Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. P. atstovo advokato Lino Vylio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarties, kuria G. P. atstovo advokato Lino Vylio skundas tenkintas iš dalies ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. kovo 27 d. nutarimas pakeistas, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. kovo 27 d. nutarimu G. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 300 (trijų šimtų) Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2018 m. kovo 26 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,10 promilės) neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Dėl šio nutarimo G. P. atstovas advokatas Linas Vilys pateikė skundą apylinkės teismui. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartimi G. P. atstovo advokato Lino Vylio skundas tenkintas iš dalies ir Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. kovo 27 d. nutarimo dalis pakeista dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, kita nutarimo dalis palikta nepakeista.Apeliaciniu skundu G. P. atstovas advokatas Linas Vylys prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria teismas konstatavo, jog pareigūnų palydėjimas iki įvykio vietos negali būti pateisinamas būtinojo reikalingumo sąlygomis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-53-973/2018, t. y. pripažinti, jog veika buvo padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis, bei panaikinti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato 2018 m. kovo 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną G. P. nutraukti. Apeliaciniu skundu nesutinkama su ta Apylinkės teismo nutarties dalimi, kuria konstatuota, jog G. P. elgesys, kai jis savo automobiliu palydėjo policijos pareigūnus nuo vartų iki įvykio vietos, negali būti pateisinamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pažymi, jog G. P., ką tik patyręs smurtą ir būdamas stresinės būklės dėl išgąsčio negalėjo akimirksniu objektyviai numatyti kito alternatyvaus savo elgesio modelio, t. y. galimybės sėsti į pareigūnų automobilį ir kartu su jais nuvykti į įvykio vietą, kaip tai nurodoma Apylinkės teismo nutartyje. Nurodo, jog teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai taip pat patvirtino situacijos momentiškumą ir tai, kad buvo susikoncentravę į kuo greitesnį įvykio vietos pasiekimą, todėl nepagalvojo apie pasiūlymą G. P. sėsti į jų vairuojamą policijos automobilį. Apelianto atstovo manymu, tokiu atveju visiškai nepagrįstai G. P., ką tik patyrusiam smurtą ir stresą, keliami aukštesni elgesio ir mąstymo tokioje situacijoje standartai nei policijos pareigūnams. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš studijų informacijos, gautos atlikus psichologinius tyrimus, matyti, jog moksliniais tyrimais patvirtinta, kad kritinėse situacijose dėl patiriamo streso sutrinka netgi policijos pareigūnų, jau nekalbant apie asmenis, kasdien nesusiduriančiais su panašiomis situacijomis, gebėjimas numatyti elgesio alternatyvas, jis ypač reikšmingas priimant sprendimus. Mano, jog šiuo konkrečiu atveju G. P., kuriam R. K. buvo sudavęs ne mažiau kaip 6 kartus į galvą, gebėjimas surasti alternatyvų elgesio modelį ir priimti tinkamą sprendimą buvo apribotas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Apelianto atstovo manymu, svarbu tai, kad Apylinkės teismas pripažino, jog būtinojo reikalingumo sąlygos egzistavo G. P. važiuojant nuo įvykio vietos iki vartų, norint pasitikti policijos pareigūnus. Todėl mano, jog būtinojo reikalingumo sąlygos neišnyko ir G. P. važiuojant atgal, t. y. palydint policijos pareigūnus nuo vartų iki įvykio vietos, kadangi įvykio vietoje likusių vienų moterų sveikatai ir netgi gyvybei tebegrėsė pavojus. Apelianto atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir kitos aplinkybės, jog G. P. elgesys ir automobilio vairavimas policijos pareigūnams nesukėlė įtarimo, o jo neblaivumas nustatytas tik po kurio laiko nuvykus į įvykio vietą ir bendraujant su apeliantu.Atsiliepimu į G. P. atstovo advokato Lino Vylio apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti byloje priimtą Institucijos nutarimą. Apeliacinis skundas netenkintinas. G. P. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 1,10 promilės – neblaivumo (girtumo) laipsnis. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog G. P. neginčija automobilio vairavimo, esant neblaiviam, fakto, tačiau, jo gynėjo nuomone, nusižengimas buvo padarytas esant būtinajam reikalingumui (ANK 16 straipsnis), todėl tai būtų pagrindas netraukti jo administracinėn atsakomybėn ir pradėtą administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Viena iš esminių būtinojo reikalingumo sąlygų yra aplinkybė, ar atsiradęs pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir veikiant būtinojo reikalingumo aplinkybėmis tai reikia daryti stengiantis sukelti kaip įmanoma mažesnę žalą, t. y. veikimas esant būtinajam reikalingumui nesuteikia teisės nesvarstant pažeisti teisės aktų reikalavimus ir nevertinti kilsiančių padarinių. Taigi pasirinkus netinkamą elgesio variantą būtinojo reikalingumo sąlygos neegzistuoja. Pagal ANK 16 straipsnio 2 dalį savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, būtinojo reikalingumo nuostatomis vadovautis negalima, kai savo veiksmais pavojingą situaciją asmuo sudaro ne dėl neatsargumo, o veikdamas tyčia. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nagrinėjamu atveju G. P. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. P. veiksmai negali būti pateisinti būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi jis, siekdamas pašalinti jam pačiam ir kitiems asmenims gresiantį pavojų, galėjo pasiekti tai kitomis priemonėmis, t. y. lydėdamas policijos pareigūnus nuo vartų iki įvykio vietos galėjo ir turėjo pasirinkti kitą elgesio modelį, t. y. žinodamas, jog yra neblaivus ir negali vairuoti savo transporto priemonės, privalėjo nuo vartų, pasitikęs policijos pareigūnus, palydėti juos iki įvykio vietos ne savo automobiliu, o įsėdęs į policijos pareigūnų automobilį.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. birželio 19 d. nutartimi pagrįstai nepripažino, jog G. P. veika pateisinama būtinojo reikalingumo sąlygomis, ir G. P. atstovo advokato L. Vylio skundą patenkino tik iš dalies, pakeičiant Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. kovo 27 d. nutarimo dalį dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Apygardos teismas sutinka su Apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog G. P. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2018 m. kovo 27 d. nutarimu paskirta nuobauda, t. y. 300 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, įvertinus jo padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nutarties motyvams, jog įvertinus byloje pateiktus įrodymus, taip pat liudytojų ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus matyti, jog G. P. išankstinio tikslo vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus, neturėjo, o vairavo dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, t. y. dėl R. K. neteisėtų smurtinių veiksmų prieš dvi moteris ir patį administracinėn atsakomybėn traukiamą G. P., kuris, be abejonės, buvo ištiktas išgąsčio, siekė išvengti grėsmės jo paties ir moterų sveikatai bei gyvybei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymi, jog vis dėlto nagrinėjamoje situacijoje G. P. nors ir siekė išvengti jam pačiam ir kitiems asmenims gresiančio pavojaus, tačiau tai jis galėjo padaryti kitokiomis priemonėmis, t. y. G. P. nebuvo būtina vairuoti savo automobilio lydint policijos pareigūnus nuo vartų iki įvykio vietos, kadangi įleidęs policijos pareigūnus pro atvertus vartus, jis, įvertindamas savo neblaivumą, turėjo galimybę sėsti į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį ir rodydamas kelią pasiekti įvykio vietą saugiai bei operatyviai, tačiau nerizikuodamas kitų asmenų sveikata ir gyvybe. Todėl G. P. elgesys, kai atvykus pareigūnams prie vartų, jis juos pasitiko, trumpai aptarė įvykio situaciją, gana ramiai ir lėtai grįžo prie savo automobilio, į jį įsėdo ir vairuodamas neblaivus palydėjo pareigūnus iki įvykio vietos, negali būti pateisinamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog G. P. dėl patirtos stresinės situacijos ir išgąsčio bei įvykio metu patyręs ne mažiau kaip šešis smūgius į galvą, negalėjo kritiškai mąstyti, jo gebėjimas tokioje situacijoje priimti teisingą sprendimą ir pasirinkti kitą elgesio modelį, t. y. nebevairuoti nuo vartų iki įvykio vietos savo automobilio, buvo apribotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi iš G. P. elgesio, t. y. po patirto streso ir smurto jo galėjimo vairuoti transporto priemonę ir taip palydėti policijos pareigūnus iki įvykio vietos, matyti, jog gebėjimas mąstyti ir veikti nebuvo apribotas tiek, jog jis nesuvoktų savo neteisėto elgesio – vairavimo esant neblaiviam – pasekmių. Taip pat nepagrįstu laikomas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad G. P. elgesys ir vairavimas iš karto nesukėlė policijos pareigūnams įtarimų, o jo neblaivumas buvo nustatytas tik vėliau, t. y. policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą ir bendraujant su apeliantu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, G. P. neblaivumo nustatymo laikas neturi jokios įtakos paties neblaivumo nustatymo faktui, todėl yra nereikšmingas ir nustatant patį administracinio nusižengimo padarymo faktą bei šiuo atveju paneigiant būtinojo reikalingumo egzistavimą.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, konstatuoja, kad G. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį pagrįstai, jam Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2018 m. kovo 27 d. nutarimu, kuris pakeistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartimi, paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai ir teisingai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. P. atstovo advokato Lino Vylio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.