- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 1-3307-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37820-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- P. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 18 kartų, paskutinius du kartus:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 9 devynių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui išdirbti po 30 valandų; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. S. skirta galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant P. S. per mėnesį visuomenės labui išdirbti po 30 valandų (bausmės neatlikęs);
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 1 metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridedant likusią neatliktą bausmės dalį (32 dienas) ir paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo 9 mėnesiams 2 dienoms bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (nuosprendis neįsiteisėjęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – degalus, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, iš anksto neketindamas už juos atsiskaityti, pasinaudojęs automobiliu Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numeriai nuo kito automobilio), veikdamas tiesiogine tyčia 2019 m. rugpjūčio 19 d., 20.19 val., atvyko į degalinę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur užsipylęs į automobilio bagažinėje esančias talpas 126,13 litrus D Miles kuro, už jį nesumokėjo 153,00 Eur pasišalino, tokiais savo veiksmais pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių degalų už 153,00 Eur.
P. S. kaltinamas baudžiamojo nusižengimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Parodė, kad įvykio dieną (kaltinime data nurodyta teisingai) nepažįstamas asmuo prie stoties pasiūlė užsidirbti, jis sutiko. Jam buvo pasakyta, kad nuvažiavus iki degalinės reikės į bakus pripilti benzino, o už tai jam pažadėjo atlygį. Nuvykus į degalinę ((duomenys neskelbtini) gatvėje), jis į bakus pripylė benzino ir išvažiavo nesusimokėję. Patvirtino, kad kaltinime nurodytas pripilto benzino kiekis yra teisingas. Jis suvokė, kad į degalinę buvo vykstama grobti benziną, jam reikėjo pinigų, todėl sutiko benziną pagrobti, tačiau atlyginimo taip ir negavo. Automobilį vairavo jam nepažįstamas asmuo. Paaiškino, kad šis įvykis buvo anksčiau nei panašus įvykis, dėl kurio jis yra teisiamas ir kitoje byloje. Šiuose įvykiuose pripilti benzino jam siūlė skirtingi asmenys, jam žadėjo 50 Eur atlygį. Šiek tiek pavažiavus nuo degalinės, sustojo, atidarė duris ir sakė lipti lauk. Nurodė, kad jis vartojo daug alkoholio, reabilitacijos centre jis lankėsi dar prieš įvykį, maždaug 2017-2018 m. su tarpais, o dabar reabilitacijos centrą lanko apie tris savaites, tikisi reabilituotis. Jis turėjo priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio, vartojo fentanilį ir heroiną, bet jau tris savaites nevartoja. Pripažino, kad būdamas reabilitacijos centre, palūžo, dėl to įvykdė nusikalstamą veiką. Reabilitacijos centre jis būtent ir bando gydytis nuo priklausomybių. Jeigu liktų laisvėje, sutiktų gydytis nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Civilinį ieškinį žada atlyginti. Paaiškino, kad per mėnesį jis gauna 120 Eur pašalpą ir tai yra jo vienintelės pajamos. Išlaikytinių jokių neturi, jokiomis ligomis neserga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. S. savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino pilnai. Parodė, kad šiuo metu jis niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, narkotikų šiuo metu nevartoja ir nuo priklausomybės jiems niekada nesigydė, tačiau gyvena reabilitacijos centre, (duomenys neskelbtini). Pinigus pragyvenimui jis gauna iš darbo biržos, tai yra jam yra mokama 122 Eur pašalpa. 2019 m. rugpjūčio 19 d., vakare, kai jis buvo prie geležinkelio stoties, prie jo privažiavo nepažįstamas vyras automobiliu Rover bei pasiūlė užsidirbti kažkiek pinigų, o būtent nuvažiuoti kartu į degalinę bei užsipilti kuro. Jam paaiškino, kad jis turėsiąs degalinėje nueiti prie kolonėlės ir įpilti į talpą, esančią automobilio bagažinėje, kuro bei atsisėsti atgal į automobilį. Ar jie kurą vogs nesiaiškino ir nesigilino. Toliau jie nuvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kai sustojo prie kolonėlės, jis išlipo iš automobilio bei atidaręs bagažinę, įpylė kuro į ten buvusią talpą tiek, kiek į ją tilpo. Kiek tiksliai jis ten įpylė neatsimena, bet sutinka, kad galėjo būti jog įpylė 126 litrus, už 153 Eurus. Įpylęs kuro, jis, kaip ir buvo susitaręs su automobilio vairuotoju, įsėdo į automobilį ir jie nuvažiavo iš kolonėlės, neatsimena kur. Lyg tai jį iš karto už kolonėlės paleido iš automobilio ir žadėjo sugrįžti bei sumokėti pinigų už tai, kad padėjo pavogti kurą, tačiau negrįžo ir jokių pinigų nesumokėjo. Šiuo metu dėl to kas įvyko labai gailisi ir daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. (A. G.) parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, operatoriumi-pardavėju. 2019 m. rugpjūčio 19 d. dieną dirbo dieninėje pamainoje. Apie 20.15 val. buvo prie kavos aparatų, tvarkė juos prieš darbo pabaigą. Atėjęs prie kasos pamatė, kad yra nesumokėta už degalus 5 degalinės kolonėlėje. Tą vakarą degalinėje buvo degalinės direktorės pavaduotoja, todėl nuėjo pas direktorę į kabinetą ir peržiūrėjus vaizdo įrašus pamatė, kaip į šviesios spalvos automobilio, markės ir valstybinio numerio nepamena, bagažinėje esančias talpas automobilio keleivis prisipylė degalų ir nesumokėjus už juos automobilis nuvažiavo. Pagal esamą tvarką užpildė visus priklausomus dokumentus. Į degalinės parduotuvę vairuotojas užėjęs nebuvo, gyvai pastarojo nematė. Atsimena, kad nesumokėta suma už kurą buvo virš 150 eurų. Gyvai nuvažiuojančio automobilio niekas iš degalinėje dirbusių nematė. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko papasakoti negali (b. l. 25-26).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurio viršutinėje dalyje matomas užrašas 2019-rugpjūčio 20.35 val. Apžiūrint vaizdo įrašą matyti, kaip prie kuro užpylimo kolonėlės privažiuoja pilkos spalvos automobilis Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), foto Nr. 1. Iš automobilio priekinės keleivio pusės išlipa vyriškis, prieina prie automobilio galo ir atidaro automobilio bagažinę foto Nr. 2. Asmuo apsirengęs trumpomis rankovėmis baltos spalvos marškinėliais, ilgomis juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodais su baltos spalvos juostelėmis sportiniais batais foto Nr. 3. Asmuo paima kuro užpylimo žarną ir įstato į automobilio atidaryta bagažinę foto Nr. 4. 20.24 val. asmuo ištraukia iš bagažinės kuro užpylimo žarną ir įstato į kuro užpylimo kolonėlę foto Nr. 5. Asmuo uždaro automobilio bagažinę ir įsėda į automobilio priekinę keleivio vietą foto Nr. 6. Automobilis išvažiuoja nuo kuro užpylimo kolonėlės foto Nr. 7 (b. l. 15-18).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo R. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrint pateikta degalinės (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašą, atpažino jame užfiksuotą asmenį, kaip asmenį kuris buvo sulaikytas byloje Nr. 01-1-35564-19, kaip įtariamasis kuro vagyste, kurią įvykdė tuo pačiu pilkos spalvos Rover markės automobiliu. Asmuo galimai įvykdęs kuro vagystę P. S.. Asmuo atpažintas iš sulaikyto asmens bendrų veido bruožų (b. l. 13).
Pagal policijos registruojamų įvykių registro duomenis, buvo pranešta, kad prie kolonėlės privažiavo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Keleivis pripylė į talpas esančias bagažinėje 126,13 l (b. l. 4).
Iš byloje pateikto UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo apie nuvažiavimą nesumokėjus už degalus nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d., 20.19 val., degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), prie kolonėlės privažiavo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, keleivis pripylė į talpas esančias bagažinėje 126,13 litrus D Miles kuro už 153,00 Eur sumą. Kuras liko neapmokėtas. Degalinei padarytas nuostolis 153,00 Eur (b. l. 5-6).
Byloje pateikta nuotrauka, kurioje matoma kaip asmuo prie kolonėlės Nr. 5 ruošiasi pilti kurą (b. l. 7).
VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis automobilio Renault Twingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai buvo prarasti (b. l. 20).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal 178 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį, reikšminga yra pagrobto turto vertė. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.
Kaltinamasis P. S. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl įvykdytos vagystės pripažino. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. nepažįstamas asmuo prie stoties pasiūlė užsidirbti, jis sutiko ir įsėdo į automobilį. Automobilyje, kuriame važiavo buvo bakai, jam pasakė, kad nuvažiavus iki degalinės reikės į bakus pripilti benzino, už tai pažadėjo atlygį, jis sutiko. Nuvykus į degalinę jis pripylė į bakus benzino ir tada išvažiavo nesumokėję. P. S. taip pat patvirtino, kad pripylė 153,00 Eur vertės kuro būdamas degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad kaltinamasis parodė, kad suvokė, jog į degalinę buvo vykstama grobti benziną ir sąmoningai vyko į degalinę šiuo tikslu. Be P. S. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir visuma byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. G. duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, 2019 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo duomenys. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis P. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – degalus, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, iš anksto neketindamas už juos atsiskaityti, pasinaudojęs automobiliu Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numeriai nuo kito automobilio), veikdamas tiesiogine tyčia, 2019 m. rugpjūčio 19 d., 20.19 val., atvyko į degalinę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur užsipylęs į automobilio bagažinėje esančias talpas 126,13 litrus D Miles kuro, už jį nesumokėjęs 153,00 Eur pasišalino, tokiais savo veiksmais pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių degalų už 153,00 Eur. Kaltinamojo P. S. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes jo pagrobto turto vertė atitinka nedidelės vertės dydį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, kurio metu iš degalinės pagrobtas svetimas, iš viso 153,00 eurų vertės, turtas, padaryta žala neatlyginta), taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (b. l. 52), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 53), jo mėnesio pajamos yra apie 120 Eur pašalpa, daugiau nei 250 kartų baustas administracine tvarka (daugiausia už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto) (b. l. 32-35), 18 kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, jam ne kartą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė (b. l. 41-49), kaltinamojo teigimu, turi priklausomybę alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms, bet bando savanoriškai gydytis (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgia į tai, kad P. S. yra daug kartų teistas, nuolat užsiėmė vagystėmis, tačiau taip pat vertina ir tai, kad jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kas leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis savanoriškai imasi veiksmų, kurie padėtų jam pakeisti gyvenimo būdą. Dėl to teismas P. S. prisipažinimą ir gailėjimąsi laiko nuoširdžiu ir tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti švelniausių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – viešųjų darbų ir baudos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad P. S. bando keisti gyvenimo būdą gyvendamas (duomenys neskelbtini), jam skirtina ne griežčiausia BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmė (areštas), bet laisvės apribojimo bausmė, nustatant didesnį nei bausmės vidurkis bausmės dydį, t. y. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam P. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, teismas, vietoje šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam P. S. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, darys įpareigojimas visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 str. 6 d. 1 p.), įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 6 d. 2 p.), įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti (toliau be pažeidimų registruotis) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 6 d. 3 p.), įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
UAB (duomenys neskelbtini) šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 153,00 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 22-23). Civilinio ieškinio dydis grindžiamas 2019 m. rugpjūčio 19 d. įvykdytos vagystės metu pagrobto turto verte. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, pranešimu apie nuvažiavimą nesumokėjus už degalus ir pridėtu kasos kvitu (b. l. 6). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu, žadėjo jį atlyginti.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo išreikštą poziciją dėl civilinio ieškinio, taip pat į byloje esančius duomenis, pagrindžiančius pagrobto kuro vertę, įvertinęs tai, kad tarp civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos ir kaltinamojo P. S. veiksmų yra priežastinis ryšys, sprendžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas. Dėl to priteistina civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo P. S. 153,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
P. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. S. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 punktais, 7 dalimi, įpareigoti P. S.:
1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 153,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų) turtinę žalą UAB (duomenys neskelbtini);
3) visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
4) visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš P. S. civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) 153,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų) turtinės žalos atlyginimą.
P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.