Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės ir Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos atstovėms direktorei L. B. ir I. Š. , pareiškėjos „Baltijos“ vidurinės mokyklos atstovui direktoriui A. K. , atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovei Oksanai Sigeikinai, trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus atstovams Nijolei Vargonienei ir Leonui Šidlauskui, viešame teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjų Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos ir Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos tarybai, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucijai, Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui dėl 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr.119 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Švietimo įstatymo 30 str. 2 d. nustato, kad bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios veiklos nuostatuose, atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis. Bendrojo plano švietimo būklės analizėje nurodoma, kad nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. likviduota „Vilties" pagrindinė mokykla, vyresniųjų klasių rusakalbiai mokiniai gali mokytis atskirų dalykų Vlado Jurgučio vidurinėje mokykloje. Kur mokiniai galėtų mokytis likvidavus minėtą mokyklą, plane nenurodoma. Taip pat, neaišku, kaip bus užtikrinta galimybė mokytis neįgaliems vaikams „Baltijos" vidurinę mokyklą pertvarkius į pagrindinę. Palangos taryba neatsižvelgė į 2006 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvos švietimo politikos įgyvendinimo, kurioje suformuluoti pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šių pasiūlymų 7 punktas rekomenduoja garantuoti mokyklų bendruomenių teisę rinktis ir išlaikyti Lietuvos mokyklų tipų įvairovę. Šiuo atveju iš mokyklų bendruomenių ši teisė buvo atimta. Palangos miesto tarybos skubėjimas yra nepagrįstas, nes minėtos Rezoliucijos 1 punktas rekomenduoja atsižvelgti į konstitucinę nuostatą dėl valstybinės mokymo ir auklėjimo įstaigų priežiūros ir pradėti kurti nepriklausomą valstybinę bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo ir studijų priežiūros instituciją, o rengiant ateinančių metų valstybės biudžeto projektą numatyti šiam tikslui reikiamas lėšas ir kitus šios institucijos veiklai reikalingus išteklius.

Pareiškėjų Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos atstovės direktorė L. B. ir I. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas pažeistų vaikų ir tėvų teisės bei teisėtus lūkesčius pabaigti tą pačią vidurinę mokyklą. Taip pat, rengiant mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrąjį planą, nebuvo tinkamai informuota Palangos visuomenė, tuo pažeistos Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nuostatos. Be to, iškiltų pedagogų įdarbinimo problema, nes nekomplektuojant vienuoliktų klasių, sumažės darbo krūvis ir dalis mokytojų neteks darbo. Išdėstytų motyvų pagrindu, atstovės prašo skundą patenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius nesutinka su pareiškėjų skundu. Atstovas Leonas Šidlauskas teismo posėdžio metu parodė, kad pagal atsakovo ginčijamą sprendimą nuo 2007-2008 metų nebus komplektuojamos vidurinio ugdymo programos klasės, tai yra keičiamas mokyklos tipas. Todėl neteisingas pareiškėjų teiginys, jog mokyklas siekiama likviduoti. Be to, prašymas panaikinti visą ginčijamą Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrąjį planą, pažeistų daugelio kitų subjektų teises, kai pareiškėjas liečia tik keli Plano punktai, todėl toks reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai Nijolė Vargonienė ir Leonas Šidlauskas teismo prašo atmesti skundą kaip nepagristą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai (II t.b.l. 136), atsiliepimas į skundą nepateiktas, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos.

Vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 1 ir 3 dalimis, byla nagrinėjama nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucijai ir Palangos „Baltijos“ vidurinės mokyklos tarybai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Pareiškėjos prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrasis planas (toliau-Planas). Pagrindinis pareiškėjų argumentas, kad šiuo ginčijamu sprendimu siekiama likviduoti dvi Palangos vidurines mokyklas. Nurodo, kad atsakovas nesilaikė LR Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. Nr.746 nutarimu patvirtintų bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo 8 punkto, nes bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo mokykla steigėjo sprendimu gali būti reorganizuojama ar pertvarkoma, tik esant 8 punkte numatytiems kriterijams, o tokių kriterijų nėra.

Kaip matyti iš Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrojo plano turinio, šis dokumentas yra programinis, miesto švietimo būklės analizės ir prognozės pagrindu numatantis miesto mokyklų tinklo pertvarkos prioritetus ir konkrečias pertvarkos priemones. Plano VIII skirsnyje „Bendrojo lavinimo mokyklų pertvarkymo, vidaus struktūros pertvarkos plane“ numatytos pertvarkos priemonės -„Baltijos“ vidurinėje mokykloje nuo 2007/2008 m.m. nekomplektuojamos 11 klasės, nuo 2008/2009 m.m. komplektuojamos tik pagrindinio ugdymo programos klasės. Analogiškai nekomplektuojamos klasės ir Vlado Jurgučio vidurinėje mokykloje. Senojoje gimnazijoje - 2006/2007 m.m. komplektuojamos 7-8 klases ir 1-4 gimnazijos klasės, 2007/2008 m.m. Senojoje gimnazijoje komplektuojamos tik 8 klasės ir 1-4 gimnazijos klasės, o nuo 2008/2009 m.m. komlektuojamos tik 1-4 gimnazijos klasės.

LR Civilinio Kodekso taikymo požiūriu priimtas ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas nei Palangos Vlado Jurgučio mokyklos, nei Palangos Baltijos vidurinės mokyklos likvidavimu, pertvarkymu ar reorganizavimu. Pagal LR CK 2.95 straipsnio 2 dalį reorganizavimas - tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Tuo tarpu nekomplektuojant vienuoliktų klasių juridinis asmuo - mokyklos - nesibaigia. Vienuoliktų klasių nekomplektavimas, tai nėra juridinio asmens pertvarkymas ta prasme, kuria nusako CK 2.104 straipsnio nuostatos, nes ginčijamu sprendimu nekeičiama juridinio asmens teisinė forma (nekomplektuojant vienuoliktų klasių mokyklų teisinė forma nesikeičia – lieka biudžetinė įstaiga). Pažymėtina tai, kad klasių nekomplektavimas tėra vidinis mokyklos pertvarkymas, nes nekomplektuojant klasių mokyklos, kaip juridinis asmuo, nesibaigia, jų teisių ir pareigų neperima naujas juridinis asmuo, mokyklų teisinė forma nesikeičia. Taigi ginčijame sprendime nurodyti veiksmai, t.y. vienuoliktų klasių nekomplektavimas, savo teisinėmis pasekmėmis neatitinka juridinio asmens likvidavimo, reorganizavimo ar pertvarkymo sampratų, įtvirtintų civiliniame kodekse. Todėl, šiuo atveju, netaikytinas LR Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. Nr.746 nutarimas, kuriuo patvirtinti bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijai.

Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos atstovės nurodė, kad Palangos mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrasis planas, neužtikrina galimybės rusakalbiams mokiniams mokytis gimtąja kalba, todėl bus pažeisti tautinių mažumų teisėti interesai ir lūkesčiai.

Atsakovas nurodė, kad Vlado Jurgučio mokyklos nuostatuose numatyta, jog mokykla, atsižvelgdama į tėvų pageidavimą, organizuoja pradinio ir pagrindinio ugdymo programas rusų kalba, arba šia kalba moko kai kuriuos dalykus. Mokyklų tinklo pertvarkos plane numatyti Vlado Jurgučio mokyklos vidaus struktūros pakeitimai, susiję su vidurinio ugdymo, o ne su pradinio ar pagrindinio ugdymo programa, todėl minėtoji mokykla ir toliau turėtų organizuoti pradinio ir pagrindinio ugdymo programas rusų kalba. 2006-08-01 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.ISAK-1630 patvirtinto Tautinės mažumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacijų aprašo 8 punkte nurodyta, kad gimtosios kalbos mokymuisi grupę gali sudaryti vienoje klasėje besimokantys mokiniai, gretimų klasių arba tos pačios ugdymo programos (pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo) skirtingų klasių mokiniai. Minėto aprašo 11 punkte numatyta, kad nesusidarius 5 mokinių grupei, pageidaujantiems mokytis gimtosios kalbos mokiniams siūloma rinktis savarankiško gimtosios kalbos mokymosi formą arba pasinaudoti kito švietimo tiekėjo teikiamosis paslaugomis. 15 punkte nustatyta, kad 11-12 klasių mokinių grupei (vidurinio ugdymo programa) gimtosios kalbos mokymuisi skiriamos laisvai pasirenkamų kursų valandos. Todėl tokią paslaugą gali teikti ir Senoji gimnazija. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Palangos Vlado Jurgučio mokykloje šiuo metu yra 5 mokiniai besimokantys rusų kalba, iš jų 1 mokinys mokosi pagal pradinio ugdymo programą, 2 - penktoje klasėje, 2 - aštuntoje klasėje. Pareiškėjų atstovės patvirtino šiuos duomenis, bet papildė, kad jau yra norinčių mokytis rusų kalba pradinėse klasėse, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (II t., b.l. 183, 184).

Pareiškėjos skunde nurodo, kad neaišku, kaip bus užtikrinta galimybė mokytis neįgaliems vaikams Palangos „Baltijos" vidurinę mokyklą pertvarkius į pagrindinę, todėl bus pažeistos šių vaikų teisės.

Švietimo teisės aktai nenumato specialiojo vidurinio ugdymo programų, todėl Palangos „Baltijos" vidurinės mokyklos specialiųjų klasių mokiniai mokysis pagal specialiojo pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Specialiojo ugdymo Įstatymo 32 straipsnio 8 punktas numato, kad moksleiviai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, iki 21 metų gali ugdytis bendrojo ugdymo įstaigų specialiosiose klasėse, specialiosiose mokyklose ar kitose specialiojo ugdymo įstaigose. Specialiųjų klasių mokiniams besimokantiems pagal specialiojo ugdymo programas mokyklų tinklo pertvarka neturėtų būti kliūtis. Teismo posėdžio metu, trečiojo suinteresuoto asmens Švietimo skyriaus atstovas nurodė, kad per artimiausius 3 metus mokiniai, turintys fizinę judėjimo negalią turi visas sąlygas mokytis Baltijos vidurinėje mokykloje pagal pagrindinio ugdymo programas. Du „Baltijos" vidurinės mokyklos mokiniai, kuriems reikalinga pritaikyta aplinka, dabar mokosi 6 ir 7 klasėse, todėl jie turi sąlygas iki 2010 m. mokytis „Baltijos" vidurinėje mokykloje pagal pagrindinio ugdymo programą (II t., b.l. 172). Savivaldybės tarybos patvirtintame 2007-2009 m. strateginiame plane numatyta 2007 metais skirti 30 tūkst. Lt lifto įrengimo projektui Senojoje gimnazijoje ir 400 tūkst. Lt lifto įrengimui 2008 m. (II t. b.l.86). Teismui pateikta Palangos pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centro 2007-04-21 pažyma Nr.(1-10)S-100 rodo, kad specialiųjų poreikių mokinių ugdymas pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą „Baltijos" vidurinės mokykloje vyksta toje pačioje specialiojo ugdymo klasėje, į kurią dirbti ateina mokytojas dalykininkas. Tokiu pačiu būdu ugdymo procesą reikia organizuoti ir pagal vidurinio ugdymo programą (II t. b.l. 91). Palangos švietimo skyriaus atstovo teigimu, tai galima įgyvendinti specialiąją klasę įrengiant Senojoje gimnazijoje arba paliekant mokinius mokytis „Baltijos" vidurinės (būsimos pagrindinės) mokyklos patalpose, ugdymo procesą pavedant organizuoti kitai, vidurinio ugdymo programos vykdymo įgaliojimus turinčiai mokyklai, šiuo atveju - Senajai gimnazijai. Tokiu būdu tose pačiose patalpose gali dirbti su tais pačiais 2 mokiniais ir tie patys mokytojai.

Pareiškėjų atstovės nurodė, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamos bendruomenės narių teisės, vaikų ir tėvų teisėti lūkesčiai, kadangi pasirašydami mokymosi sutartis su mokyklomis, jie tikisi, kad būtent toje mokykloje pabaigs 12 klasių.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 46 straipsnyje nėra tiesiogiai įtvirtintos teisės mokiniui pasirinkti konkrečią mokyklą, tačiau iš jame įtvirtintų mokinio teisių nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas; pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą, kvalifikaciją; gauti geros kokybės švietimą, galima daryti išvadą, kad teisė pasirinkti mokyklą mokiniui suteikta, tačiau pasirinkimo teisė nėra besąlyginė – konkrečios mokyklos programa, mokymosi forma, švietimo kokybė turi atitikti vaiko gebėjimus ir poreikius. LR švietimo įstatymo 59 str. 1d. 3 p. numatyta, kad būtent savivaldybės atstovaujamoji institucija formuoja ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas teikiančių mokyklų tinklą.

Rengiant Planą darbo grupės darbe dalyvavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė E. L. , 2007-02-12 Palangos švietimo skyriuje lankėsi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R. Š. , kuri pastabų dėl vaiko teisių pažeidimų nepareiškė. Pareiškėjos nepateikė įrodymų, kad tik jų mokyklose, priešingai nei kitose, švietimo kokybė atitinka moksleivių gebėjimus ir poreikius, ir kad tik šiose mokyklose bus užtikrinta moksleiviams tinkama mokslo paslauga bei visapusiškai patenkinti vaikų interesai.

Taip pat, pareiškėjos savo reikalavimą grindžia ir tuo, kad gyventojai nebuvo tinkamai informuoti, supažindinti su rengiamu mokyklų tinklo pertvarkos bendruoju planu, tokiu būdu buvo pažeistas Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas vietos savivaldos principas – gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus.

Vienas iš principų, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra gyventojų dalyvavimas tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas numato, jog savivaldybės institucijos sudaro sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu. Išvardintų reikalavimų Palangos miesto savivaldybė laikėsi: atliktas sociologinis tyrimas, oraganizuoti susitikimai, projektai skelbti ir pristatyti visuomenei, rengtos publikacijos laikraštyje „Palangos tiltas“, viešos konsultacijos ir pan., tai patvirtina byloje pateikti įrodymai (I t., b.l. 114,190,201, pateiktas prie bylos priedas su dokumentų kopijomis).

Kaip vieną iš argumentų pareiškėjos nurodė ir tai, kad pertvarkius mokyklas iš vidurinių į pagrindines, daug pedagogų neteks darbo. Tačiau šis argumentas nepagrįstas, Švietimo skyriaus vedėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tokios problemos nėra, nekomplektuojant 11 klasių pareiškėjų mokyklose, kitos klasės didėtų, pavyzdžiui 5-6 klasės, o vėliau 7-8 klasės, todėl pedagogų įdarbinimo problema keliama nepagrįstai. Pareiškėjos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų prielaidas, kad dalis pedagogų neteks darbo.

Iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos rašto 2006-12-04 Nr.24-03-R-9473 matyti, kad Ministerija pritaria atsakovo 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr.119 patvirtintam Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrajam planui (II t., b.l. 140, 141). Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio nuostatos numato, kad Švietimo teikėjų tinklo paskirtis - užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą, o švietimo teikėjų tinklas - kuriamas koordinuojant teikiamas švietimo programas bei steigiant, reorganizuojant, likviduojant ir pertvarkant mokyklas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybė privalo turėti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartyje nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2006-2012 metų bendrasis planas yra programinio pobūdžio dokumentas, miesto švietimo būklės analizės ir prognozės pagrindu numatantis miesto mokyklų tinklo pertvarkos prioritetus ir konkrečias pertvarkos priemones. Jis nustato kokių organizacinių, administracinių, finansinių ar materialinių priemonių Palangos miesto savivaldybė turėtų imtis bei kaip šias priemones panaudoti vykdydama miesto mokyklų pertvarką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad toks planas laikytinas savivaldybės vidaus administravimą reglamentuojančiu individualiu teisės aktu, nenustatančiu bendro pobūdžio teisės normų kitiems teisės subjektams, nepatenkantiems į savivaldybės vidaus administravimo veiklos sferą.

Įvertinus byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad pareiškėjų nurodyti motyvai, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas, nepagįsti, todėl skundas netenkintinas.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo taikytos skundo reikalavimo užtikrinimo priemonės, t.y. laikinai sustabdytas (iki teismo sprendimo priėmimo) Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr.119 galiojimas. Nepatenkinus pareiškėjų skundo, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 85, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi taikytas skundo reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.