Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-562-397/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-04
Bylos Nr.
1S-562-397/2022
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00849-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-562-397/2022
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00849-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. B. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. R. B. bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 18 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2021 m. rugsėjo 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. priimtu nutarimu Nr. 357-150 nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių ir 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios R. B. pažangos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis R. B. prašo, panaikinti 2022 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino formaliuosius ir materialiuosius pagrindus lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, jų atitiktį Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio reikalavimams, todėl nepagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą. Nuteistojo įsitikinimu, teismas nepagrįstai dirbtinai bando sumenkinti Komisijos sprendimo teisinę reikšmę. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įtaigos priėmė Komisijos posėdyje dalyvavusių narių ženklia balsų dauguma, be to, Komisijos nutarimo neapskundė prokuroras.

4.2. Skundo autoriaus teigimu, Komisija pagrįstame, argumentuotame ir motyvuotame nutarime konstatavo, kad bausmės atlikimo metu R. B. vykdo visas įmanomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, charakterizuojamas tik teigiamai, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, skatintas 21 kartą už nepriekaištingą elgesį. Atlikdamas bausmę nuteistasis mokėsi, įgijo 4 specialybės, šiuo metu nuotolinių būdu mokosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbs ir po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. lengvoje grupėje, dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisijos nutarime taip pat konstatuota, jog nuteistasis finansinių įsipareigojimų neturi, turi pastovią gyvenamąją vietą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo bausmės atlikimo metu ir šiuo metu yra vidutine.

4.3. Skunde pažymima, jog iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. palaiko tamprius socialinius ir artimus šeiminius ryšius, be to, nuteistojo mama yra ligota ir senyvo amžiaus, kuriai reikalinga jo pagalba jau dabar. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog apylinkės teismas nevertino aplinkybių, jog nuteistasis jau tris kartus buvo parvykęs į namus trims paroms ir sėkmingai grįžo, šių metų rugpjūčio 18 d. buvo Komisijos paleistas į pakelės namus ir laukia perkėlimo. Apelianto teigimu, apylinkės teismas užuot vertinęs nagrinėjamo klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, jas iš tikrųjų vertino atskirai ir prieštaringai - dalį atskirų aplinkybių, teigiamai apibūdinančių nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu nepagrįstai sumenkino, o tariamas neigiamas aplinkybes netinkamai įvertino, perdėtai sureikšmino atskiras aplinkybes, perdėtai akcentavo turėtus teistumus ir neigiamą įtaką, kurios nėra. Teismas, atskirai vertindamas atskiras aplinkybes, pripažino, kad R. B. nusikalstamo elgesio rizika yra žemėjanti, bet kartu, nepagrįstai sumenkindamas šią aplinkybę, prieštaringai teigė, kad ji yra vidutine.

4.4. Skunde nurodoma, jog Alytaus apylinkės teismas netinkamai įvertino Komisijos priimto sprendimo teisinį pagrindą ir lygtinio paleidimo taikymo atitikimą BVK nustatytoms sąlygoms. Priešingai skundžiamos teismo nutarties teiginiams, Komisijos nutarimas yra išsamus, pakankamai pagrįstas ir teisingai motyvuotas, nutarime tinkamai įvertinta asmenybė ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Komisijos pagrįstame, motyvuotame nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad šiuo metu R. B. yra padaręs pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundo autoriaus įsitikinimu, neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas teismo nutarimas, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmetamas

6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

7. BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tuo tarpu teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo R. B. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam R. B. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo R. B. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais R. B. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo keletą specialybių, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, paskatintas 21 kartą, buvo išleistas į trumpalaikes įšvykas į namus, grįžo be pažeidimų. Nuo 2022 m. kovo 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotoliniu būdu nuteistasis mokosi suvirintojų kvalifikacijos kėlimo programoje, pateikė patvirtinančią pažymą, jog po lygtinio paleidimo ar po perkėlimo į Pusiaukelės namus įsidarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Vien tai, kad aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

11. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog R. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, po paskutinio vertinimo, priskiriama vidutinei rizikos grupei, tuo tarpu BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam vienas iš keliamų reikalavimų – žemas nusikalstamos elgesio rizikos laipsnis. Ir nors tiek Komisijos, tiek R. B. manymu, nuteistasis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, stebima teigiama rizikos valdymo dinamika, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Vien tai, kad R. B. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių laikymasis, gauti paskatinimai bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama.

12. Tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis, būdamas laisvėje, ne visuomet turėjo oficialų nuolatinį pajamų šaltinį, todėl finansinio stabilumo tam tikrais laikotarpiais šiek tiek trūko. Analizuojant nuteistojo nusikaltimų istoriją stebima, jog nusikalsdavo orientuodamasis į tiesioginę naudą, priimdavo ne iki galo apsvarstytus sprendimus. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, statiniai - informacija apie teisės pažeidimus (nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis) ir dinaminiai – gyvenimo stilius ir draugai (veikla skatinanti nusikalsti; galimai pasiduoda kitų asmenų įtakai) kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo R. B. pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus R. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors nuteistajam vertinimo metu taip pat yra nustatyti ir pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nustatyti nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, negali būti suabsoliutinami ir pripažįstami pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė ir nuo 2016 m. spalio 19 d, atlikto pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo yra nepakitusi yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu, R. B. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis R. B. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą (Nyderlandų Karalystėje įgijo ir gabeno į Lietuvą 9775,426 g kanapių ir jų dalių, 451,19 g kanapių dervos, 238,65 g miltelių, kurių sudėtyje yra 24,33 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino) Praeityje jis teistas du kartus, nusikalstamos veikos taip pat susijusios su disponavimu draudžiamomis medžiagomis, todėl nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas