Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimęs 1952 m. kovo 6 d. Šilalės r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aštuonių klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2010 m. lapkričio 9 d., apie 18 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nenustatytos priežasties tyčia malka sudavė ant kėdės sėdėjusiam broliui P. J. du kartus į galvą. Nuo šių smūgių P. J. nugriuvus ant žemės, V. J. sudavė malka pastarajam tris kartus į dešinį šoną. Taip P. J. buvo padaryta ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminė galvos smegenų liga, pakauškaulio ir dešinės piramidės lūžimas, dešiniojo pusrutulio smegenėlių sumušimas ir kairiojo didžiojo smegenų pusrutulio sumušimas, galvos kaktinės dalies muštinės žaizdos, į smegenis pateko oro, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. J. kaltu, padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2010 m. lapkričio 10 d., apie 18 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje malka sudavė du kartus broliui P. J. į galvą. Kodėl taip padarė, paaiškinti negali, nes neprisimena. Gali būti, kad dėl to, jog tarp jo ir brolio buvo kilęs ginčas dėl namo paveldėjimo. Iki įvyko buvo išgėręs degtinės ir alaus. Tuo metu, kai jis sudavė broliui, virtuvėje buvo pastarojo dukra D. K..

Nukentėjusysis P. J. parodė, kad 2010 m. lapkričio 9 d., apie 18 val., jis užėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno jo brolis V. J., ir virtuvėje atsisėdo ant kėdės. Tuo metu brolis V. J. smogė jam malka per galvą. Nuo smūgių jis prarado sąmonę. Dėl kokios priežasties brolis smogė jam per galvą, nežino. Dėl padaryto sužalojimo broliui atleidžia, atsisako ir neturtinės žalos atlyginimo. Prašo priteisti 200 litų, kuriuos išleido vaistams.

Liudytoja D. K. parodė, kad 2010 m. lapkričio 9 d. ji nuėjo pas dėdę V. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pirkti gaidžio. Su dėde ir jo sugyventine išgėrė pusę litro degtinės. Vėliau pas dėdę atvažiavo jos sūnus ir tėvas P. J., kuris, jos prašymu, atvežė dar pusę litro degtinės. Tėvui užėjus į namo virtuvę ir atsisėdus prie stalo, dėdė V. J. nieko nesakęs priėjo prie P. J. ir smogė jam su malka du kartus į galvą bei nugriuvusiam sudavė dar ir į šoną.

Liudytoja G. P. parodė, kad V. J. yra jos sugyventinis. Konflikto su broliu nematė. V. J. yra nuoširdus, darbštus, geras žmogus. Tarp neblaivių V. J., P. J. ir jų sesers Onos yra buvę ginčų dėl namo, kuriame šiuo metu gyvena V. J., nes namas priklauso jų mirusiems tėvams.

Liudytojas A. M. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį ir abu gali charakterizuoti teigiamai. V. J. darbštus, nesavanaudis žmogus. Jis kaime pas ūkininkus dirba padienius darbus. Išreikšdamas kaimo bendruomenės nuomonę, prašo V. J. griežtai nebausti.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b. l. 24) matyti, kad įvykio metu P. J. buvo padaryta ūmaus periodo vidutinio sunkumo trauminė galvos smegenų liga, pakauškaulio ir dešinės piramidės lūžimas, dešiniojo pusrutulio smegenėlių sumušimas ir kairiojo didžiojo smegenų pusrutulio sumušimas, galvos kaktinės dalies muštinės žaizdos, į smegenis pateko oro, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad P. J. sužalojo jo brolis V. J.. Šį faktą pripažįsta pats kaltinamasis. Tai patvirtina ir nukentėjusysis bei liudytoja D. K. bei objektyviai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Tiksli tokio V. J. poelgio priežastis nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad tai padarė dėl konflikto su broliu dėl namo paveldėjimo. Teisme jis šios aplinkybės nepatvirtino. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja D. K. parodė, kad prieš sužalojimą tarp brolių jokio konflikto nebuvo, t. y. V. J. smogė malka P. J. į galvą nieko nesakęs ir išėjo iš namo.

Byloje nėra jokių duomenų, kokio tikslo tokiais veiksmais siekė V. J., todėl jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, t. y. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kadangi V. J. sunkiai sutrikdė sveikatą broliui, jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Tenkintinas nukentėjusiojo 200 litų civilinis ieškinys. Nukentėjusysis nurodo, kad tokią pinigų sumą jis išleido vaistams. Ieškinio dydis įrodytas rašytiniais įrodymais (b. l. 28) bei nukentėjusiojo parodymais. Kaltinamasis ieškinio dydžio neginčija. Žinant nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumą akivaizdu, kad prašomos priteisti gydymo išlaidos nėra per didelės.

Tenkintinas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys. Žala kilo dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Jos dydis nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 35). Kaltinamasis žalos dydžio neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu atsisakė 5000 litų dydžio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktina (CPK 293 str. 4 d.).

Iš V. J. priteistina 49,90 litų proceso išlaidų valstybei. Ta pinigų suma sumokėta liudytojai D. K. kompensuojant jos kelionės išlaidas į teismo posėdį.

V. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nustatyta, kad prieš įvykį kaltinamasis su sugyventine ir dukterėčia išgėrė pusę litro degtinės. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad dar gėrė ir alaus. Iš byloje esančių duomenų (b. l. 78) matyti, kad kaltinamasis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Akivaizdu, kad išgerto alkoholio kiekis turėjo įtakos nemotyvuotiems kaltinamojo veiksmams.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas padarytas esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai bei sunkinančiai aplinkybėms. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: nors oficialiai nedirba, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad kaime atlieka padienius darbus pas ūkininkus, buvo baustas administracine tvarka, kaimo bendruomenės atstovo charakterizuojamas kaip darbštus, nesavanaudis žmogus. Teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo poziciją bausmės skyrimo klausimu, t. y., kad jis prašo kaltinamojo nebausti, nes jam atleido, kaltinamojo sveikatos būklę, nes įrašytas psichikos sveikatos centro įskaitoje (b. l. 35, 90–92). Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus V. J. minimalią sankcijoje numatytą bausmę. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas teismas neturi pagrindo, nes nėra minėtame BK straipsnyje nurodytų sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti dvejiems metams laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš V. J. P. J. 200 litų turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1396,53 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt šešis litus penkiasdešimt tris centus) Lt.

Priteisti iš V. J. 49,90 (keturiasdešimt devynis litus devyniasdešimt centų) Lt proceso išlaidų valstybei.

Bylos dalį dėl 5000 litų neturtinės žalos priteisimo P. J. nutraukti ieškovui atsisakius ieškinio (CPK 293 str. 4 d).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.