Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiojo A. A. (toliau – Nukentėjusysis) apeliacinį skundą dėl 2016 m. spalio 17 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. dėl to, kad jis 2016 m. balandžio 9 d., 19.44 val., (duomenys neskelbtini) k., ties pastatu Nr. 24, vairuodamas traktorių „Fendt 936 Vario“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su prikabintu žemės ūkio padargu – ražienų skutikliu, nepasirinko saugaus atstumo nuo sumontuoto grūdų iškrovimo vamzdžio, todėl žemės ūkio padargo kaire puse kliudė šį vamzdį ir nulaužė bei nesustojęs nuvažiavo, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 p., 219.1 p. ir 222 p. reikalavimus.

Skundžiamu nutarimu R. M. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nesant administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties.

Atsiliepimai į pateiktą apeliacinį skundą negauti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nukentėjusysis iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir R. M. nubausti pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

ATPK 257 str. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. baudžiamas tas, kas pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas buvo sugadintas (apgadintas). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas (apgadinimas). Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė pripažinęs, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog jis sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka, nes apylinkės teismo išvada pagrįsta, priimta iš esmės teisingai įvertinus bylos įrodymus, motyvuota. Tiek pažeidimo faktas, tiek asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis – tai turi būti įrodyta tik patikimu ir neginčijamu įrodymų visetu, įrodymai turi būti neprieštaringi tarpusavyje, nuoseklūs, tarpusavyje susiję. Bet kokiu teisės pažeidimu kaltinamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti nutarimą nubausti asmenį administracine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta Nukentėjusiojo teiginius, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo jo ir liudytojo D. A. parodymais kaip nepatikimais. Išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus su tokia teismo išvada sutiktina, nes byloje yra nustatyti akivaizdūs faktai apie Nukentėjusio ir R. M. tarpusavio nesutarimus. Visų pirma, byloje yra Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d., 187 str. 1 d., už tai, kad organizavo Nukentėjusiojo ir J. A. turto sugadinimą (38 – 40 b. l.). Iš byloje esančios pažymos apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus matyti, kad 2015-09-30 nutarimu R. M. nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 174 str. už tai, kad pervažiuodamas per ant kelio buvusias balas aptaškė Nukentėjusįjį, taip pažeisdamas viešąją tvarką (30 b. l.). Taip pat ir iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad R. M. buvo kreipęsis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl Nukentėjusiojo ir J. A. prieš jį padarytų veikų pagal BK 154 str. 2 d. Tačiau, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoje byloje Nr. PK-675-334/2013 pagal R. M. pareiškimą buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Taip pat matyti, kad Nukentėjusysis ir R. M. atstovaujama UAB „SIJAR“ Biržų rajono apylinkės teisme šiuo metu civilinio proceso tvarka bylinėjasi dėl kelio servituto nustatymo (bylos Nr. 2-3-847/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir pats Nukentėjusysis, duodamas parodymus apylinkės teisme pats patvirtino, kad jo santykiai su R. M. nėra geri (51 b. l.). Taigi, priešingai nei teigia Nukentėjusysis apeliaciniame skunde, byloje esant duomenų apie Nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. nesutarimus buvo pagrįstai suabejota Nukentėjusiojo duotų parodymų patikimumu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai suabejojo ir liudytojo D. A. parodymais. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad liudytojas D. A. anksčiau iš tiesų dirbo pas R. M., tačiau pastarojo buvo iš darbo atleistas. Iš R. M. parodymų duotų posėdžio apylinkės teisme metu matyti, kad jis liudytoją D. A. atleido už girtavimą. Šiuo atveju sutiktina su Nukentėjusiojo skundo argumentu, kad ši R. M. nurodoma aplinkybė yra nustatyta remiantis tik jo parodymais nesant kitų tai patvirtinančių duomenų. Visgi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai suabejojo liudytojo D. A. duotų parodymų patikimumu, nes nustatyti faktai, jog D. A. pas R. M. dirbo ir pastarojo dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo atleistas. O šiuo metu šis liudytojas dirba pas Nukentėjusįjį, kuris akivaizdžiai konfliktuoja su jo buvusiu darbdaviu. Be to, liudytojo D. A. nurodytų aplinkybių teisingumu galima suabejoti dar ir dėl tam tikrų prieštaravimų jo parodymuose. Jis nurodė matęs traktorių vairuojantį R. M., tačiau neigia matęs kartu važiavusią mergaitę, kuri aiškiai matoma skaitmeninėje laikmenoje pateiktoje nuotraukoje. Liudytojas taip pat nurodė matęs R. M. vairuojantį traktorių, tačiau nematė, kaip šis traktorius užkliudė ir sugadino Nukentėjusiojo grūdų iškrovimo vamzdį. Vamzdžio sugadinimo momentas buvo nustatytas tik Nukentėjusiajam peržiūrėjus vaizdo įrašą, o pareiškimas policijai pateiktas tik po daugiau nei 2 savaičių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog liudytojo D. A. ir Nukentėjusiojo parodymai nėra tiek patikimi, kad iš esmės vien tik jais būtų grindžiama R. M. kaltė.

Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs byloje kompaktiniame diske pateiktus vaizdo įrašą ir fotografijas, sutinka su nutarime apylinkės teismo padaryta išvada, kad iš vaizdo įrašo ir fotografijų nėra aiškiai matomas traktorių vairuojantis asmuo. Taip pat, nors pasak Nukentėjusiojo, šis turėjo sumontavęs net 6 vaizdo kameras, tačiau pateiktas vaizdo įrašas – tik iš vienos iš šių kamerų. Pažymėtina, kad filmuotos medžiagos pateikimas iš skirtingų rakursų galėjo palengvinti įvykio tyrimą bei patvirtinti ar paneigti Nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog traktorius kliudė aptariamą vamzdį ražienų skutiklio kampu bei vamzdis iš karto po kontakto subyrėjo į atskiras dalis; po to traktorius nuvažiavo tokiu pačiu tempu toliau. Taigi, iš pateikto įrašo nėra matoma jokių požymių, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad traktoriaus vairuotojas kontaktą realiai pajuto ir iš eismo įvykio vietos pasišalino siekdamas išvengti atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą.

Pirmasis Nukentėjusiojo pareiškimas dėl įvykio buvo gautas 2016-04-25, t. y. praėjus nuo jo daugiau nei dviem savaitėms (6 – 7 b. l.). Tokie duomenys yra byloje, todėl ši apylinkės teismo išvada yra teisinga. Iš R. M. parodymų matyti, kad su traktoriumi, kuris kliudė minimą vamzdį, važinėja jis, du jo darbuotojai ir du jo sūnūs. R. M. nurodė, kad apie aptariamą įvykį jis sužinojo rudeniop. Negalėjo prisiminti, ar įvykio metu jis vairavo traktorių bei vežėsi vaiką (51 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad R. M. dėl aptariamo įvykio buvo apklaustas tik 2016-09-19, t. y. nuo įvykio praėjus daugiau nei 5 mėnesiams, natūralu, kad jis neprisiminė, kas tuo metu vairavo traktorių. Neginčijamų įrodymų, kad traktorių aptariamo įvykio metu vairavo būtent R. M., byloje nėra. Byloje nepaneigta, kad traktorių pilnai galėjo vairuoti ir kiti asmenys, kurie dirbo R. M. ūkyje ir šiuo traktoriumi naudojosi. Nukentėjusiojo teiginiai, kad jis ir liudytojas D. A. matė įvykio dieną vairuojantį R. M., nepatvirtina, kad būtent jis vairavo aptariamą traktorių bei juo apgadino nukentėjusiajam priklausantį turtą, nes nei nukentėjusysis nei liudytojas D. A. įvykio fakto tiesiogiai nematė bei apie įvykio aplinkybes gali išsakyti tik savo spėjimus ir prielaidas. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad apylinkės teismas, išsamiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų nebuvo įrodyta. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išsakyti teiginiai, iš esmės pagrįsti samprotavimais bei prielaidomis, nepasitvirtino, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Nukentėjusysis dėl jam padarytos žalos priteisimo gali kreiptis civilinio proceso tvarka, nes aplinkybių, kad žala buvo padaryta vairuojant R. M. ūkiui priklausantį traktorių, R. M. neginčija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARIA:

Palikti 2016 m. spalio 17 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.