Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Utenos rajono savivaldybės pareiškimą suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nuosavybės teisių į Nekilnojamuosius daiktus pareiškėjas nėra įgijęs kitokiu būdu, todėl prašo jas pripažinti įgyjamosios senaties pagrindu.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylų duomenys (19-87 b.l.), Utenos apskrities archyvo atsakymai ir jų priedai dėl Nekilnojamųjų daiktų (11-18 b.l.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (8-10 b.l.) patvirtina, kad 2 aukštų 90,54 m² bendro ploto gaisrinės pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1913 m.; 1 aukšto 75,40 m² bendro ploto gaisrinės pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1967 m.; 76,14 m² bendro ploto gaisrinės pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1965 m.; 1 aukšto 179,28 m² bendro ploto gaisrinės pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1975 m.; 1 aukšto 140,48 m² bendro ploto gaisrinės pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1950 m.

Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste –LR CK) ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 str.) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios LR CK normos. Pagal LR CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visetui.

Asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t.y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (LR CK 4.22, 4.68 str.). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 str.). Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad Nekilnojamuosius daiktus nuosekliai vienas po kito valdė atitinkamos Utenos rajono kaimo gaisrinės, Utenos rajono priešgaisrinė apsaugos tarnyba, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vyžuonų, Užpalių, Sudeikių, Saldutiškio, Tauragnų seniūnijos.

Pareiškėjas teigia, kad jis turėjo valią Nekilnojamuosius daiktus turėti kaip savus, kad ne tik užvaldydamas Nekilnojamuosius daiktus jis nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į jį, nei jis, tačiau jam nepaaiškėjo tokie asmenys ir per visą Nekilnojamųjų daiktų valdymo laikotarpį.

Iš VĮ Registrų centro Utenos filialo 2008-07-22 ir 2010-10-27 sprendimų dėl daiktinių teisių, jų suvaržymų, juridinių faktų registravimo (5-7 b.l.) matyti, kad buvo atsisakyta įregistruoti Nekilnojamuosius daiktus ir pareiškėjo nuosavybės teises į juos, kad Nekilnojamieji daiktai nėra registruoti viešame registre, o pareiškėjo pateikti dokumentai (pastatų perdavimo į seniūnijų balansą apyrašai) - nepakankami.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo (LR CPK 533 str.1d.).

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 str.) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 str.). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs nuo 1992-01-01, būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėjas Nekilnojamuosius daiktus pradėjo valdyti 1992 m. ir nepertraukiamai juos valdo (valdymas perėjo iš vieno kitam) iki šio laiko (CK 4.71 str. 2d.), todėl LR CK 4.27 straipsnio 2 dalis (įsigaliojo nuo 2003-07-01) nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešajame registre, netaikytinas, nes pareiškėjas valdyti Nekilnojamuosius daiktus pradėjo dar 1992-01-01, todėl įgyjamosios senaties terminas iki 2003 m. liepos 1 d. jau buvo suėjęs.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina esant CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad jo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr.VIII-1864 33 str. numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Prašomas nustatyti faktas nustatytinas (LR CPK 533str.), nes pareiškėjo pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina pareiškėją įgyjamosios senaties pagrindu įgijus nuosavybės teises į Nekilnojamuosius daiktus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 533 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad pareiškėjas Utenos rajono savivaldybė, kodas 111101877, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į šiuos nekilnojamuosius daiktus:

1913 m. pastatytą 2 aukštų 90,54 m² bendro ploto gaisrinės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini);

1967 m. pastatytą 1 aukšto 75,40 m² bendro ploto gaisrinės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini);

1965 m. pastatytą 76,14 m² bendro ploto gaisrinės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini);

1975 m. pastatytą 1 aukšto 179,28 m² bendro ploto gaisrinės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini);

1950 m. pastatytą 1 aukšto 140,48 m² bendro ploto gaisrinės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.