dieną, kai buvo padarytas pažeidimas, perdavė transporto priemonę, jos buvo klausiama, kas ją vairavo pažeidimo padarymo metu. Akivaizdu, kad ji būdama kitoje vietoje nei buvo įvykdytas pažeidimas, negalėjo žinoti kas vairavo automobilį, todėl ir nurodė, kad nežino. Atkreiptinas dėmesys į paaiškinimo turinį, tai yra, policijos pareigūnai užrašė porą sakinių tuo apsiribodami, o nesiaiškindami aplinkybių, susijusių su galimu pažeidėju. Kadangi liudytojai priklausančią transporto priemonę vairuodavo ne tik ji pati bet ir daugiau asmenų, todėl pareigūnų apklausos vykdymas yra aplaidus ir prieštaraujantis jiems suteiktoms funkcijoms bei tyrimo atlikimo metodikai. Taip pat atkreipiant dėmesį į tai, kad byloje nėra daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių A. S. kaltumą, kaip tik jų paaiškinimai, pareigūnų aplaidumas vykdant įrodymų tyrimą turi būti įvertintas kaip aplinkybė, kurios visumoje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. S. kaltę.

2.4. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad policijos automobilyje Skoda Yeti neveikė vaizdo įrašymo įranga, kadangi teismui pareikalavus pateikti policijos atstovę apie gedimo užfiksavimą bei jį pateikus į posėdį buvo nustatyta, kad gedimas užfiksuotas ne pažeidimo padarymo metu, o vykstant teismo posėdžiams ir po to, kai buvo teismo pareikalauta pateikti tokį įrodymą. Esant netvarkingai spec. priemonei - pareigūnų policijos automobilio įrangai, nėra galimybės nustatyti ar pareigūnų nurodyti faktai yra teisingi, o atsižvelgiant į tai, kad pranešimas apie spec. įrangos gedimą užfiksuotas ryšių skyriuje ženkliai vėliau nei pats galimai įvykęs pažeidimas, todėl neatmetama ir prielaida, kad minėtas įrenginys galėjo veikti, tik jame užfiksuoti duomenys prieštarauja pareigūnų parodymams. Šis faktas teismo turėtų būti vertinamas kaip galimo pažeidėjo atsakomybę šalinantis elementas.

2.5. Pažymi, kad apylinkės teismas, pripažindamas A. S. kaltu, iš esmės rėmėsi dviejų liudytojų, tai yra policijos pareigūnų parodymais, kurių parodymai kelia pagrįstas abejones dėl anksčiau paminėtų faktinių aplinkybių.

2.6. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusia 2016-06-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę trims metams ir trims mėnesiams. Šios bylos nagrinėjimo metu A. S. yra galiojanti minėta nutartis, kuria jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, teismas negali atimti teisės vairuoti transporto priemonės.

Atsiliepimas

3. Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens advokato apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

3.1. Atsiliepime nurodo, jog pareigūnai, vykdantys jiems priskirtas funkcijas, pažino A. S., kuris policijos pareigūnams buvo žinomas kaip asmuo, linkęs daryti nusižengimus bei nusikalstamas veikas. Be to, A. S. yra ne kartą padaręs tokio paties pobūdžio administracinius nusižengimus, už kuriuos buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Šalies argumentai

3.2. Pažymi, kad apelianto argumentai, nurodyti pateiktame skunde, nemotyvuoti, akcentuojama, kad policijos pareigūnai dėl A. S. konfliktiško elgesio buvo nusiteikę prieš jį ir savo subjektyviniu įsitikinimu nurodė, kad transporto priemonę vairavo A. S.. Šiuos argumentus pagrindžia, kad policijos pareigūnai, atlikdami savo tiesiogines funkcijas, ypatingą dėmesį turi atkreipti į tų markių ir modelių transporto priemones, kuriomis dažniausiai daromi KET nusižengimai. Be to, negalima traktuoti, kad vaizdo įrašymo įrangos neveikimas pareigūnų vairuojamojoje transporto priemonėje, turi esminę aplinkybę dėl administracinės nusižengimo bylos nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai tą dieną su šia transporto priemone, t. y. Skoda Yeti vykdė ir kitas jiems pavestas funkcijas ir vaizdo įrašymo įrangos neveikimas neturėjo įtakos jų funkcijų vykdymui. Policijos nuomone, apeliantas teikdamas tokius nemotyvuotus argumentus siekia išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu teismas ypatingai išsamiai ir ilgai nagrinėjo administracinę bylą, įsigilindamas į visas įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo advokato skundas netenkinamas.

4. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. S. buvo pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens advokatas nesutinka su teismo išvadomis dėl A. S. veiksmų kvalifikavimo pagal minėtus ANK straipsnius, nurodydamas, kad nesurinkta pakankamai duomenų A. S. kaltei pagrįsti. Taip pat nurodo, kad neteisėtai paskirta administracinė poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą skundo ribose.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino A. S. kaltę dėl jam inkriminuotų ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų padarymo.

8. Nors A. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų nepripažino, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apelianto kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai atsižvelgė į įvykio vietoje buvusių ir jį užfiksavusių policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei A. S. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti pareigūnų šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Be to, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad spręsdamas A. S. kaltės klausimą apylinkės teismas be tiesiogiai įvykį užfiksavusių pareigūnų tarnybinių pranešimų ir jų parodymų teisme (pareigūnai pastebėjo pilkos spalvos automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo iš matymo žinomas A. S., kaip asmuo, darantis nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Pradėjus minėtą automobilį stabdyti, jis nestojo ir padidinęs greitį nuvažiavo, po ko, jam pavyko pabėgti nuo policijos pareigūnų (b. l. 13, 15). Šie pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys patvirtinti minėtus policijos pareigūnus apklausus pirmosios instancijos teisme, kur jie papildomai nurodė, kad sumaišyti A. S. su kitu asmeniu negalėjo, nes matė iš pakankamai arti (b. l. 97-98)), rėmėsi ir kitais byloje esančiais duomenimis, t. y.: iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. S. 2018 m. spalio 3 d. surašius administracinio nusižengimo protokolą, jis nuo pasiaiškinimo ir pasirašymo atsisakė (b. l. 3); taip pat, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, atvykęs į policijos komisariatą A. S. taip pat atsisakė pateikti pasiaiškinimą bei priimti protokolą (b. l. 6); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad bendrajam pagalbos centrui 2018 m. rugpjūčio 1 d. 13.19 val. buvo pranešta apie automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persekiojimą (b. l. 72-73); iš transporto priemonių informacijos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nedraustas (b. l. 19-20); S. B., transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės paaiškinime nurodyta, kad negali nurodyti asmens duomenų, kuris naudojosi jos automobiliu 2018 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 17); 2018 m. rugpjūčio 3 d. S. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad nenurodė, kas vairavo jai priklausantį automobilį 2018 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 18). Pabrėžtina, jog skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas minėtus įrodymus vertino teisingai. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytas A. S. padarytų administracinių nusižengimų laikas - 2018 m. rugpjūčio 1 d. 13.18 val., iš esmės atitinka ir BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotą pranešimą apie A. S. vairuojamo automobilio sekimą, pranešta 2018 m. rugpjūčio 1 d. 13.19 val. Pabrėžtina, jog pareigūnų, pastebėjusių asmens vykdomą administracinį nusižengimą, prioritetas yra nusižengimo nutraukimas, o ne jo kuo tikslesnis užfiksavimas administracinio nusižengimo protokole ar nutarime. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarime nustatyta, kad A. S. neneigė aplinkybės, kad vairuodavo S. B., su kuria augina bendrą vaiką, priklausantį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 98). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl A. S. kaltei pagrįsti įrodymų pakankamumo ir jo kaltės tinkamo kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, neturi teisinio pagrindo.

9. Apygardos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, jog įvykio metu neveikė pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratorius ir dėl to, gali nesutapti pareigūnų parodymai su galbūt galėjusia užfiksuoti įvykį vaizdo registratoriaus medžiaga. Kaip matyti iš informatikos ir ryšių skyriaus vyresniojo specialisto P. R. tarnybinio pranešimo tai, kad automobilyje Skoda Yeti 2018 m. rugpjūčio 1 d. neveikė sumontuota vaizdo įrašymo įranga dėl maitinimo bloko gedimo ir įrašas nebuvo daromas, buvo pranešta (b. l. 70). Todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai vertinami tik kaip apelianto gynybinė versija, kuri yra nepagrįsta jokiais įrodymais ir laikytina itin deklaratyvaus pobūdžio, nes negali būti niekaip patikrinta. Tuo tarpu, faktas, kad jis vairavo transporto priemonę kaip jau minėta anksčiau yra įrodytas pareigūnų parodymais ir BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodytais duomenimis.

10. Už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skiriama bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Šioje byloje A. S. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.

11. Apelianto atstovas ginčija apylinkės teismo nutarimo dalį ir dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuodamas tuo, kad A. S. 2016 m. birželio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria netenkintas A. S. skundas ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas, jau yra atimta teisė vairuoti transporto priemones trims metams, todėl asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, teismas negali atimti teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas (ANK 426 straipsnio 5 dalis) yra pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis); 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2018).

12. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Tai praktikoje aiškinama kaip galimybė specialiosios teisės atėmimą taikyti ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję). Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, praktikoje patikslinamai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta ar kuriems buvo atimta.

13. Atsižvelgiant į tokius įstatymų nuostatų išaiškinimus bei įvertinus nagrinėjamos bylos situaciją pagal skundo argumentų ribas, darytina išvada, kad apylinkės teismas, skirdamas specialiosios teisės atėmimą A. S., kuris nusižengimo padarymo metu tokią teisę buvo praradęs, laikėsi ANK nuostatų, įstatymą taikė tinkamai, teismo sprendimas skirti šią poveikio priemonę atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

14. Konstatuotina, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. kovo 8 d. nutarimu pagrįstai A. S. pripažino padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė proporcingą jo asmenybei bei padarytiems nusižengimams administracinę nuobaudą, todėl keisti apelianto atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apylinkės teismo nutarimą, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atstovo advokato A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Masiulis