Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 132-134), teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad devyniese įsteigė paramos labdaros fondą ir įkūrė Vaiko tėviškės namus. Lėšas skyrė užsienio šalių rėmėjai. Iš pradžių nebuvo tai reglamentuojančių įstatymų. Prieš namams vadovavo P., tačiau buvo pridaryta trūkumų. 2009 m. liepos mėn. viduryje jis buvo paskirtas laikinuoju direktoriumi ir laikinai yra juo iki šiol. Vaikų priežiūrai buvo samdomi socialiniai darbuotojai, jis su vaikais nedirbo, nėra jų globėjas. Lėšas gaudavo iš Kauno rajono ir miesto socialinio skyriaus. Vaikų poreikius nustatydavo socialiniai darbuotojai. Direktorius rūpinasi ūkiniais, finansiniais reikalais. Mokykloje vaikams pietūs nebuvo perkami. Vaikai išeidavo pavalgę, grįžusiems būdavo paruošti karšti pietūs. Maistą užsakydavo darbuotojai, pradžioje maistas buvo tiekiamas centralizuotai, vėliau jis veždavo produktus. Kadangi mokykla yra arčiau nei stotelė, todėl kelionės išlaidų nebuvo. Vaikai buvo vežami į ekskursijas. Mėnesiui vaikui asmeniškai būdavo skiriama 20 Lt, dėl pažeidimų suma buvo sumažinama iki 1 Lt. Turimais rūbais buvo galima aprengti daugiau vaikų, nei pas juos buvo. Reikėjo pirkti avalynę, apatinius rūbus, kiti rūbai buvo tvarkingi. Utėlių atsirado, nes užsikrėtė mokykloje. Buvo skalbimo mašinos, higienos priemonės, karštas vanduo, vaikai galėjo praustis kiek ir kada nori. Vaikų fizinėmis bausmėmis nebaudė. Vaikai sirgdavo tiek, kiek ir visi, jų sveikata nebuvo sutrikdyta, jam apie tai nebuvo žinoma. Vaikai buvo problemiški, su jais griežčiau reikėjo kalbėtis. Jie nebuvo paliekami be priežiūros. Jis jautė spaudimą iš Vaiko teisių tarnybos atstovės Dabašinskienės, kad vaikai paliekami vieni. Būdavo tikrinama, atvažiuodavo valdyba, jis pats atvažiuodavo į įstaigą nepranešęs, pažeidimų nerado. Darbuotojai buvo įspėti vienų vaikų nepalikti. S. D. bėgdavo iš namų. Vaikas, norėdamas išvykti, turėdavo parašyti, kur išvyksta ir kada grįš, jei negrįždavo - socialinė darbuotoja skambindavo jam ir jis visada atvykdavo, važiuodavo į policiją rašyti pareiškimo. S. D. dažniausiai slėpdavosi statybose, ji turėjo polinkį valkatauti. Ją vežė į įvairias psichologines konsultacijas. Visais atvejais atvykdavo į policiją pasiimti vaikų, jei jam pranešdavo. Paskutinis atvejis buvo 2011-04-28, kai vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai iš mokyklos pagrobė visus vaikus ir išgabeno į kitus vaikų namus. Apie Samantos nesugrįžimą jam niekas nepranešė, tik kitą dieną paskambino jo sūnui. Jam važiuojant į policiją paskambino Dabašinskienė ir pasakė, kad vaiko neatiduos. Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai vaikus apklausdavo, jis tuose pokalbiuose nedalyvaudavo. Šiuo metu auklėtinių neturi, dirba su kitais vaikais, kuriems nereikia stacionarios globos. Dabar namai yra perduoti savininkui Labdaros fondui, Marijampolės tėviškės vaikų šeimynai.

Nukentėjusiųjų atstovė V.V. N. teismo posėdžio metu patvirtino teisminio nagrinėjimo metu anksčiau duotus parodymus (t. 6, b. l. 69-70), kad vaikai Pagynės vaikų globos namuose buvo apgyvendinti 2011-04-29. Jie buvo nešvarūs, netvarkingi, suplyšusiais batais, sirgo pedikulioze. Vaikai po truputį adaptavosi, už keleto dienų atvyko Vaiko tėviškės namų direktorius Šulinskas, Jasulaitis, socialinė pedagogė, reikalavo vaikus atiduoti. Vaikai adaptavosi greitai, tačiau nuolat kalbėdavo, kad Vaiko tėviškės namuose konfliktuodavo su auklėtojomis, stengėsi nelankyti mokyklos. Mokymosi spragos buvo didžiulės, šiuo metu visi mokosi teigiamais pažymiais. Vaikai teigia, kad jiems trūko maisto, nebuvo režimo, apgyvendinti Pagynės globos namuose mokykloje gauna maitinimą, lanko būrelius. Šiuo metu nėra jokių problemų su vaikais, pradžioje buvo sunku priprasti gyventi pagal taisykles, nes ankstesniuose namuose jie galėjo pareiti, kada nori ir daryti, ką nori. Vaikai kalbėjo apie (duomenys neskelbtini)taikytas bausmes, apie tai, kad auklėtojos menkindavo jų tėvus, kaltinamojo elgesiu vaikai nesiskundė.

Nukentėjusiųjų atstovė J. J. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 180-182, 183-184) ir parodė, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstaigoje nuo 2000-03-28 dirbo mama-auklėtoja. Iš pradžių namams vadovavo monsinjoras V. K., po to - A. P.. V. P. buvo valdybos narys, nuo kada jis tapo direktoriumi, ji nežino. Iki V. P. vadovavimo įstaigoje buvo viskas gerai. Jis atvažiuodavo retai, tik jai paskambinus ir išsikvietus. Prasidėjo pinigų taupymas. Grynų pinigų vaikų poreikiams ji nebegaudavo. Direktorius jai sakydavo duoti vaikams iš savų, o po to žadėjo grąžinti, po to pradėjo aiškinti, kad per daug išleidžia ir nenoriai grąžindavo pinigus. Prireikus smulkių maisto produktų negalėdavo įsigyti, kadangi pinigai smulkioms išlaidoms buvo neišduodami. Grįžęs iš mokyklos vaikas pasakė, kad jam rytoj į pamoką reikia atsinešti medžiagų darbeliams, o ji negalėjo nupirkti, nes neturi valdiškų pinigų. Pasakius direktoriui, jis tos problemos nesprendė. Pasiūlė spręsti tokius atvejus iš savų pinigų. Drabužių ir avalynės pirkimas taip pat baigėsi. Pasakius, kad ko nors reikia vaikui, direktorius nereaguodavo ir pinigų neskirdavo. Pagrindinė problema, kodėl negalėjo dirbti šioje įstaigoje buvo finansinė, nes ji negalėjo dirbdama įgyvendinti šeimos principo. Jai jau nedirbant M. K. telefonu dažnai skųsdavosi, kad tuščias šaldytuvas, direktorius nieko neatveža. Taip pat sakė, kad jiems nieko neperka iš daiktų. Vaikai nebuvo paliekami vieni. Buvo vienas kartas, kai mergaitę nuvežė į klinikas. Kiek kartų direktoriui paskambindavo, tiek jis ir atvažiavo. Daugiausia skambindavo dėl maisto. Kulikauskienė skalbdavo, išvirdavo valgyti, pabūdavo su vaikais. Ji pati užsiimdavo vaikų ugdymu, sveikatos priežiūra, padėdavo ruošti pamokas. Vaikai buvo ligoti. Mokykla buvo netoli, vaikai į mokyklą nueidavo pėsčiomis per 20 min.

Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 12-13) ir parodė, kad jis buvo S. D. klasės auklėtojas. Apie jos elgesį nieko blogo pasakyti negali. Dėl jos pamokų praleidinėjimo jis kalbėjosi su socialine darbuotoja bei globėja iš vaikų namų. Ji ne visada buvo randama namuose, neaišku, kur ji būdavo. Gyveno tvarkingai, švariai.

Liudytoja V. V. parodė, kad yra V. N. ir E. U. auklėtoja. Kai jie augo (duomenys neskelbtini), viskas buvo normalu, tik prieš naujųjų metų šventes paskambinus direktoriui šis neatsiliepė. Prašant pinigų kalėdinėms vaišėms paskambinus į globos namus atsiliepė moteris ir sakė, kad viskas suskaičiuota, pinigų neturi. Pavasarį vaikai ateidavo neišsimiegoję. 2010 m. pabaigoje jų rūbai būdavo nešvarūs, suprastėjo mokslai, jie išeidavo iš pamokų, ne visada turėdavo mokymosi reikmenis. Buvo atėjusi juos prižiūrinti moteris, daugiau jais niekas nesidomėjo. Iki pradedant vadovauti V. P. vaikai aktyviai dalyvaudavo renginiuose, turėjo kišenpinigių.

Liudytoja D. M. parodė, kad vertino globos namų kokybę. 2011-04-28 buvo vertinama maisto kokybė, vaikų sveikata, bendravimas, santykiai su giminaičiais, prieraišumas ir kt. Nustebino tai, kad vaikai buvo apleisti, išbalę. Dirbant kitai šeimynos mamai to nebūdavo. Vadovybė negalėjo įvardinti, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje gydomi vaikai. Vaikai buvo apsikrėtę utėlėmis. Vadovas maistą veždavo pats, pačias pigiausias prekes. Maistas buvo vežamas nereguliariai, mityba nebuvo pilnavertė. Kai Genovaitė studijuodavo, ją pavaduodavo B. P., kuri nesusitvarkydavo su vaikais, jie ilgai žiūrėdavo televizorių, į namus buvo atvestas vaikas su negalia, todėl jie miegodavo svetainėje. Vienu metu berniukai nelankė futbolo treniruočių, nes neturėjo batų. Vaikai neturėjo pinigų dalyvauti užklasinėje veikloje. Vaikams buvo atsibodusi darbuotojų kaita. V. P. neleisdavo J. J. lankyti vaikų. Vadovas neparinkdavo tinkamų darbuotojų, nutraukė sutartis su maisto tiekėjais, nereguliariai veždavo maistą pats, nebuvo sudarytas individualus vaikų planas, nebuvo bylų apie vaikų sveikatą.

Liudytoja J. D. parodė, kad yra Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja, lankydavosi VšĮ “(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-01-03. Gyvenamosios patalpos nebuvo tinkamai registruotos, dėl to buvo įspėtas ankstesnis vadovas ir V. P.. Apšildymo patalpoje stovėjo dujų balionai, tai buvo pavojinga vaikams. Iki pradedant vadovauti V. P. viskas buvo gerai. Po to vaikai nebenorėdavo bendrauti, susikaustę atrodė ir darbuotojai. 2011 m. pavasarį pradėjo gauti informaciją, kad vaikai nelanko mokyklos, ateina į mokyklą apleisti, neturi sportinės aprangos, nelanko treniruočių. Nuvykus vaikai teigė, kad namuose nakvoja svetimi asmenys, nėra saugu, V. P. dukra nakčiai užsirakina duris, o jie lieka vieni. Vaikams trūko tvarkos, maisto, vaistų. Įvykius paspartino Samantos patekimas į policijos įstaigą, jos iš ten niekas negalėjo paimti, auklėtoja neturėjo pinigų, o V. P. buvo išjungęs telefoną. Vaikai buvo paimti, tačiau vėliau buvo reikalaujama juos grąžinti. Iš (duomenys neskelbtini)nebuvo grąžinti vaikų dokumentai, asmeniniai daiktai. Vaikų atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas. Iš Vokietijos jiems buvo siunčiamos lėšos, neaišku, kur jos buvo panaudotos.

Liudytojas A. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini)augo 5 jo brolio vaikai. Nuvykus situacija buvo prasta, padėjo klijuoti tapetus, pastatė tualetą. Vaikų namai gaudavo labdarą, jis pats ieškojo rėmėjų. Buvo atidarytos sąskaitos vaikams. Persikėlus vaikų namams užsakė naujus baldus. Visą laiką pirko rūbus vaikams, vėliau sužinojo, kad niekas iš daiktų nepapuolė į naujus vaikų namus. Kai buvo vieno iš vaikų gimtadienis, atvyko su tortais, vaikai buvo alkani, laukė direktoriaus su maistu, bet jis neatvyko. Šaldytuvo ir spintelių neapžiūrėjo. Dar iki vadovaujant V. P. maisto buvo perkama daug. Vėliau vaikai pasakojo, kad verda sriubą iš dilgėlių. Vaikų rūbai vėl buvo prasti, sąskaitos banke dingo.

Liudytoja L. K. parodė, kad rūpinosi vaikais, juos lankė, visur veždavosi, vienai iš mergaičių nupirko gitarą. Persikrausčius į Žuvų gatvę padėjo kurti aplinką. Jos nuomone V. P. negalėjo vadovauti vaikų namams, nes jis nemyli vaikų. Vyko su vaikais į Prisikėlimo bažnyčią, ketino juos parvežti namo, bet V. P. liepė vykti visuomeniniu transporto, dėl ko vaikai sušalo, susirgo. Jai buvo pasakyta nebesilankyti vaikų namuose kol neišsispręs teisminiai reikalai. Gavo iš vaikų žinutę „pas mus darosi belenkas, atvykite, reikia susitikti“. Vaikai į susitikimą atėjo per mažais rūbais. Mykolas buvo utėlėtas, jo sportbačiai buvo kiauri, jis buvo nešvarus, juodomis panagėmis. Vaikai pasakojo, kad į namus ateina pašaliniai asmenys, atsineša vyno ir siūlo vaikams, o mama užsirakina. Vaikai buvo alkani, ji juos pamaitino. Kai atėjo naujas direktorius - viskas pasikeitė. Kai vaikai buvo pervežti iš šių vaikų namų, daug daiktų negrąžinta, jų pirktas instrumentas taip pat. Jai sakė, kad vaikai elgetavo, ir tai patvirtino valdybos narys, kuris sakė, kad alkani vaikai buvo atėję pas jį neva ieškoti darbo. Vaikai minėjo norintys važiuoti į renginius, bet jiems atsakydavo, kad nėra pinigų. Sakė, kad jų savaitgaliais niekas neprižiūri. Baldus statė kartu su A. S., nes juos pirko jis ir rėmėjai. (duomenys neskelbtini) baldų nepirko, užuolaidas siuvo ji.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad pas ją mokėsi R. S. ir M. K.. M. K. pradžioje buvo rūpinamasi, J. J. lankėsi mokykloje. Vaikai turėjo visas reikiamas priemonės mokslui, visada vykdavo į ekskursijas, buvo visur išleidžiami, tvarkingi. Pastebėjo didelius vaiko pokyčius, iš pradžių nežinojo, kad pasikeitė vadovas. Rugsėjo pirmąją niekas į mokyklą iš globos namų neatėjo, ekskursijai pinigų nedavė, pratybas nupirko tik po ilgo laiko. Genovaitė telefonu sakė, kad negali duoti grynų pinigų. Prasidėjo vaikų vėlavimai į pamokas. Vėliau vaikų rūbai pasidarė nešvarūs ir maži, jie nustojo važiuoti į spektaklius. Kreipėsi į V. P. dėl 4 Lt, tačiau jis pasakė, kad ji sumokėtų, o vėliau negrąžino skolos. Vaikų higiena buvo prasta, jie buvo nešvarūs, kiti vaikai pradėjo juos pravardžiuoti, nenorėjo draugauti, dėl to skambino auklėtojai, bet rezultatų nebuvo. Vaikai jai nesiskundė dėl to, kaip jie atrodo, nesuskundė ir dėl V. P.. V. P. kartą buvo mokykloje, atėjo paimti vaiką ir vežė jį pas gydytojus.

Liudytoja K. B. parodė, kad dirba socialine darbuotoja. Iš Vaiko tėviškės globos namų vaikai buvo atvežti netvarkingais rūbais, sakė, kad jiems trūko maisto, konfliktuodavo su suaugusiais, nes šie juos ir jų tėvus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, jie buvo paliekami vieni namuose. Vaikai neturėjo dienos režimo, vėluodavo arba visai neidavo į mokyklą. Jie turėjo utėlių ir buvo nešvarūs. Po to, kai vaikai pagyveno Pagynės globos namuose, jų elgesys pasikeitė.

Liudytoja I. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 21-23) ir parodė, kad dirba psichologe Pagynės vaikų globos namuose. Bendravo su vaikais, atvežtais iš Vaiko tėviškės šeimynos. Vaikai buvo atvežti 2011-04-29. Jie atvyko pasimetę, pikti, nes negalėjo atsisveikinti su draugais ir pasiimti savo daiktų. Jie buvo apleisti, per mažais rūbais, utėlėti. Atvykę jie išsakė nusiskundimus apie tą aplinką, kurioje buvo iki tol. Sakė, kad ten buvo maisto stygius, sakė, kad maisto arba yra daug, arba visai nėra, minėjo, kad dažniausiai jie valgė bulves su pomidoru padažu. Vaikams trūko priežiūros, režimo, jie sakė, kad darė, ką norėjo ir nebuvo tuo patenkinti. Teigė žiūrėję televizorių iki vidurnakčio. Užsiėmimų trūko, ekskursijų nebuvo. Direktorius domėjosi tik Samanta, jai daugiau visko skirdavo, pirkdavo viską, duodavo pinigų saldumynams. Vėliau išaiškėjo vaikų seksualizuotas elgesys. Vaikai sakė, kad tuose namuose naudojo dušo žarną kišdami ją sau į išangę ir aptapšnojo visas sienas išmatomis. Teigė, kad tokiu jų tokiu elgesiu nebuvo rūpinamasi. V. P. atžvilgiu vaikai nesiskundė, jo vardu nereiškė ir nekonkretizavo problemų.

Liudytoja Aldona E. P. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 185-187) ir parodė, kad ji nuo 2004-09-06 pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“, kuri pradžioje buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini), o vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini). Ten tuo metu buvo 9 vaikai, tame tarpe buvo M. U., E. U., R. S., V. R., M. K., V. N., o vėliau atvyko ir S. D.. Ten ji dirbo iki 2009-07-13, socialine darbuotoja dirbo J. J., viskas tada šeimynoje buvo gerai. 2009-07-13 ji buvo atleista. Po jos atleidimo į jos pareigas buvo paskirtas V. P., o jo sesuo B. P. dirbo socialine darbuotoja. Kol ji dirbo su J. J. vaikai turėdavo pakankamai maisto, drabužių, mokymosi reikmenų ir tikrai jiems niekada nieko netrūkdavo, vaikai buvo pilnai viskuo aprūpinti, važiuodavo į ekskursijas, jiems padėdavo rėmėjai L. ir P. K. bei remdavo kiti pavieniai žmonės. Kas vyko ten vėliau, ji nežino, niekada nėjo aplankyti vaikų, nes jai buvo pasakyta, kad ji ten nepageidaujama.

L. V. Kubilius teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 185-187) ir parodė, kad jis yra paramos-labdaros fondo „(duomenys neskelbtini)“ dalininkas. Paramos-labdaros fonde jis jokių administracinių funkcijų nevykdo. To fondo vicepirmininkas yra V. P.. V. P. ligos metu nuo 2011-05-02 dienos iki 2011-06-03 Kauno (duomenys neskelbtini) direktoriumi laikinai buvo paskirtas V. Š.. Jo buvo paprašyta valdybos ir steigėjų, kad padėtų V. P. tvarkytis kaip administratoriui. Jis stengė jam padėti, domėjosi įstaigos veikla. 2010 m. kovo mėnesį matė ir įstaigos buhalterės jam pateiktus dokumentus, dokumentai buvo tvarkingi, matėsi visos pajamos ir visos išlaidos. Jis dalyvavo Kauno rajono savivaldybėje posėdžiuose dėl vaikų ir 2011-05-03 posėdžio metu pasakė, kad V. P. yra netinkamas vadovas, Buvo nuslėpti visi incidentai, netinkami asmenys padarė žalą įstaigai ir vaikams. Jam labiausiai gaila vaikų, bet jis mano, kad visa tai buvo surežisuota buvusios direktorės P., kuri norėjo užvaldyti visą tų namų turtą. Negali atmesti to, kad V. P. nemokėjo tinkamai tvarkytis kaip administratorius, pasirinko netinkamus darbuotojus. Kas atsitiko su vaikams skirtais pinigais - jis pasakyti negali, nematė, kad vaikai būtų apdriskę ar alkani.

Liudytoja K. D. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 7-9) ir parodė, kad dirba Kauno Šv. Kazimiero vidurinėje mokykloje socialine pedagoge. Jų mokyklą lankė VšĮ “(duomenys neskelbtini)“ septyni vaikai, tai yra M. U., E. U., R. S., V. R.. M. K., V. N., S. D.. Žinojo, kad visus vaikų reikalus nuo 2010 m. gegužės mėnesio pradėjo tvarkyti pats direktorius V. P.. Iki to laiko, kol šeimynoje dirbo socialine darbuotoja J. J., buvo kitaip. Vaikai visada važiuodavo į ekskursijas, turėdavo pinigų pavalgyti mokykloje, o išėjus J. J. vaikai į mokyklą ateidavo nešvarūs, prastais drabužiais, neturėdavo pinigų maistui, maisto iš namų neatsinešdavo. Vaikų elgesys pasikeitė, jie pradėjo bėgti iš pamokų, blogiau mokytis. Vaikai buvo ir utėlėti, nes jiems nebuvo skiriamas dėmesys. Taip pat akivaizdžiai buvo matyti, kad vaikams skiriama per mažai lėšų jų doroviniam ugdymui bei aprangai. V. P. buvo informuotas dėl vaikų bėgimo iš pamokų, netvarkos ir higienos. Pati taip pat buvo nuvykusi į tuos vaikų namus dėl Samantos, nes ji bėgo iš pamokų. Mano, kad nebuvo santykio su vaikais. Kai S. ateidavo pas į mokyklą, elgdavosi nepagarbiai, kaltindavo kitus. Vaikai sakė, kad jie patys sprendžia, ką rengsis, kada prausis. V. P. buvo mandagus, bet poveikio vaikams nedarė. Po pokalbių Samantą dažniau lydėjo į mokyklą S., Samanta gyrėsi, kad V. P. nupirko jai naujus batus. Berniukų elgesys pasikeitė, jie tapo įžūlesni. Pasikeitus soc. darbuotojui pasikeitė vaikų elgesys.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 31-32) ir parodė, kad ji gyvena VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaimynystėje. Ten gyveno apie 10 vaikų, matė kaip vaikai šokinėjo nuo garažų stogų, rūkydavo, kartą matė, kaip vaikai buvo verčiami prižiūrint auklėtojai nešioti sunkius kibirus su akmenimis, yra mačiusi, kad vaikai su auklėtojos žinia degino žolę gretimame sklype. Keliese buvo nuėję pasikalbėti su auklėtojais, bet šios nesikalbėjo. Su direktoriumi kalbėtis neteko.

Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 14-15) ir parodė, kad buvo V. R. klasės auklėtoja. Apie jį nieko blogo pasakyti negali. Juo labai rūpinosi jo ankstesnė globėja ar auklėtoja J. J.. Pasikeitus auklėtojai pastebėjo, kad V. R. buvo apleistas, nešvarus, neapkirptais plaukais, nešvariais drabužiais ir nešiojo tam sezonui netinkamus batelius. Vaikas nebuvo leidžiamas su klase vykti į ekskursijas bei į kitus renginius. Dėl mokymosi priemonių bendravo su globėjais, šie sakė, kad grynais pinigais negali duoti, gali padaryti pavedimą.

Liudytoja A. M. parodė, kad dirbo globos namuose auklėtoja. Direktorius buvo V. P.. Maisto produktus pirkdavo direktorius. Kartais pasitardavo su vaikais, ką valgys. Šaldytuvas buvo pilnas maisto, vaikams buvo leidžiama pasigaminti patiems. Jie valgydavo 4 kartus per dieną. Būdavo perkami geriausi produktai, pirko kiaulę, rūkė kumpius. Vaikai ją vadino mama, su jais eidavo maudytis, mokė juos plaukti, tikrino jų namų darbus. Atvažiuodavo svečiai, apsilankę sakydavo, kad pas juos gera, smagu. Buvo jaučiamos intrigos, iš J. J. pusės daromas spaudimas. Rūbų buvo daug, juos pirkdavo kartu su vaikais. Vaikai nesiskundė, kad direktorius yra blogas. Būdavo išvykų – vaikai važiavo į Druskininkus, stovyklą, prie jūros, vandens pramogų parke Kaune, žaisti boulingą. Vaikai nebūdavo paliekami vieni, stogais nelaipiojo, buvo vagonas, ant kurio jie lipdavo. Vaikai nebuvo pakliuvę į policiją. Apie dingusį vaiką pranešdavo direktoriui. Kai vaikai sirgdavo, vaistų atveždavo direktorius, pirkdavo akinius, higienos priemonių buvo pakankamai. Direktorius fizinėmis bausmėmis vaikų nebaudė, negražiais žodžiais direktorius nevadino. Prieš baigiant darbą VTAS atstovas vykdė apklausą. Vaikai pasakojo, kad po apklausos buvo liepta pasirašyti nedavus perskaityti. Vaikų teisių atstovai įspėjo, kad gali būti sprogimas, pamatę šildymo balioną. Patikrinimo metu komisija pasakė, kad yra šildymas nesaugus. Iš darbo išėjo dėl įtampos. Jai dirbant globos namuose dar būdavo šeimininkė, jos buvo trys, taip pat B. P.. Per pusmetį pasikeitė trys šeimininkės. Įtampa būdavo tarp esamų ir buvusių darbuotojų. Vaikams direktorius duodavo po 20 litų per mėnesį. Ji jiems į mokyklą įdėdavo sumuštinių, mokykloje jie pietų nevalgė. J. J. buvo atvykusi pas vaikus gal keturis kartus, sakė, kad pas juos netvarka.

Liudytoja D. P. parodė, kad padėjėja, virėja dirbo nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. sausio ar vasario mėn. Maistą atveždavo pats direktorius, su juo pirkti maisto ji važiuodavo retai. Vaikai nebuvo alkani. Ji ruošdavo maistą, kartais pusryčius ruošdavo ji, kartais auklėtoja, pietus ruošdavo ji. Mokykloje nesilankė, apie vaikų bėgimą nieko nežino. Direktorius vaikų akivaizdoje nesikeikė, jų už plaukų netampydavo. Direktorius pirko vaistus, higienos priemonių netrūko. Vaikams visko užtekdavo. Negirdėjo, kad vaikai rautų žolę ir iš jos virtų sriubą. Šaldytuvas nebuvo užrakintas. Jai nebuvo žinoma, kad vaikai per naktį būtų žiūrėję televizorių. Vaikai buvo vežami į ekskursijas, direktorius leisdavo juos į mokyklos renginius. Vaikai turėjo uniformą. Direktorius vaikais rūpinosi, atvykdavo į globos namus beveik kiekvieną dieną. Jie be priežiūros nebuvo paliekami, namų stogais nelaipiojo.

Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 176-177) ir parodė, kad dirba VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ socialinio pedagogo padėjėja nuo 2011-03-10. Šeimoje yra septyni vaikai. Kai ji atėjo į darbą, socialine darbuotoja dirbo Genovaitė. Priimant į darbą, direktorius V. P. jai išaiškino, kad maisto produktų atvežimu jis rūpinsis, ji turi gaminti valgyti, skalbti, o visais kitais iškilusiais klausimais skambinti jam. Pradėjus dirbti ji pastebėjo, kad kieme nėra jokių vaikams skirtų įrengimų. Namas ir vaikų kambariai įrengti tinkamai. Pirmąjį jos darbo mėnesį, direktorius sistemingai veždavo maisto produktus pagal jos nurodytą sąrašą. Palaipsniui vaikai pradėjo skųstis, kad neturi reikiamų rūbų, avalynės. Direktorius tik pažadėjo, kad bus. Vaikai keisdavosi rūbais, V. R. ir M. K. avėjo suplyšusius batus. Nuo tada, kai ji dirba, vaikams direktorius tik tris kartus atvežė dėvėtų rūbų, tačiau dauguma buvo dideli. Genovaitė apie tai informavo direktorių. Direktorius sakė laukiąs dar vienos siuntos. Kai kurie vaikai labai skurdžiai rengėsi, dėl to kompleksavo, jai dėl neturėjimo ką rengtis skundėsi V. N., E. U. ir V. R.. R. S. kažkas atsiųsdavo rūbų iš užsienio. Problema dėl aprangos išlikusi iki šiol. Praėjus mėnesiui nuo to, kai ji įsidarbino, atsirado problemos dėl vaikų maitinimo. Direktorius vis rečiau atveždavo maisto produktų. Ji sudarydavo trūkstamų produktų sąrašą, o Genutė telefonu informuodavo direktorių. Direktorius atveždavo maisto produktus vakare arba tik kitą dieną, kol jų laukdavo - vaikai beveik neturėdavo ką valgyti. Yra tekę vieną kartą rinkti žoles sriubai virti. Per tą laikotarpį kol ji dirba, tik vieną kartą direktorius buvo nupirkęs sausainių V. N. gimtadieniui, saldainių niekada nėra pirkęs, nors vaikai prašydavo. Jo nuomone tai nebuvo būtina prekė. Trūkdavo vaisių, tik vieną kartą atvežė obuolių, paprašius - du kartus atvežė bananų. Nei jai, nei Genutei grynų pinigų neduodavo, vaikai per mėnesį gaudavo 20 litų. Vaikams susirgus, reikėjo taip pat skambinti direktoriui, o ne kreiptis ne į gydytoją. Kaip buvo tvarkoma buhalterija įstaigoje - nežino. Ji su Genute siūlė nustatyti pinigų sumą savaitei, kurių užtektų vaikams normaliai maitintis, tačiau tai ir liko neišspręsta. Vaikai turėjo utėlių, pritrūko žibalo galvoms plauti, direktoriui ryte paskambinus žibalo jis atvežė tik vakare. Mano, kad visos problemos kilo dėl direktoriaus taupumo arba per mažo valstybės finansavimo. Kai vaikai buvo išvežti, ji išėjo iš darbo. Neteko matyti, kad V. P. žiauriai elgtųsi su vaikais.