Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteista:

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš UAB „A.“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams,

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš UAB „I.“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) – devyniems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis pakritos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. T. paskirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, paskirta 1 metų 3 mėnesių ir 10 dienų bausme bei su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose ir nustatyta, kad jos pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. birželio 21 d. ir 2018 m. birželio 22 nuosprendžius.

R. T. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiuo nuosprendžiu tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš R. T. UAB „A.“ naudai priteista 365 eurai turtinės žalos atlyginimui bei 500 eurų už advokato pagalbą. Be to, iš R. T. UAB „I.“ naudai priteisti 298 eurai turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. T. nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. vasario 4 d., apie 20.18 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „A.“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 1 kvepalų testerį „Juliette Has A Gun Mad Madame“ 100 ml talpos 120 eurų vertės, 1 kvepalų testerį „Juliette Has A Gun Midnight Oud“, 100 ml talpos 120 eurų vertės, 1 kvepalų testerį „L Artisan Histoire d Oranges“, 100 ml talpos 125 eurų vertės, tuo padarydama UAB „A.“ 365 eurų turtinę žalą.

1.1. Be to, R. T. nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. balandžio 10 d., apie 17.40 val., būdama UAB „I.“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą turtą – suknelę 179 eurų vertės, liemenę 119 eurų vertės, padarydama UAB „I.“ 298 eurų turtinę žalą.

1.2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, R. T. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir, įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, jog ji daug kartų teista, nusikalto bausmės neatlikusi, paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes.

2. Nuteistoji R. T. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 2 d. nuosprendį ir prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę bei sumažinti UAB „A.“ priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistosios R. T. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistosios skundu nėra ginčijama jos kaltė ir jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. R. T. nesutinka tik su paskirta bausme, prašydama ją sušvelninti.

8. Sprendžiant klausimą dėl R. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmes už pavienes nusikalstamas veikas, parinkdamas jos rūšis (laisvės atėmimą), apylinkės teismas įvertino R. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei kaltės formą, t. y. tai, kad abu nusikaltimai padaryti tyčia, atsižvelgė į R. T. asmenybę, konstatuodamas, kad skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimus nuosavybei ji yra teisiama ne pirmą kartą (bylos nagrinėjimo metu R. T. atžvilgu priimta 14 apkaltinamųjų nuosprendžių), nedirba, nėra susaistyta jokiais socialiniais ryšiais, o nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jos gyvenimo būdu. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į vieną R. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas R. T. skyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, jų dydžius nustatydamas ženkliai mažesnius nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o įvertinęs tai, jog nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į R. T. prisipažinimą, paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Nors pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą nuosprendyje nurodė, jog R. T. padarė apysunkius nusikaltimus, tačiau akivaizdu, jog parinkdamas laisvės atėmimo bausmių trukmes, jas parinko pagal BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijas ir paskyrė ženkliai mažesnes nei bausmės, numatytos BK 178 straipsnio 1-oje dalyje vidurkis (vieneri metai ir pusantro mėnesio, kai tuo tarpu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo vidurkis – treji metai ir pusantro mėnesio). Todėl kolegija sprendžia, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, jog R. T. padarė du apysunkius nusikaltimus, jokios įtakos bausmės dydžio parinkimui neturėjo, todėl vertina tai, kaip rašymo apsirikimą ir jį ištaiso, nurodant, jog R. T. padarė du nesunkius nusikaltimus. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirtomis bausmių rūšimis, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, R. T. bei jos padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

10. Kaip nustatyta bylos duomenimis, šis teistumas R. T. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už analogiškų veikų, priskiriamų nusikaltimams ar baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarymą ji jau buvo teista ne kartą. Siekiant koreguoti jos elgesį tinkama linkme, už šių veikų padarymą praeityje jai buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (areštas, bauda), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo ji nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydama analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotas nusikalstamas veikas R. T. įvykdė netrukus po to, kai Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Šios aplinkybės ne tik rodo, kad nuteistoji nevertino teismo jai parodyto pasitikėjimo, bet ir neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistosios nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad R. T. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

11. Be to, praeityje R. T. buvo ne tik ne kartą teista, bet ir už įvairių administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų, tame tarpe ir analogiško pobūdžio – smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės būdu, padarymą buvo bausta administracine tvarka. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ji niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kas, įvertinus jos įvykdytų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nusikaltimų darymas ir iš jų gaunamos pajamos yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Akivaizdu, jog nuteistoji savo elgesio nekoreguoja, jokių išvadų nedaro, nesistengia pasitaisyti, kas kelia pagrįstas abejones, kad ji nori keisti savo gyvenimo būdą. Nors nuteistoji skunde teigia, kad ji ketina mokytis ir įgyti medicinos seselės specialybę, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, jų nepateikė nuteistoji ir prie apeliacinio skundo.

12. Pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu R. T. paskirtas bausmės rūšis ir/ar trukmę nesudaro ir jos apeliacinio skundo motyvai, susiję su jos močiutės priežiūra. LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių, specialiųjų poreikių būtinybė J. T. buvo nustatyta dar 2015 m. rugpjūčio 3 d., tačiau, įvertinus R. T. elgesį po specialiųjų poreikių jos močiutei nustatymo, neabejotina, jog ši aplinkybė jokios įtakos nuteistosios elgesiui neturėjo, todėl pagrįstai abejotina, jog reikalinga artimo giminaičio priežiūra ir kitų artimųjų Lietuvoje nebuvimas veikia kaip apsauginis faktorius nuo R. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio.

13. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistosios R. T. asmenybę bei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, R. T. paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas – nėra jokio pagrindo. Paskirtos bausmės neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. T. paskirtas bausmes buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar apeliantės asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jos teisinę padėtį, šioje byloje taip pat nenustatyta.

14. Apeliaciniame skunda nesutinkama ir su civiliniam ieškovui UAB „A.“ priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, nurodant, jog ši suma priteista nepagrįstai.

15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami nuosprendį ir visiškai tenkindami UAB ,,A.“ pareikštą civilinį ieškinį, vis tik sumažino civilinio ieškovo turėtas ir prašomas išieškoti iš nuteistosios teisinės pagalbos išlaidas. Kaip matyti iš civilinio ieškovo atstovo pateikto prašymo ir PVM sąskaitų-faktūrų, advokato I. N. ir partnerių kontora COBALT suteiktas teisines paslaugas įvertino 2275, 36 euro (3 t., 81-82 b. l.). Tokia suma akivaizdžiai neatitiko nei bylos apimties, nei sudėtingumo, nei sprendžiamo klausimo aktualumo ar naujumo, sugaišto laiko dalyvaujant bylos nagrinėjime, todėl apylinkės teismas pagrįstai šias išlaidas sumažino ir nusprendė iš nuteistosios išieškoti 500 eurų. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad civilinio ieškovo atstovas dalyvavo 2018-10-29, 2018-11-26, 2018-12-17 teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie nors ir neįvyko, tačiau neįvyko būtent dėl nuteistosios kaltės, kadangi pastaroji į posėdžius neatvyko, priėmus nutartį atvesdinti namuose nebuvo rasta (dėl ko vėliau jai buvo paskirta kardomoji priemonės – suėmimas). Taip pat civilinio ieškovo atstovas dalyvavo 2019-05-29 ir 2019-06-18 posėdžiuose, teikė teismui papildomus dokumentus ir paaiškinimus dėl R. T. inkriminuoto svetimo turto vagystės vertės nustatymo. Įvertinus tai, jog civilinio ieškovo atstovas dalyvavo penkiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, į juos vyko iš Vilniaus – kolegija sprendžia, jog iš R. T. išieškotina 500 eurų suma už advokato pagalbą pagrįsta, ne per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus. Be to, atsižvelgus į R. T. asmenybę – tai, jog ji už turtinio pobūdžio veikas buvo teista eilę kartų, bausta administracinėmis nuobaudomis, tačiau ir toliau darė turtinio pobūdžio teisės pažeidimus bei nusikaltimus, kolegija neturi pagrindo spręsti, jog proceso išlaidų išieškojimas iš nuteistosios, nors ir esant sunkiai jos materialiniai padėčiai – prieštaraus teisingumo principui. Akivaizdu, kad nuteistosios sunki materialinė padėtis nulemta jos pačios veiksmais, kadangi ji ne tik, kad nedirbo, bet ir nesiekė įsidarbinti. Dėl išdėstytų aplinkybių, nėra pagrindo tenkinti nuteistosios prašymo dėl proceso išlaidų iš jos išieškojimo sumažinimo, todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Nuteistosios R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, jog R. T. padarė du nesunkius nusikaltimus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.