Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės R. Š. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB „A.“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

F. M. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, 2018 m. liepos 3 d., laikotarpiu nuo 20.41 val. iki 21.08 val., atvykęs į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyrių, (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį, už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, minėtos policijos įstaigos pareigūnui A. N. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent, jog 2018 m. liepos 3 d. , apytiksliai laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 16.35 val., troleibusu Nr. 6, važiuojant tarp „Gerosios Vilties“ stotelės ir „Vingis“stotelės, Savanorių pr., Vilniuje, nuo sėdynės buvo pagrobtas jo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S8“, 800 eurų vertės, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalį, ir vėliau patvirtindamas melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas F. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, jog pripažįsta, jog policijai pranešė apie nebūtą nusikaltimą - mobiliojo ryšio telefono “Samsung Galaxy S8” vagystę, 800 eurų vertės. Paaiškino, kad jis yra UAB “A.” savininkas, įmonė užsiima maitinimu. Vasaros metu jam buvo sunkus metas, reikėjo pinigų. Tuomet jis, nuėjęs į Tele 2 saloną, tiksliai nepamena kur, paėmė savo įmonės vardu mobiliojo ryšio telefoną “Samsung Galaxy s8”, nuvežė jį į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), ir minėtą telefoną pridavė. Jam davė už jį 200 eurų. Pinigus jis išleido savo reikmėms. Maždaug po 2 savaičių nuėjęs į minėtą lombardą norėjo išpirkti tą priduotą telefoną, bet jam vyras iš lombardo pasakė, kad telefono jau nėra ir jis yra (duomenys neskelbtini). Jis norėjo to telefono, naudotųsi juo, jeigu būtų jį išpirkęs. Tuomet sugalvojo parašyti pareiškimą policijai, kad tą telefoną iš jo pavogė. Taip ir padarė. Nuėjo į komisariatą, esantį prie (duomenys neskelbtini) „Maximos“, bet jį nusiuntė į komisariatą prie Kalvarijų turgaus, parašė ten pareiškimą, kad jam pavogė telefoną ir apklausos metu papasakojo išgalvotą istoriją apie troleibuse iš jo pavogtą telefoną. Jam labai gaila, kad taip įvyko. Supranta, kad blogai pasielgė (b. l. 45, 63).

BIRT žiūryklės duomenimis, 2018 m. liepos 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad iš F. M. važiuojant maršrutiniu troleibusu Nr. 6 buvo galimai pavogtas mobilaus ryšio telefonas Samsung S8 ( b. l. 7).

Protokolu – pareiškimu F. M. melagingai pranešė apie tai, kad iš jo 2018 m. liepos 3 d., laikotarpiu nuo 16.20 iki 16.35 maršrutiniame troleibuse Nr. 6, tarp „Gerosios Vilties“ ir „Vingis“ stotelių, Savanorių pr., Vilniuje, nuo sėdynės buvo pagrobtas jo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S8“, 800 eurų vertės (b. l. 8 ).

Ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00343-18 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) F. M. atžvilgiu pagal BK 235 str., dėl to, kad F. M. melagingai pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką - mobiliojo ryšio telefono "Samsung Galaxy S8", 800 eurų vertės, pagrobimą ir davė melagingus parodymus. Nuo 2018-10-09 ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (b. l. 1).

2018-07-23 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31667-18 nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 d (b. l. 8, 4, 38-39).

F. M., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2018 m. liepos 3 d., laikotarpiu nuo 20.41 iki 20.45 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnui A. N.pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent, jog 2018-07-03, apytiksliai laikotarpiu nuo 16.20 val. iki 16.35 val., važiuojant troleibusu Nr. 6, tarp „Gerosios Vilties“ ir „Vingis“ stotelių, Savanorių pr., Vilniuje, nuo sėdynės buvo pagrobtas jo mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S8“, 800 eurų vertės, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31667-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalį (b. l. 8-9).

F. M., įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, patvirtindamas melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą 2018-07-03, laikotarpiu nuo 20.54 val. iki 21.08 val., davė melagingus parodymus (b. l. 10-11).

Liudytoju apklaustas D. K. parodė, kad jis dirba Lombarde, esančiame adreu (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 8 d. į lombardą atvyko vaikinas tamsaus gymio, vidutinio ūgio vardu F. M.., kuris pasiėmęs paskolą užstatu paliko naują telefoną Samsung S8. Buvo susitarta, kad jis atvyks pasiimti po 3 dienų, tačiau neatvyko <..> Minėtas asmuo skambino 2018 m. birželio mėnesį, prašė grąžinti telefoną, tačiau jam buvo atsakyta, kadangi terminui suėjus, jis buvo parduotas (b .l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais : jo protokolu - pareiškimu, įspėjimu dėl atsakomybės už melagingą įskundimą, teisių ir pareigų liudytojui ( nukentėjusiajam) išaiškinimu protokolu, liudytoju D. K. parodymais, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kita bylos rašytine medžiaga. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad F. M. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad F. M. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus tik terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios, su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis sutiko, bausmės rūšis ir dydis jambuvo suprantami, dėl jų prieštaravimo neišreiškė (b. l. 66).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį F. M. – neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 53-57), dirbantis, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomos bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir F. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam F. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-48), paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

F. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Jeigu asmuo po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.