Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-23 · Civilinė byla Nr. 2S-303-479/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
2S-303-479/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Ieškovas
T. K.
Atsakovas
J. J.
Civilinė byla Nr. 2S-303-479/2017Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02802-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.8.2.; 3.3.2.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovui J. J. dėl esminio sutarties pažeidimo pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas T. K. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui J. J. dėl esminio sutarties pažeidimo pripažinimo. Ieškovas teismo prašo pripažinti, kad atsakovas tyčia ir iš esmės pažeidė 2010-04-05 šalių sudarytos atstovavimo sutarties 1.2 p., 1.3 p. bei 2.2.6 p. nuostatas bei priteisti ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-11-29 nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl esminio sutarties pažeidimo pripažinimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Šilutės rajone, tačiau atsakovo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Vilniaus mieste. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys nėra teismingas Šilutės rajono apylinkės teismui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas T. K. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-11-29 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Ieškovas nurodė, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo gyvenamoji ir vykdomos veiklos vieta yra Vilniaus mieste, nes jokie byloje esantys duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. Apelianto teigimu, atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Šilutės rajone, šiuo adresu atsakovui siunčiama pašto korespondencija visada buvo priimama, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Šilutės rajono apylinkės teismui.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo gyvenamoji ir vykdomos veiklos vieta yra Vilniaus mieste, nes jokie byloje esantys duomenys šių aplinkybių nepatvirtina. Apelianto teigimu, atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Šilutės rajone, šiuo adresu atsakovui siunčiama pašto korespondencija visada buvo priimama, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Šilutės rajono apylinkės teismui. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. nuostatos numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą reglamentuojanti LR CPK 29 str. nuostata numato, kad ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. LR CK 2.16 str. 1 d. nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. LR CK 2.17 str. 1 d. yra nurodyti fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai – nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Atsižvelgtina ir į tai, kad tas pats atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra nurodytas ir 2010-04-05 ieškovo ir atsakovo sudarytoje atstovavimo sutartyje, taip pat 2010-04-15 sporto veiklos sutartyje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą apie pasikeitusį jo gyvenamosios vietos adresą. Be to, iš kartu su ieškiniu pateiktos šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad atsakydamas į ieškovo pretenzijas, atsakovas savo gyvenamosios vietos adresą taip pat nurodė (duomenys neskelbtini). Viename iš atsakovo atsakymų į ieškovo pretenzijas kaip adresas korespondencijai yra nurodomas (duomenys neskelbtini), tačiau iš viešai skelbiamų duomenų matyti, jog tai yra krepšinio arenos adresas. Taigi akivaizdu, jog šis adresas nėra faktinė atsakovo gyvenamoji vieta. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas galbūt vykdo sportininko veiklą Vilniaus mieste, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra pakankamai patikimų duomenų daryti išvadai, jog atsakovo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra teismingas Šilutės rajono apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį ieškinį atsisakė priimti.

Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė LR CPK nuostatas, reglamentuojančias civilinės bylos teismingumą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius