Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Paaiškino, kad iš ,,tamsiojo interneto“ pirko kreditinės kortelės duomenis ir bandė ja pasinaudodamas keturiems žmonėms užsakyti viešbutį Vokietijoje. Jam nepavyko užsakyti viešbučio per ,,booking“ internetinį puslapį, rezervacija neįvyko, neaišku dėl ko. Nepavykus rezervacijai, kortelės duomenis nusiuntė V. P. ir paprašė jo pabandyti užsakyti tą viešbutį, bet nežino, ar V. P. kažką su ta kortele darė. Dėl programėlės ,,Telegram“ nurodė, kad jam nepažįstamas asmuo, su kuriuo susipažino per ,,Facebook“, siuntė nurodytos kortelės duomenis, tačiau su jais jis nieko nedarė, nes nebuvo nurodyti CVV duomenys (numeris). Korteles pirko su kriptovaliuta ,,bitcoin“ iš internetinio puslapio, kur prekiaujama kortelių duomenimis. ,,Amex“ kortelės duomenis pirko būdamas namuose apie rugpjūčio-rugsėjo mėnesį, kažkur prieš du metus. O kitos kortelės duomenis atsiuntė nepažįstamas žmogus Laurynas per programėlę ,,Telegram“. Šių kortelių duomenis įgijo panašiu metu. Daugiau kompiuteryje neturėjo kitų kortelių duomenų. Paaiškino, kad pirkdamas duomenis, neturėjo darbo ir tokiu būdu galvojo užsidirbti pinigų. Kai duomenis įsigijo ir vienus iš jų panaudojo, suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti. Turėjo ir daugiau įsigijęs kortelių duomenų ankščiau, bet jas ištrynė ir jos nebuvo ikiteisminio tyrimo metu rastos. V. P. labai seniai pažįsta, yra draugai. Nežinojo, ar V. P. moka užsiimti ,,kardingo“ veikla, tiesiog paprašė V. P. atlikti ,,booking“ rezervaciją. V. P. sutiko. Nežino, ar tikrai V. P. bandė atlikti rezervaciją, ar tik jam pasakė, kad bandė, bendravo per ,,Facebook“. ,,Amex“ kortelės duomenis panaudojo iškart po įsigijimo, gal praėjus valandai. Paprastai vos įsigijęs kortelių duomenis, pradėdavo juos naudoti. Po šių įvykių įsidarbino, vėliau pakeitė darbą, kur geresnės sąlygos. Dabar dirba jau beveik pusantrų metų toje pačioje įmonėje. ,,Kardingo“ išmoko iš užsieniečio, kai gyveno dar užsienyje (Anglijoje), tiesiog žiūrėjo, kaip jis tai atlieka, o grįžęs į Lietuvą pabandė tai daryti pats. Kortelės duomenys kainuoja įvairiai, nuo 10 iki 150 dolerių. Būtent ,,Amex“ kortelė kainavo gal 5 dolerius. Elektroninėje piniginėje laikomi nusipirkti ,,bitcoin“ ir persivedami į ,,tamsųjį internetą“. Tam pinigų jis gavo iš mamos, ji nežinojo, kad jis juos ten panaudos. Užtekdavo apie 20-30 Eur. Su L.bendravo per ,,Facebook“ programėlę, L., klausė, ar jis gali užsakyti viešbučius, po to L. pasakė, kad atsisiųstų ,,Telegram“ programėlę. L. per tą programėlę atsiuntė tik vieną kortelės pusę (nuotrauką be CVV duomenų), už šiuos duomenis pinigų nemokėjo. Viešbučius Vokietijoje prašė užsakyti tas pats L. L. pavardės nepamena, žino, kad iš B raidės. Kai gavo šiuos duomenis, nespėjo ištrinti, porą kitų duomenų buvo ištrynęs, todėl tyrimo metu daugiau ir nerado. Apibendrindamas nurodė, kad labai gailisi padaręs šiuos nusikaltimus, atsiprašo, dirba, stengiasi tvarkytis gyvenimą, nebedaro jokių nusikalstamų veikų.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. P. parodė, kad supranta kaltinimą ir kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad pirmą kartą L. atsiuntė kortelės duomenis ir paprašė padėti užsakyti viešbutį. Jis pabandė, neišėjo, taip L. ir parašė. Po to dėl įdomumo per ,,Google“ bandė rasti informacijos apie ,,tamsųjį internetą“ ir rado, kad yra ,,ICQ“ programėlė ir ten buvo grupė, kur visi tie kortelių duomenys rasti. Jis jų nei kopijavo, nei išsaugojo tuos duomenis, tiesiog pačioje programėlėje ta informacija buvo, ten daug žmonių ir jie ten siunčiasi tarpusavyje. Pirmiau panaudojo L. G. siųstus duomenis ir tik vėliau pats sugalvojo pabandyti. Jis buvo girdėjęs apie ,,kardingą“, todėl tą programėlę ir atsisiuntė. Pats panaudojo tik vienos ,,Amex“ kortelės duomenis. Šios kortelės duomenis gavo iš L. G. per ,,Messenger“ programėlę. Su šia kortele viešbučio rezervacijos nepavyko atlikti. Kitų kortelių duomenų, kurie buvo programėlėje, jis nenaudojo, toje programėlėje yra bendras susirašinėjimas, o jis net nebuvo paspaudęs, kad į tą grupę įeitų ir matytų tuos duomenis. Tuos duomenis rado tyrėjai, nes ta programėlė buvo kaip ir nenaudojama, tik parsiųsta. Jis tų kortelių duomenų nematė, nes norint pamatyti, reikia ant kiekvieno užeiti ir paspausti. Mano, kad tyrėjai, atidarę programėlę, paspausdavo ant atskirų duomenų, todėl ir rodo juos. Tačiau tyrėjam iš naujo suvesti prisijungimo duomenų (vardo, slaptažodžio) nereikėjo. Pabrėžė, kad jis buvo tik parsisiuntęs programėlę ir užėjęs į tą grupę, bet ten nieko nežiūrėjo. Programėlę parsisiuntė dėl įdomumo, tačiau panaudodamas L. G. siųstos kortelės duomenis, suvokė, kad tai yra neteisėta veikla. L. G. yra vaikystės draugas. L. G. būtent jo paprašė pagalbos panaudojant minėtos kortelės duomenis, nes jis yra vienas geriausių draugų. Kortelės duomenų panaudoti nepavyko, negali tiksliai nurodyti, kodėl kortelė buvo atmesta. Ankščiau yra daręs viešbučių rezervacijas, panaudodamas savo kortelę. Programėlėje esančių duomenų nematė, nes neatidarė. Pabrėžia, kad minėtų kortelių duomenys jo kompiuteryje atsirado, nes buvo pačioje parsisiųstoje programėlėje. Tai, kas yra programėlėje, tai atsiranda ir kompiuterio standžiajame diske. Tokiu būdu jis tuos duomenis ir įgijo. Vartotojas „Platinum Hacker“ dalijosi tais duomenimis programėlėje, matė platinamus kortelių duomenis. Tą programėlę gali parsisiųsti bet kas, tai bendravimo programėlė. Jis ,,Google“ naršyklėje į paiešką suvedė ,,dark web“ ir jam išmetė, ką reikia parašyti, kad tokias grupes ,,išmestų“, tokiu būdu jis atsiuntė programėlę su konkrečia grupe, kurioje buvo talpinami kortelių duomenys. Tam, kad prisiregistruoti ten, reikia telefono numerio ir sugalvoti slapyvardį bei slaptažodį. Parsisiųsdamas programėlę su konkrečia grupė, suvokė, kokia tai grupė ir kam ji skirta. Apie tai sužinojo turbūt iš ,,Youtube“. Po nusikalstamų veikų dirbo ir dirba oficialiai, gauna 1 000 Eur atlyginimo, sumokėjus visus mokesčius, kreditus ir t. t., jam pragyvenimui lieka 200 Eur. Ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda nuskaičiuojama (tai daro jo darbdavys) nuo jo atlyginimo (apie 20 proc.). Nuo padarytų nusikalstamų veikų nebeužsiiminėja nusikalstamomis veikomis. Apibendrindamas nurodė, kad labai gailisi, dirba, jokių nusikaltimų nėra padaręs ir nebenori daugiau daryti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 25 d. įtariamuoju apklaustas L. G. parodė, kad galvos traumų neturėjo, narkologinėse ir psichiatrinėse įskaitose nėra įrašytas. Prieš kelis metus, tiksliai laiko neprisimena, būdamas Airijoje, susipažino su žmogumi, kurio duomenų jau neprisimena ir pasakyti negali, kuris jam parodė, kaip, naudojantis svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, galima apsipirkti internete. Grįžęs į Lietuvą jis pabandė šia veikla, vadinama ,,kardingu“, užsiimti savarankiškai. Vadinamame ,,dark nete“ (lietuviškai ,,tamsusis internetas“), jis už kriptovaliutą – bitcoinus, įsigydavo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. banko kortelių numerius iš 16 skaitmenų, kortelių galiojimo datas ir CVV kodus (3 skaičiai). Internetinėje kriptovaliutos keitykloje www.sprectrocoin.lt jis buvo atsidaręs elektroninę piniginę, kuri yra susieta su elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Naudojantis šia elektronine pinigine ,,dark nete“ esančioje elektroninėje prekyvietėje, kurioje prekiaujama elektroninių mokėjimo kortelių duomenimis, jis atsiskaitydavo už kortelių duomenis. Mokėjo įvairiomis sumomis, nuo 7 iki 25 dolerių už vienos kortelės duomenis. Paprastai jis su šiomis neteisėtai įgytomis kortelėmis pirkdavo skrydžių bilietus. Jungdavosi dažniausiai iš jam priklausančio nešiojamo kompiuterio ,,Asus”, kuris buvo paimtas kratos metu. V. P. yra jo geras pažįstamas. V. P. norėjo užsidirbti pinigų ir L. G. jam pasiūlė dalyvauti ,,kardingo” veikloje. L. G. jam (V. P.) pasakė, kad jo vaidmuo būtų ieškoti žmonių, kuriems reikalingi skrydžio bilietai, o pastarojo vaidmuo – apmokėti svetimomis kortelėmis už skrydžio bilietus. Vidmantas sutiko. Kiek žino, Vidmantas klientų ieškojo socialiniame tinkle Facebook, kuri buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini). Ar jis reklamavo pigių skrydžio bilietų paslaugas Facebook grupėje ,,bilietai pigiau”, jis pasakyti negali, nes nežino. Kiek jis socialiniame tinkle Facebook turėjo paskyrų, jau dabar neprisimena, tačiau mažiausiai penkias. Tiksliai prisimina, kad paskyros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo jo sukurtos. Prisimena, kad 2018 m. tiksliai datos jis neprisimena, galimai vasario mėnesį, socialiniame tinkle Facebook, V., sukūręs paskyrą (duomenys neskelbtini), surado žmogų, kuriam reikėjo bilieto į Tailandą. Šį bilietą jie siūlė įsigyti už pusę jo tikros kainos. Bilieto pilna kaina buvo 1 070 Eur, jie siūlė įsigyti už 535 Eur. Su šiuo žmogumi (dabar jo duomenų neprisimena) jis pats asmeniškai taip pat susirašinėjo per Facebook „Messenger“ programą iš paskyros (duomenys neskelbtini). Šią pinigų sumą (535 Eur) jis žmogui nurodė pervesti į E. J. banko sąskaitą. E. J. yra jo pažįstamas, kurio banko sąskaitos numerio jis pats šiam reikalui ir paprašė. Ką pasakė E., kodėl jam reikia jo banko sąskaitos numerio, jau neprisimena. Kuomet žmogus į E. sąskaitą pervedė pinigus, E. juos išgrynino ir atidavė jam. Kiek iš gautų pinigų sumokėjo E. ir V., neprisimena. Tačiau tikrai jiems atsilygino. Bilietą į Tailandą jis bandė užsakyti internetiniame tinklapyje www.flysas.com, pasinaudodamas ,,dark nete” įsigytais svetimų elektroninių mokėjimo priemonių tapatybės patvirtinimo duomenimis, kurių duomenų tikrai neprisimena ir šių duomenų pas jį kompiuteryje jau seniai nėra, kadangi jie yra ištrinti. Prisimena, kad už bilietą į Tailandą suvedus svetimos mokėjimo priemonės duomenis atsiskaityti nepavyko, kadangi kortelė galimai buvo užblokuota, tačiau žmogui pinigų jis negrąžino. Šiuo metu V. naudojasi paskyra (duomenys neskelbtini). Šią paskyrą V. susikūrė maždaug prieš mėnesį. Taip pat V. jam pasakojo, kad buvo policijos komisariate, kadangi savo buvusiam bendradarbiui, su kuriuo susipažino dirbdamas lyg Vokietijoje, pažadėjo padaryti pigiau skrydžio bilietus (kur nežino, lygtais sakė į Tailandą), paėmė pinigus bet bilietų nepadarė. Iš kur jis turėjo tuos bilietus gauti, jis nežino, nes V. nepasakė. Seniau V. bandė užsiiminėti ,,kardingu”, tačiau kiek žino, jam nieko nesigavo. Taip pat nori pasakyti, kad 2017 m., tiksliai datos jis neprisimena, galimai spalio mėnesį, socialiniame tinkle Facebook iš savo paskyros (duomenys neskelbtini) jis bendravo su E. P., kuris į jį kreipėsi dėl trijų pigesnių bilietų į Kiniją. Su juo sutarė, kad už tris bilietus su 50 proc. nuolaida jis sumokės 750 Eur. Pilna trijų bilietų kaina buvo 1 500 Eur. Šią pinigų sumą (750 Eur) jis E. nurodė pervesti į N. P. banko sąskaitą, kuris yra jo pažįstamas, kurio banko sąskaitos numerio jis pats šiam reikalui ir paprašė. Ką pasakė N., kodėl jam reikia jo banko sąskaitos numerio, jau neprisimena. Kuomet E. P. į N. sąskaitą pervedė pinigus, N. juos išgrynino ir atidavė jam. Kiek iš gautų pinigų sumokėjo N., neprisimena. Tačiau tikrai jam atsilygino. Bilietus į Kiniją jis bandė užsakyti internetiniame tinklapyje www.skrendu.lt pasinaudodamas ,,dark nete” įsigytai svetimų elektroninių mokėjimo priemonių tapatybės patvirtinimo duomenimis, kurių duomenų tikrai neprisimena ir šių duomenų pas jį kompiuteryje jau seniai nėra, kadangi jie yra ištrinti. Be to, jis apskritai neprisimena, ar vedė duomenis, kadangi bilietų rezervacija yra galima ir be apmokėjimo. Tačiau pažadėtų bilietų jis E. nepadarė, o tik juos rezervavo. Kodėl nepadarė, neatsimena, tačiau pinigų Egidijui negražino. Šiandien, t. y. 2018 m. rugsėjo 25 d., iš savo paskyros (duomenys neskelbtini) grupėje ,,perku/parduodu/mainau/keičiu” patalpino skelbimą, kad perka Facebook anketas, paskyras. Šie duomenys jam buvo reikalingi tam, kad jais pasinaudojęs jis galėtų reklamuoti savo neteisėtą veiklą, t. y. parduoti skrydžių bilietus pigiau, pasinaudojant ,,dark nete” įgytomis svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis (3 t., b. l. 104–108).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 26 d. įtariamuoju papildomai apklaustas L. G. parodė, kad socialiniame tinkle ,,Facebook“ jo sukurtas paskyras ,,Facebook“ administratorius blokavo, todėl, kaip ir minėjo, jis pradėjo pirkti kitų žmonių paskyras. Prisimena, kad yra nusipirkęs tris paskyras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir trečios neatsimena. Šias paskyras pirko po 10-15 Eur už vieną paskyrą. Už dvi paskyras, kokias tiksliai jau neatsimena, atsiskaitė grynais, susitikęs su paskyrų savininkais. Vieną paskyrą paprašė, kad banko pavedimu apmokėtų jo draugas L. U., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). L. pasakė, kad pervestų žmogui už ,,Facebook“ paskyrą. Kaip ir minėjo pirmoje apklause, per įsigytas paskyras jis reklamavo pigių skrydžių bilietų pardavimą bei viešbučių rezervaciją. Kiek pamena, į šias įsigytas paskyras buvo patalpinęs tik porą skelbimų. Įsigijęs paskyrą, jis pakeisdavo tik slaptažodį. Yra vienos paskyros pakeitęs pavadinimą, kokios neatsimena. Daugiau jokių duomenų paskyrose nėra keitęs. Įsigijus paskyrą, ji tapdavo jo, ir buvęs savininkas ja naudotis jau nebegalėjo. Tiesiog žmonės parduodavo savo senas ir jau nenaudojamas paskyras. Šiose paskyrose naudodavo jam nepažįstamų žmonių nuotraukas, kurias rasdavo internete. Atlikdamas neteisėtus mokėjimus, jis naudojosi specialia programine įranga, kurios pavadinimas yra ,,IP changer“. Jos paskirtis yra paslėpti jo tikrąjį IP adresą, tokiu būdu užtikrinamas jo anonimiškumas, užsakant viešbučius ir skrydžius. Kratos metu rastame ir paimtame jo nešiojamame kompiuteryje ,,Asus“ jis yra sukūręs elektroninę bylą (failą), kurio pavadinimo neatsimena, tačiau plėtinys yra ,,txt“, kur jis saugodavo svetimų mokėjimo kortelių duomenis tekstiniame dokumente. Buvo ir tokių atvejų, kai tiesiog įsigijęs kortelės duomenis internetinėje svetainėje www.bingo.hi.cn juos tiesiog nusikopijuodavo ir iškart bandydavo atsiskaityti. Kompiuteryje net nesaugodavo. Minėtame interneto puslapyje, kur prekiaujama kortelių duomenimis, jis buvo susikūręs paskyrą, kurios dabar neprisimena. Tačiau prisijungimo duomenys yra išsaugoti nešiojamame kompiuteryje, kuris buvo paimtas kratos meta. Dalis nešiojamame kompiuteryje išsaugotų kortelių duomenų jo buvo jau panaudota užsakant viešbutį ir automobilį L. V. ir K. F.. Su šiais asmenimis jis susipažino per vieną iš savo skelbimų ,,Facebook“. Bendraujant su jais, vienas iš jų, t. y. L., pasiūlė bendrauti per ,,Telegram“ programėlę. Jiems bendraujant, L. paklausė, ar būtų galimybė išnuomoti automobilį ir viešbutį arba Olandijoje, arba Vokietijoje, tiksliai neatsimena. Šiems žmonėms prieš maždaug dvi savaites jis yra tris ar keturis kartus užsakęs viešbutį ir automobilio nuomą bei už paslaugas atsiskaitęs svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Paslaugas užsakinėjo per internetinę rezervavimo platformą www.booking.com, kur jų vardu buvo sukūręs paskyras, nurodydamas jų vardus ir el. pašto adresus. Kiek prisimina, vieno iš jų el. paštas buvo (duomenys neskelbtini). Automobilius rezervuodavo per internetinę svetainę www.aerlingus.com. Užsakinėjo iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), prisijungęs per tele2 pildyk internetą iš savo mobilaus ryšio telefono ,,Samsung“, kuriame buvo įdėta Sim kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini). Už paslaugas jam šie asmenys atsiskaitinėjo per pinigų mokėjimo sistemą ,,Moneygram“. Pinigų gavėjai buvo N. P. ir T. K. Šie pinigus išgrynindavo ir atiduodavo jam. Kokios buvo sumos, jis jau neatsimena, tačiau vieno užsakymo vertė galėjo būti nuo 300 Eur už automobilio nuomą bei 500 Eur už viešbutį. Maždaug prieš savaitę šiems dviem asmenims jis vėl turėjo užsakyti viešbutį ir automobilio nuomą, tačiau atsiskaityti svetimomis kortelėmis jam nepavyko. Taip jų bendravimas nutrūko (3 t., b. l. 110–113).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 12 d. įtariamuoju papildomai apklaustas L. G. parodė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį socialiniame tinkle ,,Facebook“ jis turėjo paskyras, pavadinimu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios buvo susietos su ,,Messenger“ programėle. Per šią programą jis bendraudavo visais klausimais, susijusiais su svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis bei jų panaudojimu. V. P. yra jo draugas. Jis tuo metu socialiniame tinkle buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip tikrai buvo, kad jis iš savo paskyros (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) parašė jam į paskyrą (duomenys neskelbtini), kad šis pabandytų užsakyti viešbutį (dabar neprisimena viešbučio pavadinimo, bet jis turėtų būti išlikęs susirašinėjimuose) bei atsiuntė jam svetimos mokėjimo kortelės duomenis, t. y. kortelės numerį, CVV kodą bei jos galiojimo datą. Pats jis taip pat bandė panaudoti šios kortelės duomenis, tačiau jam nepavyko. Kodėl, jis tiksliai nežino. 2018 m. jis taip pat naudojosi ,,Telegram“ programėle, kurioje buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini). Ten jis taip pat rašydavo visais klausimais, susijusiais su svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis bei jų panaudojimu. Vienas tokių buvo vartotojas, pasivadinęs ,,Z“. Tai yra L. V., kurio jis niekada nėra matęs, bet, kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, yra jam užsakęs viešbutį ir automobilį, panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo kortelių duomenis ir už šias paslaugas yra prašęs, kad L. V. jam pinigus pervestų į draugo L. U. sąskaitą. Kadangi jo sąskaita tuo metu buvo areštuota antstolių. Taip pat per ,,Telegram“ programėlę jis susirašinėjo su vartotoju ,,Prik Prok“. Prisimena, kad jis jam siuntė svetimos mokėjimo kortelės duomenis. Tačiau, kas tai per vartotojas, jis nežino, jo jokių duomenų taip pat nežino. Ar tai galėjo būti D. L. (D. L.), jis nežino, nes tokio asmens nepažįsta (3 t., b. l. 114–116).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 22 d. įtariamuoju papildomai apklaustas L. G. parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę prisipažįsta visiškai. Pasilieka prie savo parodymų, duotų pirminių apklausų metu, dėl savo poelgio labai gailisi (3 t., b. l. 118–119).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 22 d. įtariamuoju apklaustas V. P. parodė, kad galimai 2018 m. jis sugalvojo pasidomėti ,,kardingo“ veikla. Nutuokė, kad tai yra veikla, susijusi su neteisėtu svetimų mokėjimo kortelių duomenų panaudojimu. Tais pačiais metais, būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis per ,,Google“ paieškos sistemą pradėjo ieškoti informacijos apie šią veiklą. Paieškos sistema jam išmetė nuorodą į susirašinėjimo programą ,,ICQ“. Paspaudęs nuorodą, jis pamatė, kad norint joje bendrauti, jis turi susikurti paskyrą bei susieti ją su telefono numeriu, ką jis ir padarė. Tačiau dabar jau neprisimena, su kokiu telefono numeriu paskyra buvo susieta. Taip pat neprisimena, kaip jis buvo pasivadinęs kurdamas paskyrą. Prisimena, kad ten buvo uždara grupė, kurios narys buvo ir jis, kur nepažįstami asmenys siųsdavo svetimus elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, t. y. duomenis, kur būdavo nurodyti kortelių numeriai, CVV kodai, jų galiojimo datos, kortelių savininkų duomenys. Šiuos duomenis matydavo ir jis, kadangi buvo šios uždaros grupės narys. Kaip vadinosi jo minėta uždara grupė, jis neatsimena, kadangi viskas vyko seniai. Tačiau gautus svetimus elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, jis nenaudojo, jie tiesiog buvo jo susirašinėjimuose per ,,ICQ“ programą. Dėl svetimos mokėjimo kortelės duomenų panaudojimo paaiškino, kad galimai tais pačiais 2018 m. jo draugas L. G. per socialinį tinklą ,,Facebook“, kuriame jis tuo metu buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini), paprašė jo panaudoti vienos svetimos elektroninės mokėjimo kortelės duomenis. Jis sutiko. Tuo metu socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyroje buvo pasivadinęs (duomenys neskelbtini). L. jam į minėtą paskyrą atsiuntė svetimos mokėjimo kortelės duomenis, t. y. kortelės numerį, CVV kodą, jos galiojimo datą. L. prašė jo per viešbučių rezervavimo svetainę ,,Booking“ užsakyti viešbutį Vokietijoje. Jis ,,Booking“ sistemoje suvedė visus L. atsiųstus svetimos elektroninės mokėjimo kortelės duomenis, tačiau prisimena, kad viešbučio jam rezervuoti nepavyko. Dėl savo poelgio gailisi (3 t., b. l. 125–127).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 31 d. liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad 2017 m. galimai spalio mėnesį, socialiniame tinkle ,,Facebook“, grupėje ,,Vokietijos lietuviai“, asmuo, pasivadinęs (duomenys neskelbtini) buvo patalpinęs skelbimą, kad vyksta lėktuvo bilietų išpardavimas. Kadangi E. P. daug skraido, šis pasiūlymas jį sudomino ir 2017 m. spalio 15 d. jis (E. P.) jam parašė asmeninę žinutę, per kokią internetinę svetainę galima užsakyti bilietus pigiau. Jis E. P. pasakė, kad dirba įmonėje ,,skrendu.lt“ ir pats gali gauti bilietus pigiau. Jis papasakojo, kad jie įmonėje iš oro linijų gauna nuolaidų kodus, su kuriais bilietus gali parduoti apie 40-50 procentų pigiau. Tuo laikotarpiu jam reikėjo bilieto iš Frankfurto į Lietuvą. Bilieto kaina buvo 279,99 Eur, bet su nuolaida turėjo jam pervesti 155 Eur. Asmuo, pasivadinęs (duomenys neskelbtini), E. P. pasakė, kad jis užsakys jam bilietą, ir tuomet jis turės pervesti pinigus. 2017 m. spalio 18 d. 15.47 val. iš asmens, pasivadinusio (duomenys neskelbtini), gavo žinutę, kad bilietai nupirkti (užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsiuntęs E. P. nuorodą, kad bilietas rezervuotas, asmuo paprašė 155 Eur pervesti Š. S. per pinigų pervedimo kompaniją ,,Western Union“. Pervedimą E. P. padarė 2017 m. spalio 18 d. ir iš kompanijos Western Union gavo patvirtinimą, kad jo pavedimas įvykdytas. Užsakant bilietą, asmeniui, pasivadinusiam (duomenys neskelbtini), reikėjo pateikti savo duomenis (kiek prisimena vardą, pavardę, gimimo datą, el. pašto adresą, paso numerį), ir netrukus E. P. į savo el. paštą (duomenys neskelbtini) gavo elektroninį laišką iš kompanijos ,,Lufthansa“, kuriame buvo nurodytas bilieto rezervacijos kodas (Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. spalio 26 d. iš kompanijos ,,Lufthansa“ gavo laišką, kad gali atlikti registravimąsi į skrydį (angl. chek in), o kuomet užsiregistravo, 2017 m. spalio 26 d. gavo skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) bilietą. Skrydžio data buvo 2017 m. spalio 27 d. Asmuo, pasivadinęs (duomenys neskelbtini), skrydžio dieną jo klausė, kaip jam sekasi praeiti patikrinimą. E. P. jam parašė, kad viskas gerai, kadangi oro uoste praėjo patikrą, viskas vyko sklandžiai. Todėl, dar būdamas oro uoste, su minėtu asmeniu pradėjo tartis dėl kitos kelionės skrydžio bilietų, planavo naujiesiems metams skristi į Kiniją. 2017 m. spalio 28 d. internetiniame tinklapyje www.skrendu.lt rado skrydžio bilietus trims asmenims iš Vilniaus į Kiniją, Pekiną, (2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d. ) su Ukrainos oro linijomis. Vieno bilieto kaina buvo 504,92 Eur. Kiek prisimena, nuorodą dėl skrydžio bilietų persiuntė asmeniui, pasivadinusiam (duomenys neskelbtini). Jis E. P. pažadėjo, kad padarys bilietą su 50 procentų nuolaida, t. y. 252,46 Eur. Pinigus už tris bilietus (750 Eur) prašė pervesti į Swedbank esančią N. P. sąskaitą. Šį kartą asmuo bilietus žadėjo atsiųsti iš karto po apmokėjimo. 2017 m. spalio 29 d. sutartą sumą – 750 Eur E. P. pervedė iš savo sąskaitos į nurodytą N. P. sąskaitą. Praėjus parai laiko, iš asmens, pasivadinusio ,,Lu cas“, jokio atsakymo negavo. Vėliau prasidėjo jo pažadai, kad bilietai bus atsiųsti vėliau, jis E. P. pradėjo rašyti, kad kažkas iš darbuotojų atostogavo, todėl E. P. bilietų ir negavo. Taip pat rašė, kad bilietus gaus dieną prieš skrydį, o galiausiai parašė, kad grąžins pinigus. Tačiau pinigų taip iki šiol ir negrąžino. Kuomet suprato, kad buvo apgautas, E. P. kreipėsi į įmonės skrendu.lt vadovą S. F. Jis E. P. pranešė, kad už šiuos jo tris bilietus buvo bandyta atsiskaityti kelis kartus amerikietiškomis kreditinėmis kortelėmis, tačiau apmokėjimai buvo nesėkmingi (1 t., b. l. 24–27).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 17 d. liudytoju apklaustas S. F. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, kuriai priklauso portalas www.skrendu.lt. Įmonė teikia skrydžio bilietų pardavimo paslaugas. Norint įsigyti jų kompanijoje skrydžio bilietą, asmuo turi išsirinkti skrydžio datą, bilietų skaičių bei nurodyti skrendančiųjų vardus, pavardes (jeigu tai yra Europos Sąjungos šalys) bei gimimo datą (jeigu tai yra ne Europos Sąjungos šalys). Priklausomai nuo aviakompanijos, skrydžio rezervacija (kuri galioja 24 val.) galima tiek apmokėjus už bilietus, tiek už juos ir neapmokėjus. Skrydžio rezervacija nėra skrydžio bilietas. Atsiskaitymas už perkamus skrydžio bilietus galimas keliais būdais, vienas jų – kreditine kortele. Pasirinkus šį apmokėjimo būdą, sistema nukreipia į ,,Paysera“ kreditinės kortelės duomenų suvedimo langą ir paprašo suvesti kreditinės kortelės savininko vardą pavardę, kortelės galiojimo datą, kortelės numerį ir CVV kodą. Suvedus šiuos duomenis, yra patvirtinamas mokėjimas bei laukiama ,,Paysera“ autorizacijos, t. y. patvirtinimo, kad apmokėjimas sėkmingas. Galimai 2017 m. lapkričio 27 d. su juo per ,,Messenger“ programą susisiekė jam nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė esantis E. P., kuris ieškojo ,,skrendu.lt” vadovo. S. F. prisistačius esant vadovu, E. P. parašė, kad jo darbuotojai galimai užsiima neteisėta veikla. S. F. paprašius patikslinti, ką jis turi omeny, E. P. jam paaiškino, kad ,,Facebook“ uždarose grupėse yra parduodami skrydžio bilietai už pusę kainos. Asmuo, siūlęs įsigyti pigesnių skrydžio bilietų, jam sakė, kad turi jų bendrovėje pažįstamų, kurie pagal nuolaidų kodus gali parūpinti pigesnių bilietų. Tuomet S. F. paprašė, kad E. P. jam pateiktų turimą informaciją ir E. P. jam atsiuntė turimas nuotraukas. S. F. pradėjo kompanijoje pagal E. P. atsiųstus duomenis ieškoti informacijos ir rado, kad skrydžio bilietai jo vardu buvo rezervuoti iš IP adreso 78.158.2.13. Kada, į kokį miestą buvo rezervuoti bilietai ir kiek jų buvo rezervuota, jis dabar neprisimena. Tuomet S. F. paprašė, kad E. P. atsiųstų rezervacijos numerius ir pagal juos įmonės vidinėje sistemoje S. F. pamatė, kad už šiuos bilietus buvo nesėkmingai bandyta atsiskaityti kredito kortelėmis. Kieno vardu išduotomis kredito kortelėmis buvo bandyta atsiskaityti, įmonė nemato, tačiau tokią informaciją gali pateikti ,,Paysera“, kadangi ji teikia pinigų surinkimo paslaugą. Kokios datos skrydžiai buvo rezervuoti, jis šiuo metu nepamena. Lėktuvo bilietai, apie kuriuos jis kalbėjo ankščiau, ir buvo bandyti įsigyti naudojant kreditines korteles. Visą informaciją, susijusią su tuo, kada, į kokį miestą buvo rezervuoti bilietai ir kiek jų buvo rezervuota bei rezervacijos datas, S. F. galės pateikti vėliau (1 t., b. l. 76–79).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 27 d. liudytoju apklaustas N. P. dėl į jo AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą 2017 m. spalio 29 d. gautų pinigų, t. y. 750 Eur, iš E. P. paaiškino, kad jo sąskaitos numerio paprašė L. (pavardės nežino). Kada tiksliai jis paprašė jo sąskaitos, jis dabar negali pasakyti, bet kiek pamena, tai greičiausiai dieną prieš, t. y. 2017 m. spalio 28 d. L. jo sąskaitos numerio paprašė kontaktuojant su juo ,,Facebook“. N. P. ,,Facebook“ turi vieną profilį, kurį įsivardinęs savo vardu, t. y. (duomenys neskelbtini). L. ,,Facebook” naudojo ne vieną profilį. Kadangi jis juos yra ištrynęs ir šių duomenų nebemato, tai tiksliai jų pavadinimų ir nebeprisimena. Į klausimą, ar minimas L. galėjo naudotis profiliu, įvardintu (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad vienas iš jo naudojamų profilių buvo būtent tokiu pavadinimu. Dabar negali pasakyti, kaip jam aiškino L. prašydamas, kam jam jo sąskaita reikalinga, nes, kaip minėjo, susirašinėjimų nėra galimybės peržiūrėti, tačiau tikrai nieko blogo nepagalvojęs jam perdavė savo sąskaitos numerį. Su L. kontaktavo tik per ,,Facebook“, jo jokių kitų kontaktinių duomenų nežinojo ir nežino. Kur gyvena L., taip pat nežinojo ir nežino. Pinigus, visus 750 Eur, gautus iš E. P., iškart po jų išgryninimo bankomate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), perdavė L., jis buvo šalia jam gryninant pinigus. Dėl pinigų išgryninimo L. jam parašė, kad jau gali susitikti, tai reiškė, kad jau jam pervesti pinigai į sąskaitą, ir sutarė, kad susitiks (duomenys neskelbtini). Vėliau, jau 2018 m. kovo mėnesį, jam aiškindamas, kad sąskaita reikalinga tam, kad pervesti pinigus, kuriuos paskolins bendradarbis, jo sąskaitos numerio paprašė V. P. Pinigai buvo pervesti nuo S. M. (4 pavedimai) ir N. P. juos išgrynino bankomate keliose vietose. Pinigus perdavė V. P. Dėl šių aplinkybių buvo apklaustas kitame ikiteisminiame tyrime. L. su V. yra pažįstami. N. P. su jais susipažino per savo brolio L. P., kuris daugiau nei pusę metų gyvena ir dirba Švedijoje, bendrus pažįstamus. Apie tai, kad buvo apgauti tie žmonės, N. P. sužinojo 2018 m. balandžio mėnesio pradžioje, kai jie N. P. parašė į jo ,,Facebook” profilį. Apibūdindamas minimą L., gali pasakyti, kad jam maždaug 20 metų, vidutinio kūno sudėjimo, dėl ūgio gali pasakyti, kad tikrai žemesnis už jį (pats – 184 cm), plaukai tamsūs. Jis stilingai rengiasi. Mano, kad pamatęs tiek gyvai, tiek pagal nuotrauką, L. atpažinti galėtų (1 t., b. l. 101–104).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 7 d. liudytoju apklaustas L. U. parodė, kad L. G. yra jo pažįstamas, kurį pažįsta apie 2-3 metus. Jis prisimena, kad galimai 2018 m., tiksliai laiko pasakyti negali, L. per ,,Messenger“ programą iš paskyros (duomenys neskelbtini) parašė jam žinutę, kurioje paprašė nupirkti socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyrą. L. minėjo, kad pats nusipirkti negali, kadangi neturi banko sąskaitos. Kam reikalinga L. paskyra, kurią jis prašė nupirkti, jis neklausė. L. nepasakė. L. U. sutiko padėti draugui ir iš savo banko sąskaitos, esančios ,,Seb“ banke, į L. nurodytą banko sąskaitą, pervedė 10 (gal 15) Eur už ,,Facebook“ paskyrą. Prisimena, kad pinigų gavėjas buvo nurodyta mergina, tačiau jos duomenų neatsimena. Kokią sumą turėjo pervesti, jam pasakė L. Vėliau L. jam 10 (ar 15) Eur atidavė grynais pinigais (1 t., b. l. 120–121).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 27 d. liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad kažkur 2018 m. jis Vokietijos banke ,,Deusche bank“ savo vardu atsidarė sąskaitą, kurios numerio dabar jau neatsimena, bei pasiėmė savo vardu mokėjimo kortelę. Lankydamasis Vokietijoje bei Olandijoje, šia mokėjimo kortele naudojosi, t. y. įnešinėjo kelis kartus pinigus, atsiskaitinėjo ja. Taip pat Vokietijos banke ,,Deusche bank“ esančią sąskaitą jis buvo pasakęs vienam savo pažįstamui D. L. (D. L.), kuris užsiima automobilių pirkimu-pardavimu. Jis V. M. sakė, kad pervedant pinigus į užsienio banką jam yra mažesni mokesčiai ir prašė jo padėti. Todėl į šią sąskaitą tais pačiais 2018 m. kelis kartus jo klientai buvo pervedę pinigų už nupirktus automobilius, kuriuos jis Vokietijoje išgrynindavo ir atiduodavo grynais D. Jis taip pat būdavo Vokietijoje, kadangi ten pirkdavo automobilius. Vėliau, tais pačiais 2018 m., jis savo vardu išduotą ,,Deusche bank“ mokėjimo kortelę atidavė D. naudotis, kadangi ji jam pasidarė nereikalinga. Joje jo pinigų nebuvo. Ką D. darė su jo vardu išduota kortele, V. M. nežino. Ar su ja buvo kur nors neteisėtai atsiskaityta, jis nežino. Tačiau jokių pranešimų apie tai, kad ja buvo pasinaudota, V. M. negavo. Kaip ir minėjo, jo piniginių lėšų joje nebuvo, kuomet atidavė ją D. Tačiau asmeniškai D. leido naudotis jo vardu išduota kortele ir D. jokių priekaištų dėl jos naudojimo neturi, jeigu ji buvo naudojama gerais tikslais, ne nusikalstamais. Kaip jo vardu išduotos kortelės nuotrauka galėjo atsirasti pas asmenį, vardu L. G., nežino. Tokio asmens jis nepažįsta, nei vardas, nei pavardė jam nieko nesako. Taip pat nepažįsta ir asmens, kurio vardas V. P. Kas yra ,,kardingas” jis nieko nežino, kas tai per veikla taip pat nežino. Todėl nieko apie tai pasakyti negali. D., kiek žino, gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau tikslaus adreso jo nežino. Jam kažkur apie 30-33 metus. Žino, kad ,,Telegram” programėlėje jis buvo pasivadinęs ,,Prik Prok”. D. jokių kontaktų neturi. Su D. nekalbėjo apie tai, kad jis kortelę perparduos, jie apie tai nekalbėjo, D. to iš esmės daryti neleido ir negalvojo, kad D. taip gali padaryti (1 t., b. l. 128–130).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 27 d. liudytoju apklaustas N. F. parodė, kad L. G. yra jo pažįstamas, yra iš vieno rajono, anksčiau su juo bendravo dažniau, dabar retai. Kažkur 2018 m., tiksliai datos neatsimena, L. jo paklausė, ar gali jo vardu pervesti per ,,Moneygram“ pinigų pervedimo sistemą pinigus kaip skolą. Jis, nieko neįtardamas, sutiko. Kas tai per pinigai, iš kur jie ir kas juos perveda, jis nieko nesigilino, pasitikėjo draugu. L. sakė, kad draugas perves skolą. Todėl L. prašymu nueidavo į ,,Moneygram“ pinigų pervedimo skyrių, esantį prekybos centre ,,Big“, Fabijoniškių rajone, kur pateikdavo savo asmens dokumentą, pasakydavo, kad jo vardu yra pervesti pinigai ir jam duodavo grynus pinigus. Atsiėmęs pinigus, juos atiduodavo L. L. kartu neidavo, tiesiog susirašydavo, kad jau turi pinigus ir tuomet susitikdavo prie jo namų, kur jam pinigus ir atiduodavo. Tokių atvejų buvo gal kokie du. Kiek prisimena, pinigų sumos buvo 100 ir 120 Eur. Apie tai, kad tai neteisėtu būdu gauti pinigai, jis nieko nežinojo. Tik vėliau iš draugų sužinojo, kad L. apgaudinėjo žmones. Tačiau smulkmenų jis nežino (1 t., b. l. 134–135).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 23 d. liudytoju apklaustas K. F. parodė, kad L. G. jis nepažįsta ir jokių reikalų su žmogumi tokia pavarde nėra turėjęs. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis yra užsiregistravęs „K. F.“. Savo paskyroje draugų tarpe asmens, pasivadinusio (duomenys neskelbtini), neturi. Su tokiu asmeniu iš viso nėra bendravęs ir tokio vardo Facebook paskyroje nėra matęs. „Facebook“ paskyra jis naudojasi labai retai. 2018 m. vasarą jis vienas savo automobiliu VW Sharan, valstybinių numerių nepamena, nes automobilį pardavė į metalo laužą, buvo nuvykęs į Olandiją. Į kelionę važiavo vienas. Kiek buvo išvykęs, tiksliai nepamena, bet tikrai ne ilgiau kaip savaitę. Kelionės jam niekas neorganizavo, nes vyko pats ir niekam už jokias paslaugas dėl kelionės į Olandiją nemokėjo. L. V. pažįsta iš matymo, nes mokėsi vienoje mokykloje. Su juo jokių ryšių nepalaiko. Tik tiek, kad susitikę pasisveikina (1 t., b. l. 141–143).

Iš 2019 m. liudytojo E. P. pateiktų susirašinėjimų tarp jo ir socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo (duomenys neskelbtini) per programėlę „Messenger“ apžiūros protokolo matyti, kad juose esanti informacija atitinka liudytojo E. P. ir liudytojo S. F. parodymus, duotus jų apklausų metu (1 t., b. l. 72–74).

Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. N. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš jam parodytų atpažinti penkių asmenų nuotraukų, N. P. atpažįsta vaikiną nuotraukoje Nr. 3. Tai yra tas vaikinas, vardu L., apie kurį davė parodymus apklausos metu. Vaikiną atpažįsta pagal veido bruožus, kadangi bendravo su juo ne kartą ir yra įsiminęs (1 t., b. l. 105–107).

Iš 2019 m. lapkričio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pas V. P. kratos metu paimtas standusis diskas „Maxtor“ metaliniame korpuse, kurio averse yra informacija apie laikmeną: modelis: DiamondMax 23, serijos numeris:-9VM92DKF, talpa - 500GB (žr. Foto Nr. 10 Nr. 11). Standusis diskas buvo prijungtas prie laboratorinio kompiuterio per blokatorių TABLEU modelis T35u (serijinis numeris 65355098 1528). Programa „AccessData FTK ,,Imager 3.1.1.8” laboratorinio kompiuterio standžiajame diske buvo padarytas tikslus kriminalistinis standžiojo disko atvaizdas, kurio maišos reikšmė (MD5 checsum a6252a360dc9al40451bdcdb3e3109e9) sutapo su standžiojo disko „Maxtor“ maišos reikšme. Tolimesnė duomenų (taip pat ištrintų) apžiūra buvo atliekama tiksliame kriminalistiniame atvaizdyje (toliau – atvaizdis). Programinės įrangos „AccessData FTK Imager 3.1.1.8“ pagalba apžiūrint standžiojo disko atvaizdyje esančius duomenis, nustatyta, kad diskas sudarytas iš šių loginių skaidinių: 101838MB loginio skaidinio (failų sistema NTFS), kuris turi sisteminį vardą „NO NAME“, 375000MB loginio skaidinio (failų sistema NTFS), kuris turi sisteminį vardą „NO NAME“ ir nepaskirstytos srities (žr. Foto Nr. 21). Disko 101838MB loginiame skaidinyje, aplanke, kurio kelias „:/Users /Admin/Roaming/ICQ“, aptikti internetinių pokalbių programos ICQ, kuri leidžia siųsti tekstinius pranešimus, bylas, nuorodas, užmegsti tiesioginį pokalbį, įdegimo ir nustatymų failai (žr. Foto Nr. 22). Disko 101838MB loginiame skaidinyje, aplanke, kurio kelias „:/Users /Admin/Desktop/“, aptikti TOR (angl. The Onion Router, „svogūninis maršrutizatorius“) naršyklės, skirtos informacijai anonimiškai siųsti ir gauti internetu, įdiegimo ir nustatymų failai (žr. Foto Nr. 23). Programinės įrangos „Internet EvidenceFinder 6.12.1.8282“ pagalba laikmenos atvaizde atlikus paiešką pagal raktinius žodžius „CVV“ (Credit Verification Value), „CCN“(Credit Card Number), ,,DOB“ (Date Of Birth), ,,VBV“ (Verified by Visa), „MCSC“ (MasterCard Secure Code)“, „BIN“ (Bank Identification Number) aptikti sutapimai. Sutapimų ataskaitos išsaugotos aplanke „Paieška_pagal_raktinius_zodzius_IEF“ ir pateiktos priede Nr. 1. (2 t., b. l. 131–147).

Iš 2019 m. gruodžio 30 d. – 2020 m. sausio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pas V. P. kratos metu paimtas DVD diskas, ant kurio parašyta ,,01-1-07038-19 HDD MAXTOR“. Diskas buvo įdėtas į tarnybinį skaitytuvą ,,LG“. Diske matoma įrašytą elektroninę bylą ,,Paieška raktiniai žodžiai IEF“. Atidarius šią elektroninę bylą matoma sekančios elektroninės bylos: ,,BIN_ICQ_Keyword_search_IEF_report“, „CNN_ICQ-Keyword_search_IEF_report“, ,,CVV_ICQ_Keyword_search_IEF_report“, ,,DOB_ICQ_Keyword_search_IEF_report“, ,,DOB_Keyword_search_IEF_DOC“, ,,IEF_ICQ_report_CARDING“, ,,MCSC_ISQ_Keyword_search_IEF_report“, ,,VBV_ICQ_Keyword_search_IEF_report“. Kiekvienoje iš šių elektroninių bylų yra elektroninė byla, pavadinimu ,,ICQ 10 Messanger“. Atidarius kiekvieną elektroninę bylą, pavadinimu ,,ICQ 10 Messanger“ matyti įvairių vartotojų susirašinėjimo turinys. Peržiūrėjus visus susirašinėjimus, nustatyta, kad juose yra ne mažiau kaip 160 skirtingų elektroninių mokėjimo priemonių duomenų, pakankamų finansinėms operacijos inicijuoti (t. y. nurodyta kortelės numeris, CVV kodas, kortelės galiojimo data, kortelės naudotojo duomenys (vardas, pavardė)). Taip pat susirašinėjimuose matyti ir daugiau sugrupuotų skaičių sekų, kurios vizualiai atitinka elektroninės mokėjimo priemonės (kortelės) duomenis, tačiau nėra pakankamai objektyvių duomenų konstatuoti, ar šių duomenų pakanka finansinėms operacijoms inicijuoti ar atlikti. Atsitiktine tvarka buvo atrinkta elektroninė byla ,,BIN_ICQ_Keyword_search_IEF_report“, kurią atidarius matoma kita elektroninė byla ,,HTML Export 2019-11-05_15-21-13“. Atidarius šią elektroninę bylą, matyti trys elektroninės bylos, pavadinimu ,,Resources“, ,,Webpages“ bei ,,index“. Elektroninėse bylose ,,Resources“ bei ,,index“ ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neaptikta. Elektroninėje byloje ,,Webpages“ matyti susirašinėjimas per ,,ICQ 10 Messanger“ programą. Užfiksuotas susirašinėjimas nuo 2016 m. birželio 2 d. 21.17 val. (UTC laiko juosta) iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. 17.37 val. (UTC laiko juosta). Peržiūrėjus susirašinėjimo turinį, matyti šie reikšmingi ikiteisminiam tyrimui duomenis: Siuntėjas, pasivadinęs (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 24 d. 11.20 val. (UTC laiko juosta) siunčia elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti (kortelės numeris, CVV kodas, kortelės galiojo data, kortelės naudotojo duomenys (vardas, pavardė)), o būtent – (duomenys neskelbtini). (Priedas Nr. 1). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Visa“ kreditinė kortelė, kurią išdavė JAV bankas ,,HILLS BANK AND TRUST COMPANY“. (Priedas Nr. 2). Siuntėjas, pasivadinęs (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 18 d. 12.36 val. (UTC laiko juosta) siunčia elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti (kortelės numeris, CVV kodas, kortelės galiojo data, kortelės naudotojo duomenys (vardas, pavardė)), o būtent – (duomenys neskelbtini). (Priedas Nr. 1). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Visa“ kreditinė kortelė, kurią išdavė Jungtinės Karalystės bankas ,,NATWEST“. (Priedas Nr. 3). Siuntėjas, pasivadinęs (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 18 d. 12.36 val. (UTC laiko juosta) siunčia elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti (kortelės numeris, CVV kodas, kortelės galiojo data, kortelės naudotojo duomenys (vardas, pavardė)), o būtent – (duomenys neskelbtini). (Priedas Nr. 1). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,MasterCard“ kreditinė kortelė, kurią išdavė Italijos bankas ,,INTESA SANPAOLO“. (Priedas Nr. 4). Siuntėjas, pasivadinęs (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 18 d. 12.38 val. (UTC laiko juosta) siunčia elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti (kortelės numeris, CVV kodas, kortelės galiojo data, kortelės naudotojo duomenys (vardas, pavardė)), o būtent – (duomenys neskelbtini). (Priedas Nr. 1). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Visa“ debetinė kortelė, kurią išdavė Jungtinės Karalystės bankas ,,FIRST DIRECT, DIVISION OF HSBC UK“ (Priedas Nr. 5). Siuntėjas, pasivadinęs (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 18 d. 12.39 val. (UTC laiko juosta) siunčia elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti (kortelės numeris, CVV kodas, kortelės galiojo data, kortelės naudotojo duomenys (vardas, pavardė)), o būtent – (duomenys neskelbtini). (Priedas Nr. 1). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra „Visa“ debetinė kortelė, kurią išdavė Jungtinės Karalystės bankas ,,HSBC“. (Priedas Nr. 6). Siuntėjas, pasivadinęs (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 18 d. 22.16 val. (UTC laiko juosta) siunčia elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti (kortelės numeris, CVV kodas, kortelės galiojo data, kortelės naudotojo duomenys (vardas, Pavardė)), o būtent – (duomenys neskelbtini) R. M. (Priedas Nr. 1). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra kreditinė kortelė, kurią išdavė JAV bankas ,,American Express company“. (Priedas Nr. 7). Siuntėjas, pasivadinęs (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 20 d. 16.31 val. (UTC laiko juosta) siunčia elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti (kortelės numeris, CVV kodas, kortelės galiojo data, kortelės naudotojo duomenys (vardas, pavardė)), o būtent – (duomenys neskelbtini). (Priedas Nr. 1). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Amex“ kreditinė kortelė, kurią išdavė JAV bankas ,,American Express company“. (Priedas Nr. 8). Siuntėjas, pasivadinęs (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 28 d. 11:28 val. (UTC laiko juosta) siunčia elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijos inicijuoti (kortelės numeris, CVV kodas, kortelės galiojo data, kortelės naudotojo duomenys (vardas, pavardė)), o būtent: (duomenys neskelbtini). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Mastercard“ kreditinė kortelė, kurią išdavė JAV bankas ,,USA“. (Priedas Nr. 9); (duomenys neskelbtini). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Visa“ kreditinė kortelė, kurią išdavė Jungtinės Karalystės bankas ,,HSBC BANK“ (Priedas Nr. 10); (duomenys neskelbtini). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Visa“ kreditinė kortelė, kurią išdavė Japonijos bankas ,,CREDIT SAISON CO., LTD“ (Priedas Nr. 11); (duomenys neskelbtini). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Mastercard“ kreditinė kortelė, kurią išdavė Jungtinės Karalystės bankas ,,LLOYDS TSB BANK PLC“. (Priedas Nr. 12); (duomenys neskelbtini). Viešei prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Visa“ kreditinė kortelė, kurią išdavė Italijos bankas ,,CARTASI S.P.A.“ (Priedas Nr. 13); (duomenys neskelbtini). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Visa“ kreditinė kortelė, kurią išdavė Prancūzijos bankas ,,CAISSE NATIONALE DĖS CAISSES D'EPARGNE (CNCE)“ (Priedas Nr. 14); (duomenys neskelbtini). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Visa“ kreditinė kortelė, kurią išdavė Ispanijos Karalystės bankas ,,IBERCAJA (CAJA DE AHORROS Y MONTE DE PIEDAD DE ZARAGOZA ARAG“ (Priedas Nr. 15); (duomenys neskelbtini). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Visa“ kreditinė kortelė, kurią išdavė Hong Kongo bankas ,,CITIBANK (HONG KONG), LTD“ (Priedas Nr. 16); (duomenys neskelbtini). (Priedas Nr. 1). Viešai prieinamoje interneto svetainėje https://binlist.net suvedus kortelės numerį nustatyta, kad tai yra ,,Amex“ kortelė, kurią išdavė Vokietijos bankas. (Banko pavadinimas nenurodytas). (Priedas Nr. 17). Taip pat susirašinėjime matyti ir daugiau sugrupuotų skaičių sekų, kurios vizualiai atitinka elektroninės mokėjimo priemonės (kortelės) duomenis, tačiau nėra pakankamai objektyvių duomenų konstatuoti, ar šių duomenų pakanka finansinėms operacijoms inicijuoti ar atlikti (2 t., b. l. 148–169).

Iš 2019 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pas L. G. rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris (toliau – kompiuteris) ,,Asus“, kurio korpusas yra matinis, juodos spalvos. Grubaus paviršiaus ekrano dangčio viduryje arčiau viršaus yra reljefinis, sidabrines spalvos blizgus ASUS logotipas (žr. Foto Nr. 10). Kompiuterio reversas juodos spalvos, jo dešinėje pusėje operacinės sistemos Windows 7 Home Prem AO licencijos lipdukas. Kompiuterio reverso viduryje juodos spalvos lipdukas su informaciją apie kompiuterį (žr. Foto Nr. 11, Foto Nr. 13 ir Foto Nr. 14). Nustatyta, kad kompiuterio modelis – P50IJ, serijos Nr. 15G29N005501. Kompiuterio korpusas subraižytas ir nešvarus. Ekrano kairės pusės svirties elementas apgadintas (Foto Nr. 12). Kompiuteryje aptiktas standusis diskas (angl. HDD) Seagate, modelis Momentus 5400.G, serijos numeris WXN1A61D6245, jungties tipas SATA, nurodyta talpa 320GB (žr. Foto Nr. 16, Nr. 17). Siekiant užtikrinti informacijos nepažeidžiamumą ir nepakeičiamumą, standusis diskas Seagate buvo išmontuotas iš kompiuterio ir prijungtas prie laboratorinio kompiuterio per blokatorių ,,ForensicUltaDock“ (modelio numeris 31350-3109-0000). Panaudojus programinę įrangą ,,AccessData FTF Imager 3.1.1.8“ laboratorinio kompiuterio standžiajame diske buvo padarytas tikslus kriminalistinis disko duomenų atvaizdis (angl. forensics image). Atvaizdžio maišos reikšmė (MD5 checksum: 0cb49c3c014278cle8b4d54921667b14) sutapo su disko maišos reikšme. Tolimesnė duomenų (taip pat ir ištrintų) apžiūra buvo atliekama tiksliame kriminalistiniame atvaizdyje (toliau – atvaizdis). Programinės įrangos „Internet EvidenceFinder 6.12.1.8282“ pagalba laikmenos atvaizde atlikus paiešką pagal raktinę žodžių santrumpą „CVV“ (Credit Verification Value), aptikti sutapimai. Paieškos rezultatai byloja apie kompiuterio naudotojo naršymo aktyvumą laikotarpyje (apžiūrimo kompiuterio sisteminis laikas) nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. interneto svetainėje http://mastercvv.ru/ (kompiuterio apžiūros metu nepasiekiamos), kurioje galimai buvo platinami mokėjimo kortelių konfidencialūs duomenys, informaciją apie internetinio sukčiavimo (kardingo) būdus ir panaši informacija. Sutapimų ataskaitos išsaugotos aplanke „Paieska_pagal_raktinius_zodzius_IEF“ ir pateiktos priede Nr. 1. Siekiant nustatyti kompiuterio sisteminę datą ir laiką, prie kompiuterio buvo prijungtas maitinimo adapteris, kuris įjungtas į elektros tinklą, ir paspaudus kompiuterio įjungimo mygtuką ir klavišą DEL buvo įeita į kompiuterio standartinę įvesties/išvesties sistemą (angl. BIOS). Nustatyta, kad kai Lietuvoje buvo 2019 m. lapkričio 21 d. 09.28 val. (pagal interneto tinklalapyje day.lt pateikiamą tikslią datą ir laiką) kompiuterio sisteminė data ir laikas buvo 2019 m. lapkričio 21 d. 10.23 val. (2 t., b. l. 191–203).

Iš 2018 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra L. G. socialinio bendravimo paskyra www.facebook.com pavadinimu (duomenys neskelbtini). Paskyroje užfiksuotas 61 draugas, skyrelyje „grupės“ užfiksuota, kad paskyros turėtojas yra prisijungęs prie 11 grupių, tarp kurių paskyra pavadinimu „Perku/Parduotu/Mainau/keičiu“. Perėjus į šią grupę, užfiksuoti keli skelbimai šioje grupėje, kurių padarytos kelios nuotraukos. Tarp jų skelbimas „Perku fb paskyras“. Perėjus pagal skelbimo nuorodą, užfiksuotas skelbimas, kurio turinys „perku facebook paskyras nemažiau nei metus laiko“, skelbimas patalpintas prieš 8 val. Skelbimas užfiksuotas 2018 m. rugsėjo 25 d. 21.11 val. (3 t., b. l. 27).

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Šio straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Šio straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.