Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. nurodė, kad 2017 m. balandžio 6 d., apie 16 val. (duomenys neskelbtini), eidamas pro parduotuvę „M.” pamatė privažiavusį mikroautobusą. Išlipo vyras, atidarė galines mikroautobuso duris, išėmė kažkokias dėžes, po to blogai uždarė tas duris, akivaizdžiai matėsi, kad neuždarytos iki galo, neužrakintos, ir nuėjo link parduotuvės. Jis priėjo prie to mikroautobuso, pradarė duris, iš galinės mikroautobuso dalies paėmė dvi dėžes. Vienoje iš jų buvo televizorius, kas buvo kitoje, nematė. Iš įvykio vietos išvažiavo troleibusu. Troleibuse atidarė kitą dėžę ir pamatė, kad yra 8 ar 9 mobilieji telefonai. Visus minėtus daiktus pardavė už 900 Eur vyrui, vardu D.. Jo pavardės, telefono numerio, gyvenamosios ar darbo vietos, nežino. D. iš matymo pažįstamas, galėtų atpažinti. Jie susitiko tą pačią dieną (duomenys neskelbtini), namo kraštinėje laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte. Jis paskambino D. ir jie susitiko namo laiptinėje. Jis buto numerio tiksliai nepamena, bet galėtų nurodyti būdamas vietoje. Jis atidavė tuos daiktus, D. jam perdavė pinigus. Jis atėjo pas šį, nes žinojo, kad šis užsiima telefonais, taiso, pardavinėja ir pan. Kaltinamasis A. Č. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad 2017 m. balandžio 6 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės eidamas pamatė, kad atvažiavo mikroautobusas, išlipo vyriškis, atidarė galines duris ir išėmė dėžes ir neuždarė durų, bandė užtrenkti, bet neužsitrenkė. Durys buvo pridarytos, bet neužsikirtusios, tarpas buvo. Jis priėjo ir atidarė duris, pamatė, kad ten yra dėžė su televizoriumi ir dar kažkokią dėžutė, paėmė ir ėjo link troleibuso stotelės. Dėžėje matė telefonus. Durų nelaužė, šios buvo pradarytos. Buvo dvi dėžės, viena kaip televizoriaus dėžė, dydžio kaip du A3 formato lapai, o kita dėžė maža. Dėžė, kur buvo telefonai, nebuvo galima pasakyti kas ten yra, buvo rudos spalvos, o kur televizorius, tai nebuvo atskirai supakuota, matėsi, kas ten yra. Važiuojant pažiūrėjo dėžę ir pamatė telefonus. Telefonai buvo dėžutėse, telefonai „Huawei“, 9 telefonai, televizorius „Full HD Slim Ultra“, gamintojo nežino. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas D., žinojo, kad šis taiso telefonus, iš matymo pažįsta, nuvežė šiam tuos daiktus. Jis pasiūlė ir šis sutiko, ir davė pinigus 800-900 Eur. Pinigus gavo po 100 Eur kupiūromis. Stebėjosi, kodėl šis nieko nesakė. Pinigus išleido dalimis. Pasielgė spontaniškai, elgesį įvertino blogai. Vairuotojo nepažinojo, nebuvo skambinęs, internetu nieko nėra pirkęs. Vagystę padarė po ilgo laiko, vartojo narkotikus (t. 2, b. l. 58, 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiu mobilaus ryšio telefonu naudojasi jos sūnus K. B.. Telefoną „Huawei P9 Lite“ nupirko jos vyras T. B. už 215 Eur. T. B. 2017 m. gegužės 8 d. rado portale „Skelbiu Lt“, kad parduodamas mobilaus ryšio telefonas „Huawei P9 Lite“ už 220 Eur. Vyras bendravo su pardavėju, kurio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutarė kainą – 215 Eur. Vyras sutarė su draugu S. R., kas šis nupirktų telefoną (duomenys neskelbtini). S. R. telefoną nupirko 2017 m. gegužės 9 d. ir perdavė jos vyrui 2017 m. gegužės 10 d. (t. 1, b. l. 83).

Liudytojas K. V. nurodė, kad jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Jis tuo numeriu naudojasi labai seniai. Jo mobiliojo ryšio telefone įvedus numerį (duomenys neskelbtini) yra įvestas jo draugas D., pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) metus. Jie susipažino (duomenys neskelbtini), nes jis ten gyvena ir D. anksčiau gyveno. Tikslaus adreso nežino, bet gali pasakyti, kad namas buvo prie prekybos centro „I." esančiuose (duomenys neskelbtini). Žino, kad šis gyvena su drauge, tačiau nevedęs ir turi dukrą, dirba (duomenys neskelbtini), kur remontuoja (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 107).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. D. (D.) nurodė, kad 2017 m. birželio 23 d. ryte, „skelbiu.lt” portale rado skelbimą, kad yra parduodamas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P9 Lite”. Jis susitarė su pardavėju, kad susidomėjo parduodamu mobiliojo ryšio telefonu. Jis pasiūlė susitikti degalinėje „O.”, esančioje (duomenys neskelbtini), kur žadėjo atnešti mobiliojo ryšio telefoną. Jis paskambino pardavėjui ir pasakė, kad jau važiuoja mobiliojo ryšio telefono ir šis pasakė, kad visai šalia degalinės gyvena ir tuoj atneš telefoną. Jis apžiūrėjo mobiliojo ryšio telefoną ir tiko. Telefonas buvo supakuotas dėžutėje, prie jo pardavėjas jam davė garantinę pažymą ir dar sąskaitą faktūrą, kad tai tikrai šis įsigijo telefoną. Jis su pardavėju bendravo mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Asmuo su juo bendravo lietuviškai be jokio akcento. Pardavėjas buvo 168-175 cm ūgio, plaukai buvo nekirpti tamsesni. Apsirengęs buvo tamsiais drabužiais, buvo užsidėjęs bliuzoną su gobtuvu. Jis su pardavėju susitiko apie 11 val. Pardavėjas atėjo pėsčiomis, su savimi turėjo kuprinę. Pats matė, kad mobiliojo ryšio telefonas yra supakuotas. Dėžutėje ir dėžutė nebuvo pažeista, pardavėjas jam pasakė, jeigu atplėš dėžutę, turės šiam sumokėti 30 Eur, nes telefono kaina kris. Prie telefono pateikti dokumentai buvo taip pat tvarkingi, todėl nesukėlė jokių įtarimų, kad telefonas gali būti vogtas. Už telefoną sumokėjo 230 Eur ir išsiskyrė su pardavėju. Daugiau niekada nėra minėto pardavėjo sutikęs, tačiau atpažinti tikrai galėtų. Kai nusipirko telefoną, iš karto pradėjo naudotis iki tos dienos, kai jam paskambino tyrėja ir informavo, kad naudojasi vogtu mobiliojo ryšio telefonu. Pateikė prie ikiteisminio tyrimo mobiliojo ryšio telefono dėžutę, ant kurios IMEI (duomenys neskelbtini), viduje buvo pakrovėjas, ausinės, bei garantinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Jis norėtų, kad nustačius įtariamąjį, būti informuotas, nes patyrė 230 Eur žalą (t. 1, b. l. 112-113).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. R. nurodė, kad maždaug 2017 m. birželio 7 d. ar 2017 m. birželio 8 d. jo draugas T. B. jam telefonu paskambino iš (duomenys neskelbtini) ir paprašė susitikti ir nupirkti iš žmogaus jo pasirinktą telefoną, kurį surado pagal skelbimą internete. 2017 m. birželio 8 d. jis paskambino T. B. nurodytu telefonu asmeniui, kuris turėjo parduoti jam telefoną, ir jie susitarė susitikti 2017 m. birželio 9 d. apie pietus prie S. R. darbovietės, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartą dieną, sutartu laiku, jis sulaukė skambučio, kad pardavėjas atvažiavo, jis išėjo ir pamatė automobilį tamsiai mėlynos spalvos, galimai „Renault“, miniveną. Pardavėjas išlipo iš vairuotojo vietos, jis pastebėjo, kad automobilio galinėje sėdynėje sėdėjo dar du asmenys, galimai, jaunesni už vairuotoją. Jam pardavėjas padavė telefoną, jis paskambino T., kad pasitikslintų, kaip elgtis. Atplėšęs pakuotę, jis įvertino, kad telefonas buvo tinkamos spalvos ir tvarkingas. Tada pardavėjui jis sumokėjo 210 Eur ir jie išsiskyrė. Asmenį, iš kurio pirko telefoną, jis matė pirmą kartą, negali atsakyti, ar atpažintų. Jokių išskirtinų bruožų neįsidėmėjo (t. 1, b. l. 122).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. nurodė, kad 2017 m., tikslios datos neatsimena, bet mano, kad pavasarį, jam pažįstamas, kurį pažįsta apie 10 metų, pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefonus, „Huawei P9 Lite 2017“. Su tuo asmeniu susipažino per „skelbiu.lt“. Tikslių susipažinimo aplinkybių neatsimena. Šis paskambino jam ir pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefonus. Jis pats asmeniškai telefono neturi. Asmeniškai su pardavėju buvo susitikęs per pažinties laikotarpį kokius tik kelis kartus. Jis žino, kur tas vyras gyvena, galėtų atpažinti, kiek atsimena, vardas buvo D.. Šis pasiūlė pirkti naujus mobiliojo ryšio telefonus, ir jis sutiko apžiūrėti. Jam paaiškino, kad turi keletą mobiliojo ryšio telefonų, tačiau jis sutiko pirkti tik du, nes neturėjo pinigų. Kiek dar telefonų šis turėjo, jis nežino. Jam telefonu dar pasakė, kad mobiliojo ryšio telefonai yra tikrai gauti nesukčiaujant ir yra „švarūs“, bei jų niekas niekada neieškos. Abu susitiko prie „N.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priešais „M.“ prekybos centrą. D. atnešė du mobiliojo ryšio telefonus, juodą ir auksinį, buvo supakuoti į dėžutes. Dėžutės buvo neatplėštos, užplombuotos, davė garantinius lapus ir patikino, kad mobiliojo ryšio telefonai gauti nenusikalstamu būdu. Telefonų spalvos buvo parašytos ant dėžučių. Jis patikėjo šio žodžiais ir nupirko tuos du mobiliojo ryšio telefonus ir sumokėjo 340 Eur. Po to įvykio daugiau niekada nebuvo susitikęs su D. ir šis neskambino jam. Kai jis paklausė D., iš kur gavo tuos telefonus, D. pasakė, kad firma juos įsigijo ir šis tik perparduoda. D. kalbėjo labai užtikrintai ir tikrai nesimatė, kad būtų pardavinėjęs vogtus telefonus ar daiktus. Po to jis įdėjo skelbimą į „skelbiu.lt” ir pardavė mobiliojo ryšio telefonus, pasinaudodamas skelbimu. Kas nupirko mobiliojo ryšio telefonus, nežinojo, tų asmenų nepažinojo ir neatsimena, kas tai buvo –ar vyrai, ar moterys. Pinigus, gautus už mobiliojo ryšio telefonus, jis išleido vaikų mokslams. Jis tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad telefonai yra vogti (t. 1, b. l. 138-139).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. (D.) B. nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. internetiniame puslapyje „skelbiu.lt” rado parduodamą telefoną „Huawei P9 lite 2017“. Šis telefonas, pagal skelbimo turinį, buvo pirktas prieš 1 dieną ir buvo parduodamas su dviejų metų garantija. Šis telefonas jį sudomino, nes kaina buvo tinkama, 220 Eur. Iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pardavėjui į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną apie 9.10 val. susitarė su pardavėju susitikti prie „R.“ parduotuvės (duomenys neskelbtini). Susitiko sutartoje vietoje apie 12.20 val. Kadangi pardavėjas pateikė garantinę pažymą, išduotą įmonės „Telia“, telefonas buvo neišpakuotas, pardavėjas vietoje prie jo išpakavo parodyti, kad parduoda būtent „Huawei P9 lite“ 2017 telefoną. Ant telefono dėžutės buvo nurodyti IMEI1 (duomenys neskelbtini) ir IMEI2 (duomenys neskelbtini). Įvertinęs, kad telefonas turi dokumentus bei buvo nepraverta pakuotė, net nesuabejojo, kad telefonas nėra įgytas nusikalstamu būdu. Sumokėjo pardavėjui 220 Eur. 2017 m. balandžio 11 d., apie 16.10 val., jam paskambino tyrėja iš Vilniaus m. 5 PK ir nurodė, kad turėtų atvykti su naujai įsigytu telefonu „Huawei P9 lite 2017“, kadangi šis telefonas įgytas neteisėtai. Atvykęs į Vilniaus m. 5 PK sužinojo, kad telefonas „Huawei P9 lite 2017“ yra įgytas neteisėtai, ir turi grąžinti. Taip pat pamatė pardavėją, kuris, kaip išaiškėjo, jam grąžins sumokėtus už telefoną pinigus. Pardavėjo anketinių duomenų nežino, pirkdamas telefoną pardavėjo paklausė, ar viskas gerai su šiuo telefonu. Pardavėjas patikino, kad su telefonu viskas gerai, įgytas už įmonės sukauptus taškus. Pardavėjas J. R. jam grąžino 220 Eur. Niekam pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. nurodė, kad pažystamas vardu J. paprašė surasti telefoną, tai 2017 m. balandžio 10 d., apie 13 vai., būdamas (duomenys neskelbtini), PC M., savo telefonu prisijungė prie www.skelbiu.lt portalo ir jame rado parduodamą telefoną „Huawei P9 Lite“ už 230 Eur. Paskambinus atsiliepė vyras ir sutarė telefono kainą – 220 Eur. Sutarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) „R.“, (duomenys neskelbtini), esančios kebabinės, parkinge. 15 val. kartu su pažįstamu (duomenys neskelbtini) piliečiu, kurį vadina J., atvyko ir susitiko su vyruku, kuris jų paklausė, kokios spalvos telefono reikia – juodo ar auksinio. J. pasirinko auksinės spalvos telefoną, vyrukas jiems padavė supakuotą dėžutę. J. sumokėjo už telefoną 220 Eur, išpakavo telefoną iš dėžutės, apžiūrėjo. Telefonas „Huawei P9 Lite“ J. tiko. Pardavėjas pasakė, kad telefonas su garantija, imtas iš „Omnitel“, davė telefono garantiją. Įtarimo, kad gali būti vogtas, nesukėlė. 2017 m. balandžio 11 d., apie 15 val., jam paskambino moteris, prisistatė policijos pareigūne, ir paaiškino, kad 2017 m. balandžio 10 d. pirktas telefonas „Lite P9 Lite“ yra vogtas ir reikia grąžinti. Pareigūnei paaiškino situaciją, kad telefoną pirko ne jis, o jo pažįstamas (duomenys neskelbtini) pilietis, kurį vadina J., ir jau išskrido iš Lietuvos. Elektroniniu paštu susisiekė su J., kuris jam atrašė, kad jei telefonas neveiks, tai pagalvos apie atsiuntimą į Lietuvą, bet jei veiks, tai tikrai negrąžins telefono „Huawei P9 Lite“, nes atsiuntimas labai brangiai kainuoja. J. į Lietuvą atvyko pirmą kartą ir 2017 m. balandžio 11 d., apie 8 val. išskrido iš Lietuvos. Daugiau atvykti į Lietuvą neplanuoja. Telefoną pardavęs vyrukas 2017 m. balandžio 11 d., apie 16 val., jam paskambino ir priminė, kad pirko telefoną būtent iš jo ir buvo atvykęs su užsieniečiu. Pardavėjas apgailestavo, kad neįsitikino telefono teisėtu įgijimu ir pasiūlė grąžinti pinigus. Paaiškino jam, kad telefonas buvo reikalingas ne jam, o pažįstamam užsieniečiui, kuris yra išvykęs iš Lietuvos, todėl jokia žala dėl pirkto telefono „Huawei P9 Lite“ nepadaryta ir grąžinti pinigų nereikia (t. 2, b. l. 5).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. nurodė, kad dirba UAB „N.“ (duomenys neskelbtini), tačiau kaip papildoma veikla užsiima panaudotų telefonų supirkimu. Yra įdėjęs skelbimą portale „Skelbiu.lt”, kad superka telefonus. Skelbime yra nurodytas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Į tą telefono numerį 2017 m. balandžio 6 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 14.30 val. paskambino vyriškis ir pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefonus „Huawei P9 Lite“. Vyriškis pasakė, kad mobiliojo ryšio telefonai yra nauji, turi net aštuonis. Pasiteiravo vyro, kur yra pirkti. Vyras paaiškino, kad yra pirkti „Omnitel“ salone įmonės vardu ir nurodė įmonę UAB „H.“. Patikrinęs įmonę per rekvizitai.lt, ar neturi įsiskolinimų ir ar tikrai tokia įmonė yra. Patikrinus rado tokią įmonę ir pamatė, kad neturi įsiskolinimų. Dar paklausė skambinusiojo, kaip telefonai nupirkti. Vyras paaiškino, kad už sukauptus įmonės taškus buvo paimta būtent įmonei aštuoni mobiliojo ryšio telefonai. Tada prasidėjo derybos dėl kainos. Vyras norėjo už kiekvieną mobiliojo ryšio telefoną po 160 Eur. Pasakė, kad pagalvos. Vyras skambino iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), neprisistatė. Pagalvojo, kad tai yra per didelė kaina ir nepirks tų telefonų, todėl tam vyrui neperskambino. Apie 15 val. jam dar kartą paskambino vyras siūlęs „Huawei" telefonus ir pasakė, kad jau turi tik šešis mobiliojo ryšio telefonus ir paklausė kokią kainą pasiūlys. Pasiūlė 840 Eur už visus šešis mobiliojo ryšio telefonus. Vyriškis pasakė, kad pagalvos. Praėjus 10 min. vyriškis vėl paskambino ir pasakė, kad galutinė kaina yra 860 Eur. Šio pokalbio metu vyro balsas pasirodė pažįstamas ir jis paklausė, ar tai ne tas pats asmuo, iš kurio prieš kokius 3-4 metus yra pirkęs porą mobiliųjų telefonų. Vyriškis paklausė, ar jis J. su mėlynu „VW Golf“. Jis sakydamas „Mėlynu VW Golf“ kalbėjo apie jo automobilį, kurį jis vairavo pieš 3-4 metus. Patvirtino, kad taip, yra tas pats J.. Tada vyriškis pakeitė pokalbio manierą ir jie kalbėjo kaip pažįstami. Kiek atsimena, prieš 3-4 metus šis vyras jam prisistatė kaip J.. Tada jie kalbėjo apie tai, kaip sekasi, kaip darbai ir panašiai, pokalbis truko apie 1 min., gal kiek daugiau. Jie dar kartą patvirtino vienas kitam, kad vakare susiskambins ir susitiks. Apie 18 val. paskambino J. ir paklausė, ar gali dabar susitikti. Šis atsakė, kad negali susitikti, nes neturi kur palikti vaiką ir paskambins, kai tik atsilaisvins. J. paskambino apie 18.30 val., gal apie 18.40 val., ir pasakė, kad gali susitikti už 20 min. prie (duomenys neskelbtini) esančio PC „N.“, priešais PC „M.“. Atvyko į sutartą susitikimo vietą su savo automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Po kokių 5 min. prie jo automobilio priėjo J.. J. su savimi atsinešė juodos spalvos polietileno maišelį, kuriame buvo sudėti mobiliojo ryšio telefonai. J. ištraukė mobiliojo ryšio telefonus „Huawei“ ir jie abu pradėjo tikrinti garantines pažymas ir ant mobiliojo ryšio telefonų nurodytus IMEI kodus. Sutikrinus visos garantinės pažymos buvo prie kiekvieno, t. y. prie visų šešių mobiliojo ryšio telefonų. Telefonų dėžutės buvo visos nepraplėštos, su gamyklinėmis plombomis. Tada dar kartą perklausė, ar tikrai telefonai yra pirkti įmonei, J. patvirtino ir prasitarė, kad pats juos pirko iš draugo, kuris dirba toje įmonėje. Dar paklausė, kur šis padėjo dar du mobiliojo ryšio telefonus, į tai J. atsakė, kad paliko draugams ar pažįstamiems. Be to, pokalbio metu, sėdint automobilyje, J. prasitarė, kad gali gauti dar ir televizorių, tačiau jis pasakė, kad nereikia. Sakė, kad tai Philips firmos televizorius 84-86 cm įstrižainės. J. atėjo į susitikimo vietą pilkomis sportinėmis kelnėmis, juoda striuke. Telefonai buvo sudėti į rausvos spalvos peršviečiamą polietileno maišelį, kurį, norėdamas apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonus, suplėšė, kad galėtų telefonus išsiimti, nes buvo viršuje surištas. Sėdint automobilyje pasitikrino kiekvieno telefono IMEI kodą per programėlę policija.lt, ar telefonai nėra vogti ir ar nepaskelbta paieška. Buvo nurodyta, kad telefonai nėra ieškomi. Sumokėjo J. 860 Eur. Kai grįžo į namus 19.26 val., pasiėmęs vieną iš jam duotų 6 garantinių pažymų, paskambino nurodytu numeriu (duomenys neskelbtini). Signalas buvo geras, kortelė buvo aktyvuota ir tikrai kažkas naudojosi. Buvo įsitikinęs, kad tai tikrai įmonės vardu paimti mobiliojo ryšio telefonai. 19.29 val. jam paskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jis skambino ką tik. Pasakė, kad įvyko klaida ir jis niekam neskambino. Tuo ir baigėsi pokalbis. Manė, kad kai jis paskambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini), jam perskambino moteris būtent dėl šio skambučio. Kas ta moteris, nesiaiškino ir nežino, kur dirba. Tada įdėjo skelbimą į skelbiu.lt portalą apie parduodamus mobiliojo ryšio telefonus. Pradėjo skambinti žmonės, norintys įsigyti mobiliojo ryšio telefonus. Tris mobiliojo ryšio telefonus pardavė (duomenys neskelbtini) gyventojams. Pirmą mobiliojo ryšio telefoną pardavė penktadienį apie pietus, atvyko pirkti telefono vyriškis, kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Šiam mobiliojo ryšio telefoną pardavė už 220 Eur. Pirkėjas teiravosi, iš kur gauti yra mobiliojo ryšio telefono aparatai. Pasakė tą patį, ką sakė J., kad pirkti „Omnitel“ salone už sukauptus įmonės taškus. Antras telefonas buvo parduotas apie 16.20 val. šalia (duomenys neskelbtini) namo. Nupirko vyras atvykęs su Mersedes markės automobiliu, valst. Nr. neatsimena, kontaktinis telefonas yra (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefoną pardavė už 230 Eur. Trečią mobiliojo ryšio telefoną nupirko (duomenys neskelbtini), vyras, kurio mobiliojo ryšio telefonas yra (duomenys neskelbtini). Šiam telefoną pardavė už 220 Eur. Ketvirtą mobiliojo ryšio telefoną nupirko pirmadienį apie 14 val. vyrai, atvykę su juodos spalvos „Lexus“ automobiliu. Vienas iš vyrų kalbėjo užsienio kalba, kokia kalba, nesuprato. Daugiausiai kalbėjo lietuvis. Dėl šio mobiliojo ryšio telefono skambino vyras iš numerio (duomenys neskelbtini). Pardavė jiems mobiliojo ryšio telefoną už 220 Eur. Kitus du mobiliojo ryšio telefonus atvykusiems policijos pareigūnams pateikė pats savo noru. Visiems asmenims, iš jo pirkusiems mobiliojo ryšio telefonus, pinigus grąžins, nes nenori gadinti savo reputacijos, kad būtų kaltinamas kažkokiomis apgaulėmis. Pats paskambino pirkėjams ir pasakė, kokia susiklostė situacija dėl mobiliojo ryšio telefonų ir pasiūlė šiems grąžinti pinigus. Yra apgautas ir patyrė didelį nuostolį, nes pasitikėjo J. ir nupirko siūlomus mobiliojo ryšio telefonus. Kad mobiliojo ryšio telefonai yra vogti nežinojo iki tol, kol jam apie tai nepranešė policijos pareigūnai. Iš J. yra pirkęs keletą telefonų prieš 3-4 metus. Žino tik šio asmens vardą ir tai nėra įsitikinęs, ar tai tikras vardas, kitų kontaktinių duomenų nežino. Jam skambino iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), tačiau šiandien skambinant tuo numeriu buvo išjungtas. Ar telefono numeris visą laiką buvo J., neatsimena. Kontaktinio numerio nebuvo įsivedęs į savo mobiliojo ryšio telefoną. Kai prieš 3-4 metus pirko iš J. mobiliojo ryšio telefonus, buvo net pas šį namuose, jei gerai atsimena, tai buvo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) namas, tačiau neatsimena tiksliai nei koks butas, nei koks aukštas. Nežino, ar J. ten nuomojosi butą, ar tai buvo šio nuosavybė. J. yra 175-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, veidas apvalių bruožų, trumpai kirpti plaukai rusvos spalvos, 3-4 dienų barzda. Bendrauja lietuvių kalba be jokio akcento, balso tembras yra kažkoks plonas, ne vyriškas. Ant rankų, veido ir kaklo jokių tatuiruočių nematė. Su savimi J. turėjo tris mobiliojo ryšio telefonus Nokia su mygtukais, Motorola išmanųjį ir Iphone 6/6S, su juodu atverčiamu dėklu. Kai bendravo, suprato, kad J. naudojasi visais trimis mobiliojo ryšio telefonais. Niekada J. nematė automobilyje. Per visą laiką su J. buvo susitikę tris kartus prieš 3-4 metus ir dabar buvo ketvirtas kartas. Vieną kartą atvyko pas jį į namus, antrą kartą susitiko „L.“ degalinėje prie PC „O.“, kur šis atvyko autobusu, vieną kartą susitiko (duomenys neskelbtini), atvyko su taksi automobiliu. Šį kartą šis vėl atėjo pėsčiomis, nes tai buvo, kaip suprato, šalia šio namų. Jeigu dar ką nors atsimins apie J., informuos policiją ir padės nustatyti, nes yra pats suinteresuotas susigrąžinti savo pinigus, kuriuos sumokėjo už mobiliojo ryšio telefonus. Jei jam J. paskambins arba susitiks, iš karto informuos tyrėją. Pats jokių telefonų nevogė ir nežino, kokiomis aplinkybėmis J. šiuos įsigijo. Papildomos apklausos protokole nurodė, kad susisiekė su asmeniu, kuris jam pardavė mobiliojo ryšio telefonus, t. y. kurio vardas D., kaip sužinojo, pavardės nežino. D. jam atlygino 860 Eur už parduotus, kaip paaiškėjo, vogtus mobiliojo ryšio telefonus. Jis D. jokių pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 7, 8, 13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. U. nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. internetiniame puslapyje skelbiu.lt rado parduodamą telefoną „Huawei P9 lite 2017“. Šis telefonas, pagal skelbimo turinį, buvo parduodamas už 220 Eur su dviejų metų „Telia“ garantija. Jis paskambino pardavėjui telefono numeriu (duomenys neskelbtini) iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini), ir užsirezervavo telefoną. Pardavėjas bendraudamas su juo paklausė, ar kartais nėra iš (duomenys neskelbtini), nes išdavė akcentas, pasakė, kad taip. Tuomet jis jo paklausė, ar yra (duomenys neskelbtini), pasakė, kad yra. Pardavėjas nurodė, kad planuoja 2017 m. balandžio 7 d. atvykti į (duomenys neskelbtini). Tada su juo suderino susitikimo aplinkybes ir apie 19 val. paskambino pardavėjas ir pasakė, kad yra netoli (duomenys neskelbtini). Susitiko prie jo namų, (duomenys neskelbtini). Pardavėjas parodė telefoną, kuris buvo neišpakuotoje dėžutėje bei pateikė „Telia“ įmonės garantinę pažymą. Matydamas šiuos dalykus, nesuabejojo, kad telefonas yra tvarkingas, sumokėjo pardavėjui 220 Eur ir įsigijo telefoną „Huawei P9 lite 2017“. 2017 m. balandžio 11 d., laikotarpyje tarp 14 - 15.30 val. jam paskambino moteris, kuri prisistatė Vilniaus m. 5 PK vyresniąja tyrėja ir nurodė, kad turėtų atvykti su naujai įsigytu telefonu „Huawei P9 lite 2017“, kadangi tas telefonas įgytas neteisėtai. Ji pasiūlė nunešti telefoną į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. 2017 m. balandžio 12 d. atvykęs į Vilniaus m. 5 PK pas tyrėją pamatė pardavėją, kuris jam pardavė tą telefoną „Huawei“. Jam grąžino sumokėtus pinigus už telefoną bei kompensavo kelionę į (duomenys neskelbtini), t. y. grąžino 230 Eur. Pardavėjo anketinių duomenų nežino, pirkimo metu pardavėjas paaiškino, kad telefonas įgytas įmonės už įmonės sukauptus taškus. Pardavėjas J. grąžino 230 Eur. Pretenzijų neturi (t. 2, b. 1.15 ).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. vagystės faktą pastebėjo būtent (duomenys neskelbtini). Tą siuntą pasikrovė apie 14 val. terminale, (duomenys neskelbtini). Iš paties terminalo išvažiavo apie 14.30 val. ir vyko į artimiausią maršruto tašką (duomenys neskelbtini). Privažiavęs prie rampos, pastatė autobusiuką ir išlipęs atidarė galines duris. Prekes (duomenys neskelbtini), atidavė stovėdamas prie autobusiuko ir niekur nuo jo neatsitraukė. Matė autobusiuke dėžę su televizoriumi. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten yra muitinės sandėlis, prie kurio reikia įvažiuoti pro apsaugą. Visa teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Ten reikėjo atiduoti voką, kurį laikė salone, todėl išlipo iš autobusiuko ir nuėjo į sandėlį atiduoti siuntą. Užtruko kokias 3 min. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten yra ofisai. Pastatė autobusiuką prie įėjimo durų ir pasiėmęs voką, kurį laikė salone, nuėjo į ofiso antrą aukštą. (duomenys neskelbtini) nematė, ar yra vaizdo kameros. Užtruko ofise apie 3-4 min. Atėjęs vėl atsisėdo į autobusiuką ir išvažiavo. Ar kas buvo priėję prie jo autobusiuko, nežino. Po to nuvažiavo, tai buvo apie 15 val., į (duomenys neskelbtini), kur taip pat iš salono pasiėmęs siuntą nunešė į ofisą. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini), neatsimena numerio, esančią m., kur, išlipęs iš autobusiuko, atsidarė galines duris ir išsiėmė printerį, kuris gulėjo prie pat durų. Ar tuo metu buvo televizorius, nežino, nes važiavimo metu sugriuvo dėžės ir jis jau nematė televizoriaus. Printerį nunešė į M. ir grįžęs nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs prie M. prekybos centro pastatė autobusiuką į stovėjimo aikštelę ir išlipęs, nuėjo į o. atiduoti siuntą. Siuntą pasiėmė iš salono, autobusiuko galinių durų neatidarinėjo. Kai grįžo, atidavęs siuntą ir atsisėdo važiuoti, užsidegė lemputė, kad yra atidarytos galinės autobusiuko durys. Išlipo ir nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko, ir rado duris atidarytas. Tiksliau jos buvo tik privertos. Atsidarė autobusiuko duris ir pamatė, kad nėra televizoriaus. įlipęs į autobusiuką, sutvarkė nukritusias dėžes, nebuvo tik vienos televizoriaus dėžės. Tada nedelsdamas nuėjo į apsaugą M. prekybos centro, kad jie pažiūrėtų kameras, ar per jas nieko nesimato. Apsaugos darbuotojas parodė kameras pro kurias matėsi tik autobusiuko šonas, kas prieina prie autobusiuko nesimatė. Tačiau apsaugos darbuotojas pasakė, kad jis matė kažkokį asmenį, kuris visą dieną slampinėjo aplink. Jis pasirodė įtartinas. Kas tas asmuo, nežino. Su apsauginiu dar pavažinėjo šalia M. prekybos centro, tačiau to asmens jau nebematė. Koks apsauginio vardas, nežino. Tada susisiekė su savo viršininkais ir papasakojo situaciją. Viršininkai liepė kreiptis į policiją. Iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijai pateikė tai, ką žinojo, apie įvykį. Išvykus policijai per skanerį pasižiūrėjo, kad pas jį yra siunta į „H.“ įmonę, esančią (duomenys neskelbtini) ir važiavo į šią įmonę. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pradėjo autobusiuke ieškoti šios siuntos, tačiau nerado. Tada pranešė vadybininkui ir policininkui, kad neranda dar vienos siuntos. Kaip vėliau sužinojo, kad tai buvo aštuoni mobiliojo ryšio telefonai. Kas pavogė tuos daiktus nežino. Pats nevogė. Ir tikrai nesitarė su niekuo, kad juos kas nors vogtų. Jam tai buvo pirmas toks įvykis, kai jį kas nors apvagia, net nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje (t. 2, b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 d. internetiniame puslapyje skelbiu.lt rado parduodamą telefoną „Huawei P9 lite“. Iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pardavėjo skelbime nurodytu telefonu. Pardavėjas paaiškino, kad telefonas įsigytas prieš kelias dienas. Telefonas buvo parduodamas su garantine pažyma. Telefonas jį sudomino, nes jo kaina buvo tinkama jam, 230 Eur. Susitarė su pardavėju susitikti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs mobiliojo ryšio telefoną nusipirko. Ant telefono dėžutės buvo nurodytas IMEI1 (duomenys neskelbtini), toks pat numeris buvo ir garantinėje pažymoje. Įvertinęs, kad telefonas turi dokumentus bei tai, kad nebuvo nepraverta pakuotė, net nesuabejojo, kad telefonas įgytas nusikalstamu būdu. Sumokėjo pardavėjui 230 Eur. 2017 m. balandžio 7 d. iš karto įdėjo savo turimą kitą SIM kortelę su numeriu (duomenys neskelbtini) ir juo naudojosi iki 2017 m. balandžio 13 d., kai jam paskambino tyrėja ir paaiškino situaciją, kad telefonas yra pavogtas, ir turi grąžinti policijai. Atvykęs į Vilniaus m. Penktąjį PK iš tyrėjos sužinojo, kad telefonas „Huawei P9 lite“ yra įgytas neteisėtai ir turi grąžinti. Taip pat pamatė pardavėją, kuris, kaip išaiškėjo, jam grąžins sumokėtus už telefoną pinigus, kadangi nenori gadintis savo reputacijos ir pats yra nukentėjęs nuo asmens, iš kurio įsigijo tą telefoną. Pardavėjo duomenų nežino, pirkdamas telefoną pardavėjo paklausė ar viskas gerai su tuo telefonu. Pardavėjas patikino, kad viskas gerai, įgytas už įmonės sukauptus taškus. Jam buvo grąžinti 230 Eur. Pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. nurodė, kad 2017 m. balandžio 6 d., apie 18 val., stovėjo su vaiku, savo namo kieme (duomenys neskelbtini), kai į kiemą išvažiavo juodos arba tamsiai mėlynos spalvos automobilis BMW, 5 klasės. Iš automobilio išlipo iš matymo pažįstamas S., kurio kitų duomenų nežino. Žino, kad kažkur šalimais gyvena. Su juo kartu iš automobilio vairuotojo vietos išlipo jaunuolis, kurio nepažino. S. yra 178 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, dažniausiai būna su kepure, todėl kokie plaukai nežino. S. buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke, su kvadračiukais ir juodomis sportinėmis kelnėmis, sportiniais bateliais ir kepure. Jis S. tikrai atpažintų. Anksčiau kažkada turėjo kontaktus. Vaikinas, kuris išlipo iš vairuotojo vietos, buvo 176 cm, sportiško kūno sudėjimo, tamsūs plaukai, su juoda striuke iki kelių, kostiuminėmis kelnėmis. Atrodė tvarkingai. S. pasiūlė jam mobiliojo ryšio telefonus ir televizorių. Paaiškino, kad šio draugas, su kuriuo atvyko, dirba firmoje, kuri įsigijo mobiliojo ryšio telefonus ir dabar nori parduoti. S. siūlė mobiliojo ryšio telefonus „Huawei“, tikslaus modelio, neatsimena, ir televizorių Philips. S. žinojo, kad jis užsiima mobiliųjų telefonų perpardavinėjimu, todėl S. jam ir pasiūlė pirkti. Jis paklausė S., kiek turi mobiliojo ryšio telefonų. S. atsakė, kad turi aštuonis vienetus ir televizorių. Tada pasakė S., kad parodytų tuos telefonus, paklausė, ar yra garantijos, ar nauji, neišpakuoti, bei klausė, ar yra nevogti, ar viskas su jais gerai. S. patikino, kad su telefonais viskas gerai ir tikrai neturės jokių problemų. Tada S. nuėjo iki mašinos ir iš bagažinės ištraukė dvi dėžes. D. Š. suprato, kad vienoje iš jų buvo mobiliojo ryšio telefonai, nes ant dėžės buvo užrašas Telia, o antroje dėžėje buvo televizorius. Kadangi, kieme stovėjo su vaiku, jam buvo labai nepatogu apžiūrėti ir patikrinti mobiliojo ryšio telefonus. Pasiūlė S. nueiti j laiptinę. Jis nuvedė vaiką į namus ir išėjo į laiptinę, kur laukė S. apžiūrėti telefonus. S. pasakė, kad už kiekvieną mobiliojo ryšio telefoną nori po 100 Eur ir už televizorių 100 Eur. Turėjo sumokėti 900 Eur. Iš S. pasiėmė dėžes ir jas abi nusinešė į namus, kad galėtų patikrinti telefonus per policijos tinklalapį, ar nevogti, bei ketino apžiūrėti televizorių. Dėžė, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonai, jau buvo atidaryta, pamatė, kad joje yra garantinės pažymos kiekvienam mobiliajam telefonui, sąskaita faktūra. Jis pirmiausiai sutikrino, ar visiems telefonams yra garantinės pažymos, tada juos patikrino policijos tinklalapyje, kur rašė, kad nėra paskelbta paieška. Apžiūrėjo televizorių ir suprato, kad naujas. Tada išėjo ir norėjo sumokėti S. 900 Eur, tačiau S. paklausė, ar šis neturi parduoti kokio nors dėvėto mobiliojo ryšio telefono. Atsakė, kad turi Samsung A3 ir gali jam parduoti už 100 Eur. S. tiko telefonas, todėl atnešė S. Samsung telefoną ir 800 Eur. Paklausė S., kur jis dės tuos pinigus. Ar vaikinas automobilyje, kur jo laukė nežino. Kai grįžo į namus, po kažkurio laiko pradėjo skambinti į skelbimus. Žiūrėjo, kas perka mobiliojo ryšio telefonus, ir juos pradėjo siūlyti. Neatsimena, kam skambino ir kam siūlė tuos telefonus. Jis paskambino J., kuris taip pat užsiima mobiliojo ryšio telefonų supirkimu. Su J. jis suderėjo, kad jam parduos 6 mobiliojo ryšio telefonus už 860 Eur. Skambino kelis kartus ir sutarė susitikti prie PC „N.“, kuri yra šalia jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Atėjo iki J. automobilio ir parodė mobiliojo ryšio telefonus. Šis patikrino mobiliojo ryšio telefonus ir sumokėjo jam pinigus. Pasakė tą patį, ką jam sakė S., t. y. kad telefonai nėra vogti, kad jie pirkti įmonės vardu. Jis paklausė J. ar nedomina televizorius. Atsakė, kad nedomina. Jie dar kurį laiką pakalbėjo, nes prieš kokius tris metus taip pat iš jo pirko mobiliojo ryšio telefoną. Tada atsisveikino ir išsiskirstė. Du mobiliojo ryšio telefonus pats pardavė, po 160 Eur, bet nepamena, kam, nes daug kam skambino tą dieną ir siūlė. Po kokių trijų dienų jis vaikščiojo su vaiku kieme, ėjo link mažos “M.” parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ten susitiko pažįstamą, kurio vardas A., kitų duomenų nežino ir neturi kontaktų. Einant su A., su juo bendravo ir pasiūlė televizorių. A. paprašė parodyti tą televizorių. Tada jie kartu pasuko link jo namų ir jis išnešė parodyti televizorių. Už televizorių paprašė 130 Eur ir A. nupirko. Po šio įvykio jis dar keletą kartų matėsi su S. ir kalbėjo. S. nieko neklausė apie mobiliojo ryšio telefonus ir televizorių. Iki kol jam nepasakė tyrėja, kad mobiliojo ryšio telefonai ir televizorius buvo pavogti, jis to nežinojo. Nežino, ar juos galėjo pavogti S., mano, kad jeigu S. vogė, tai tikrai ne vienas. Jis žino, kad S. vartoja narkotines medžiagas ir dažnai reikia pinigų. Pirkdamas minėtus daiktus iš S., jis nesusimąstė, kad telefonai gali būti vogti. S. nurodė automobilio vairuotoju įmonėje dirbančiu asmeniu, kuris įsigijo tuos telefonus ir televizorių, o tas vyras tikrai atrodė solidžiai, todėl jam nekilo jokių įtarimų. J. už telefonus grąžino pinigus (t. 2, b. l. 28).