Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. T. prašymą dėl įstatymo, lengvinančio nuteistojo teisinę padėtį, taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėn. įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., uždraudžiant lankytis kavinėse, restoranuose, diskotekose, uždraudžiant bendrauti su tam tikru asmeniu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėn. Vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui M. T. paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėn., įpareigojant jį būti namuose nuo 21 val. iki 07 val., tęsti mokslą, taip pat uždrausti be Pataisos inspekcijos žinios pakeisti gyvenamąją vietą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, M. T. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008 m. vasario 21 d. iki 2008 m. vasario 22 d. Vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, paskiriant auklėjimo pobūdžio priemones: įspėti ir išaiškinti M. T., jog jei nepilnametis, kuriam paskirtos dvi ar trys auklėjimo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjimo poveikio priemonėmis, įskaitant ir atidavimą į specialiąją auklėjimo įstaigą; elgesio apribojimus, 12 mėnesių laikotarpiui šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos - įpareigojimas dirbti bei būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 07 val. jeigu tai nėra susiję su jo mokslu ar darbu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2dalies 1 punktu, 5 punktu, 7 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant jį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, tęsti mokslą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi M. T., vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, 7 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant jį tęsti mokslą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi M. T. paskirtą Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 12 metų.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi pakeista Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams 15 dienų. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. T. prie griežčiausios Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 4 metams 8 mėnesiams 15 dienų, iš dalies pridėta: Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – laisvės atėmimas 6 mėnesiams; Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – laisvės atėmimas 2 metams ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 2 mėnesiams 15 dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas iš dalies atlikta bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendį.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2023 m. birželio 13 d. buvo gautas M. T. prašymas peržiūrėti jo bylą pagal naujus BK pakeitimus ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas) dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis kartu su E. D. veikdami bendrininkų grupėje 2007 m. balandžio 16 d. apie 00.38 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, spirdami kojomis išdaužė UAB „V“ spaudos kiosko, adresu (duomenys neskelbtini) stiklo paketą, pro išdaužtą stiklą įsibrovė į kioską, iš kurio pagrobė daiktus (kaltinime nurodyti), bendrai pagrobė turto už 35,25 Lt ir sugadino turto už 311,54 Lt. Kvalifikuotinas požymis tiek pagal senąją redakciją, tiek pagal naująją – svetimo turto pagrobimas, yra išlikęs, tačiau pagal naująją, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią redakciją straipsnio BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – švelnėjo. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame įstatyme už veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą asmuo galėjo būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame įstatyme, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nustatyta, kad tiek senoje straipsnio redakcijoje, tiek naujoje straipsnio redakcijoje tarp alternatyvių bausmės rūšių yra ir nuteistajam M. T. paskirta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Konstatuotina, kad aplinkybių ir pagrindų švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę, taikyti kitą bausmės rūšį ir tokiu būdu švelninti M. T. padėti, nėra nustatyta. Nors ir straipsnio sankcija, už kurio padarymą yra pripažintas kaltu, švelnėjo, tačiau nusikaltimas vis tiek išliko apysunkis, naujai priimta BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija nešvelnina nuteistojo padėties, dėl ko ir švelninti minėtu nuosprendžiu paskirtą M. T. bausmę, nėra jokio pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2007 m. liepos 13 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „MAXIMA“ ištraukdamas iš E. K. rankų atvirai pagrobė A. K. priklausanti mobilųjį telefoną „S. E.“ 500 Lt vertės, tokiais savo veiksmais, padarė nukentėjusiajam A. K. 500 Lt turtinę žalą. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam M. T. buvo paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus. Apygardos teismas, kaip ir aukščiau nurodytoje pastraipoje, nors ir minėto straipsnio sankcija švelnėjo, tačiau bausmė paskirta sankcijos ribose, todėl nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistojo padėtį perkvalifikuojant jo nusikalstamą veiką, skiriant mažesnį bausmės dydį ar kitą bausmės rūšį, todėl minėtasis nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis veikdamas bendrai su kitais nuteistaisiais, 2008 m. vasario 20 d. apie 23.00 val., A. J. P. g. esančio (duomenys neskelbtini) namo arkoje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą A. I. atžvilgiu, jį sumušė, padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir iš A. I. pagrobė termosą - 60 Lt vertės, piniginę - 20 Lt vertės, kurioje buvo mėnesinis troleibuso ir autobuso bilietas 60 Lt vertės ir 40 litų grynais pinigais, padarė A. I. 180 Lt turtinę žalą. Be to, tuo pačiu nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2008 m. vasario 20 d. apie 23.10 val., visuomeninio transporto sustojime „Laisvės st.“, esančiame A. J. P. g. (duomenys neskelbtini) namo, iš transporto laukimo paviljone sėdėjusio T. R. atvirai pagrobė pastarajam priklausantį alaus „B. B.“ butelį – 6 Lt vertės. BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nesikeitė kvalifikuotinas alternatyvus požymis – panaudojant fizinį smurtą. Kadangi M. T. kartu su kitais bendrininkais nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš jo (nukentėjusiojo) pagrobė turtą, darytina išvada, kad perkvalifikuoti nusikalstamos veikos, nėra pagrindo. Teismas pakartotinai dėl BK 178 straipsnio 2 dalies nepasisakys, kadangi aplinkybių, švelninančių nuteistojo padėtį – nenustatyta.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Keisti šio nuosprendžio perkvalifikuojant veiką, paskiriant švelnesnę bausmę, prašymą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo, kadangi kaip minėta ankstesnėje pastraipoje – BK 180 straipsnio 1 dalis naujuoju įstatymu nesikeitė, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis su R. Ž., S. G. įsibrovė į butą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, taip pat jie tyčia sugadino svetimą turtą: jie 2008 m. birželio 28 d., tarp 19.00 val. ir 20.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, kartu su G. J., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą, G. J. išlaužus (duomenys neskelbtini) esančio buto duris ir visiems patekus į J. M. buto vidų, pasikėsino pagrobti kaltinime nurodytą J. M. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 3750 Lt, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių, nes nusikaltimo vietoje su įkalčiais buvo užklupti nukentėjusiojo J. M.. Taip pat tuo pačiu nuosprendžiu M. T. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis su R. Ž., S. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2008 m. birželio 28 d., tarp 19.00 val. ir 20.00 val., įsibrovimo į J. M. butą (duomenys neskelbtini), metu, bendrininkui G. J. sulaužius 800 Lt vertės J. M. buto duris, taip tyčia jas sugadino, padarydami J. M. 800 Lt dydžio turtinę žalą. Teismas, pakartotinai atkreipia dėmesį, kad pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti švelnesnę bausmę ją sumažinant ar pakeičiant jos rūšį, nėra teisinio pagrindo. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais nebuvo keičiama baudžiamoji atsakomybė už BK 187 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą. Per laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo iki minėto įstatymo įsigaliojimo baudžiamoji atsakomybė už BK 187 straipsnyje numatytą veiką taip pat nebuvo švelninta, todėl nėra įstatyminio pagrindo peržiūrėti M. T. už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą bausmę.

Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tuo pačiu laikotarpiu toje pat vietoje bendrais veiksmais su D. G. iš nukentėjusiojo R. V. drabužių pagrobė svetimą turtą – R. V. priklausančius daiktus (kaltinime nurodyti), tuo padarydami nukentėjusiajam R. V. 400 Lt turtinę žalą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais nebuvo keičiama baudžiamoji atsakomybė už BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą. Per laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo iki minėto įstatymo įsigaliojimo baudžiamoji atsakomybė už BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų taip pat nebuvo švelninta, todėl nėra įstatyminio pagrindo peržiūrėti M. T. už šiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nuo nuosprendžio priėmimo baudžiamoji įstatymo pakeitimais atsakomybė už BK 140 straipsnyje numatytą veiką nebuvo švelninta, todėl nėra įstatyminio pagrindo peržiūrėti M. T. už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, UAB „T“ priklausančius 1700,10 Eur. Taip pat tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą, H. G. priklausantį turtą – 3500 Eur. M. T. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė 2018 m. sausio 17 d. Byloje nustatyta, kad pagrobto turto vertė pirmu atveju 1700 Eur ir tai atitinka 34 MGL, antru atveju 3500 Eur ir tai atitinka 70 MGL dydžio sumą. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį, nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pasikeitus baudžiamajam įstatymui, M. T. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi jo neteisėtai įgytas bei pasikėsinimas neteisėtai įgyti turtas viršija 10 MGL dydį, tačiau neviršija 400 MGL, todėl jo veikų nėra pagrindo perkvalifikuoti ir tokiu būdu švelninti nuteistojo padėtį.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu M. T. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis kartu su bendrininkais panaudodami apgaulę ir veikdami bendrai, savo ir kitų nuteistųjų naudai įgijo svetimą iš viso 56 000 Eur (1120 MGL) vertės turtą, padarydami nukentėjusiajai R. D. 34 400 Eur turtinę žalą ir UAB „P“ 21 600 Eur turtinę žalą. Už šio nusikaltimo padarymą jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Pagal naująją kodekso redakciją, toks nusikaltimas būtų laikomas labai didelės vertės turto užvaldymu apgaule (BK 182 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalimis, galimas tik įstatymo, lengvinančio nuteistojo teisinę padėtį grįžtamasis galiojimas, todėl šiame kontekste, vertintina ir M. T. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame įstatyme švelnėjo BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija, atsirado alternatyvių bausmių (bauda, laisvės apribojimas, areštas) bei iki šešerių metų sušvelnėjo maksimalios už veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės riba. Minėtu nuosprendžiu skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad M. T. padarė vieną sunkų tyčinį, baigtą nusikaltimą, teisiamas 9-tą kartą, baustas administracine tvarka, kad nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu. Įvertinęs padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, veikos apimtį, teismas nurodė, kad tikslinga nuteistajam skirti didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, tačiau faktiškai nuteistajam paskyrė švelnesnę už vidurkį – 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl jo teisinės padėties sušvelninimo, atkreipia dėmesį, kad tik formaliai žiūrint būtų pagrindas už aptariamą nusikalstamą veiką skirti švelnesnę bausmę, tačiau įvertinus nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (apgaule užvaldyto turto vertė yra viso 56 000 Eur), nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios buvo vertintos ir apylinkės teismo (kad anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas pataisos įstaigoje, baustas administracine tvarka, atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą ir lengvinančių nebuvimą), spręstina, kad nuteistajam M. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą švelninti paskirtos bausmės dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios naujos įstatymo redakcijos, nėra pagrindo.

Nuteistasis taip pat prašo atleisti jį nuo likusios paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą taikymo tvarka ir sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Nesant įstatyminio pagrindo šioje byloje spręsti tokio prašymo, prašymas dalyje atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu ir 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. T. prašymą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 26 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d., Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d., Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 1 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d., Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiais nustatytų M. T. padarytų veikų neperkvalifikuoti ir paskirtų bausmių nekeisti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.