Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-15 · Byla Nr. ATP-150-579/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
ATP-150-579/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-00322-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-150-579/2012Teisminio proceso Nr. 4-05-3-00322-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarimo N. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. 2012-01-05 d., 09.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Peugeot 207“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, jai nustatytas lengvas (0,77 promilės) neblaivumo laipsnis, be to, ji, minėtą transporto priemonę vairavo be valstybinės privalomosios techninės apžiūros, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų reikalavimus, kuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 126 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarimu N. T. už ATPK 123 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt (vieno šimto litų) bauda; už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė nuobauda paskirta – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą kaip nepagrįstą ir priimti naują nutarimą N. T. administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde nurodoma, jog N. T. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, už kurį pagal susiformavusią teismų praktiką švelnesnė nei įstatyme numatyta nuobauda neskiriama. Pažeidėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, todėl taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas įstatyminio pagrindo nėra.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu N. T. pripažinta kalta dėl ATPK 126 str. 1 d. ir ATPK 123 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo, jai paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apylinkės teismas nuobaudą parinko vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d., tai yra sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Teismas taikė ATPK 30¹ straipsnį ir nusprendė, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 302¹¹ straipsnyje nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtu ir pagrįstu laikyti negalima.

Pagal susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose, konstatuojant, kad asmuo padarė ATPK 126 str. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Manytina, jog šioje byloje yra nepilnai surinkti ir netinkamai teisme įvertinti įrodymai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, jog N. T. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jos kraujyje nustatyta 0,77 promilės alkoholio. Tas pats konstatuota ir pirmosios instancijos teismo nutarime. Teismas aplinkybę, kad N. T. transporto priemonę vairavo neblaivi, grindė vien administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo nustatymo kvitu, tarnybiniu policijos patrulio pranešimu ir pažeidėjos paaiškinimu teisme. Tačiau iš N. T. paaiškinimo matyti, kad ji neneigia iš vakaro gėrusi šampano, tačiau nesutinka su tuo, kad alkoholio gėrė ryte, nurodo, kad pastoviai rytais vartoja vaistus „Korvalol“ (pažeidimas užfiksuotas 9 val. ryto), ir tą rytą ji nevalgiusi išgėrė vaistų. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir netyrė.

Kaip matyti iš bylos, policijos pareigūnai, siekdami nustatyti vairuotojos N. T. neblaivumą, naudojo specialią techninę priemonę (alkotesterį „Lion alkolmeter 500“). Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog vienas iš pagrindinių įrodymų byloje, kurioje asmuo yra kaltinamas vairavimu neblaiviam stovyje, yra alkotesterio rodmenys, todėl tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai. Ypač atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes. Teismų praktika patvirtina, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Lion alkolmeter 500“, serijos Nr. 18967, patikros Nr. 0878907), be kitų aplinkybių turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Pažymėtina, kad byloje nėra nurodyto alkotesterio naudojimo instrukcijos, o šis dokumentas yra svarbus nustatant, ar techninis prietaisas buvo panaudotas nepažeidžiant jo naudojimo instrukcijos. Taip pat neapklausti ir pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai, kurie galėtų paaiškinti apie alkotesterio panaudojimo aplinkybes.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iškilusios abejonės dėl E. T. nustatyto neblaivumo (nors ji pati skundo dėl to nepadavė) gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. ATPK 256 str. 3 d. be kita ko nurodyta, kad įrodymus renka administracinės teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas – šiuo atveju apylinkės teismas. Tik tinkamai surinkęs įrodymus ir įvertinęs juos, apylinkės teismas galės padaryti teisėtą ir pagrįstą išvadą, padarė E. T. administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ar nepadarė. Nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas pats įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų, kurie galimai turėjo esminę reikšmę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisinei padėčiai. Todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, nors tuo pagrindu skundas ir nebuvo paduotas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno miesto apylinkės teismas turi įvertinti, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, o asmens, padariusio teisės pažeidimą, nepatogumai, yra natūrali ir dėsninga padaryto pažeidimo pasekmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys