- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-671-230/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Gražina Davidonienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-219-670/2007 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. R. ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jurbarko raj. CMS tarp jos ir atsakovo R. R., dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei R. pavardę; nustatyti sūnaus A. R., gim.(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo lėšas sūnaus A. R. išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį po 250 Lt, paskiriant ieškovę gaunamų lėšų sūnaus išlaikymui uzufruktore; nustatyti, kad šalys nereikalauja viena kitos išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė sūnus A. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas girtauja, yra agresyvus, su ieškove žiauriai elgėsi, buvo sumušęs, neprisideda prie šeimos išlaikymo. Sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, nes tėvas juo nesirūpina. Dalintino turto neturi, gyvena tėvų nupirktame name, kreditorių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes; nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina - ieškove; priteisė iš atsakovo lėšas jo sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį po 250 Lt, paskiriant gaunamų lėšų sūnaus išlaikymui uzufruktore jo motiną A. R.. Teismas taip pat nustatė, kad dalintino turto nėra, kreditorių nėra, kad sutuoktiniai vienas kito išlaikymo nereikalauja; ir nustatė, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), yra asmeninė A. R. nuosavybė. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 100 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt advokato pagalbai apmokėti, o valstybei 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, nes pinigus namo statybai dovanojo jos motina O.– E. A..
Šalies argumentai
Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Nagrinėjant šeimos bylas teismui yra suteikti platūs įgaliojimai (CPK 376 str.), tačiau teismas nepareikalavo iš ieškovės pateikti būtinus įrodymus ir pats jų nerinko. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį ir atvykti į teismo posėdį dėl ligos. Nedarbingumo pažymėjimas patvirtina, kad jis gydėsi nuo 2007 m. kovo 6 d. iki kovo 30 d. Dėl šeimos iširimo daugiau kalta pati ieškovė, nes ji nebuvo ištikima atsakovui. Ieškovė sąmoningai klaidina teismą, teigdama, kad santuokoje pastatytas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas yra jos asmeninė nuosavybė. Apie 1991 m. 20 000 rublių dovanojimo sutartį atsakovas sužinojo tik iš teismo sprendimo. Ieškovės tėvai tik ketino suteikti paramą pinigais per ilgesnį laiką, tačiau realiai tokia suma iš karto namo statybai nebuvo duota. Atsakovas neneigia, kad ieškovės tėvai materialiai prisidėjo prie namo statybos, tačiau tam buvo skirtos ir visos šeimos lėšos. Atsakovas yra statybininkas, jis pats atliko visus gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybos darbus, todėl namo statyba vyko labai lėtai. Statybos leidimas ir šiuo metu pratęstas iki 2010 metų, dar yra nebaigtų statybos darbų. Tai patvirtina atsakovo teiginį, kad namą statė jis, o statybininkai nebuvo samdomi. Be namų valdos yra ir kito dalintino turto, kurį teismas privalėjo padalinti. Teismas turėjo pareikalauti ieškovę pateikti įrodymus, kad ji dovanotą pinigų sumą gavo ir ją panaudojo namo statybai. Teismas priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nesant duomenų apie ieškovės ir atsakovo pajamas, nenustatytos atsakovo ir ieškovės teiktino išlaikymo proporcijos (CK 3.192 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti priimtą teismo sprendimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovui buvo suteiktos visos galimybės dalyvauti nagrinėjant bylą ir pareikšti savo prašymus bei pageidavimus, prašyti išreikalauti reikiamus dokumentus bei įrodymus. Atsakovas kaltina teismą, kad nerinko įrodymų, tačiau pats nieko nedarė, nevyko į teismą ir net nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas pripažino, kad apie teismo posėdžio laiką žinojo, bet į teismą neatvyko, nes buvo neišsiblaivęs. Jis turėjo galimybę į teismą paskambinti telefonu ir prašyti bylos nagrinėjimą atidėti. Po sprendimo priėmimo pateiktas nedarbingumo pažymėjimas nėra įrodymas, kad jis negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. Atsakovo teiginiai dėl tariamo ieškovės gerbėjo yra nepagrįsti. Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo agresyvus ir smurtavo, todėl šeima iširo dėl jo kaltės. Atsakovo teiginiai dėl gyvenamojo namo statybos nepagrįsti. Nuo pat santuokos pradžios atsakovas girtavo, nesirūpino šeima, neprisidėjo prie jos išlaikymo, todėl ieškovės mama asmeniškai ieškovei padovanojo 20 000 rublių namo statybai. Atsakovas prie namo statybos neprisidėjo, jis pastoviai gerdavo, dėl girtavimo prarasdavo darbą. Atsakovo teiginiai dėl priteisto išlaikymo dydžio taip pat nepagrįsti, nes 250 Lt suma šešiolikos metų sūnui nėra per didelė.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Priimtas teismo sprendimas naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavus, kad buvo neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Ieškinys pareikštas dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, CK 3.60 straipsnio pagrindu. Todėl ieškininiame pareiškime turėjo būti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalinti, išskyrus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Ieškovė pareiškime nurodė, kad dalintino turto neturi, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad santuokoje buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas, kuris šiuo metu dar nebaigtas statyti. Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje teismui pateikė pažymą apie nebaigtą statyti namą (b.l. 25), tačiau reikalavimo dėl jo padalinimo ar namo pripažinimo jos asmenine nuosavybe nustatyta tvarka nepareiškė, nors paaiškinimais įrodinėjo, jog namas įgytas iš jai asmeniškai dovanotų piniginių lėšų. Pirmosios instancijos teismas, matomai pasinaudodamas CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe viršyti pareikštus reikalavimus, gyvenamąjį namą pripažino ieškovės asmenine nuosavybe. Tačiau teismas neišsiaiškino visų aplinkybių dėl santuokoje įgyto turto – nebaigto statyti gyvenamojo namo. Akivaizdu, kad gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti pagal 1987 m. kovo 12 d. išduotą statybos leidimą, kurio galiojimas pratęstas iki 2010-03-12, ką patvirtina apeliacinės instancijos teisme pateiktas leidimo nuorašas ir nurodyta pažyma apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Tai reiškia, kad namas buvo statomas santuokoje ir todėl preziumuojama, kad šis namas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šią prezumpciją ieškovė galėjo nuneigti teikdama rašytinius įrodymus (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis). Ieškovė šias aplinkybes įrodinėjo pateikta piniginių lėšų dovanojimo jai namo statybai sutartimi (b.l. 24). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien šia sutartimi, nebaigtą gyvenamąjį namą pripažino asmenine ieškovės nuosavybe. Tačiau CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio už asmenines lėšas įgytas turtas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šių aplinkybių teismas nenustatinėjo, kaip ir nesiaiškino, ar dovanotos lėšos buvo panaudotos namo statybai. Be to, byloje nėra pateikti duomenys ir apie šio nebaigto statyti namo vertę, žemės sklypo išpirkimą ir pan. Todėl darytina išvada, jog visiškai neišsiaiškintos aplinkybės, susijusios su turto padalijimu, todėl neatskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas remdamasis CPK 376 straipsnio 1 dalimi bei CPK 8 straipsnio pagrindu bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, turėjo siekti, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai t.y. galėjo siūlyti ieškovei teikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), tikslinti reiškiamus reikalavimus, savo iniciatyva rinkti įrodymus, pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu (CPK 384 straipsnio 2 dalis) ir pan. Pirmosios instancijos teismui šių veiksmų neatlikus, byla buvo išnagrinėta netinkamai, neatskleidus jos esmės, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kadangi CK 3.59 straipsnis numato, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje turi būti išspręsti visi klausimai susiję su jos nutraukimu (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, sutuoktinių išlaikymo, turto padalijimo klausimai), todėl visi šie klausimai spręstini kartu. Be to, teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam sūnui, taip pat neišsiaiškino tėvų turtinės padėties, vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl negalima nustatyti, ar tinkamai nustatytas išlaikymo dydis, ar tinkama išlaikymo forma (CK 3.196 straipsnis), kadangi išlaikymas sūnui galėtų būti priteistas ir turtu.
Dėl nurodytų aplinkybių priimtas teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti. Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.