- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- II-520-903/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00495-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11523-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2022 m. liepos 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-12246-2022 su administraciniu nurodymu iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. savanoriškai sumokėti 60 Eur baudą G. G. už tai, kad jis 2022 m. liepos mėn. 25 d. 10.46 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 30 punkto reikalavimus, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ (KET 1 priedas, ženklai Nr. 533 ir Nr. 534), bei nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti pėsčiojo.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11523-2022 G. G. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, paskirta 80 eurų bauda.
Šalies argumentai
Skundu G. G. prašo panaikinti Institucijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą, nurodydamas, kad remiantis Institucijos pateiktu vaizdo įrašu ir stebint sulėtintą vaizdą matyti, jog automobiliui artėjant prie perėjos, prie pat krašto stovinčių pėsčiųjų nėra. Atokiau nuo kelio stovėjęs ir besidairęs pėsčiasis, jam priartėjus, staiga pradeda judėti arčiau kelkraščio ir net nesustoja, priešingai nei nurodyta protokole „Stovinčio-laukiančio“. Kai stovėjo vietoje, pėsčiasis gal net dar nebuvo nusprendęs eiti per gatvę, o tik stoviniavo išėjęs iš viešbučio ar gretimų įvairias paslaugas teikiančių įmonių biurų ar prekybos patalpų. Faktas, kad protokolą surašęs pareigūnas ir jo kolegė, sustabdę jį, abu teigė, kad jis nepraleido su dviračiu prie gatvės stovėjusio pėsčiojo (kuris išvis priartėjo prie gatvės po kelių akimirkų, jam jau pravažiavus), tuo labiau sugriauna protokole nurodomų pažeidimų esmę.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir G. G. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog KET 30 punkte nustatyta, kad: „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.“ Įrodymai (policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, policijos tarnybinės transporto priemonės priekinio vaizdo registratoriaus padarytas vaizdo įrašas), surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Pateiktame vaizdo įraše matyti, kad G. G. 2022 m. liepos 25 d. 10.46 val. Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę ir nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ (KET 1 priedas, ženklai Nr. 533 ir Nr. 534), bei nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti pėsčiojo, ir tokiais savo veiksmais padarė KET 30 punkto pažeidimą. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu G. G. skundą palaikė, paaiškino, kad susipažinęs su pateikta vaizdo medžiaga, jis joje nepamatė, kad pėsčiasis stovėjo prie pėsčiųjų perėjos. Be to, jį sustabdę pareigūnai teigė, kad jis nepraleido su dviračiu prie gatvės stovinčio pėsčiojo. Jam ši perėja labai gerai žinoma, ten yra po dvi eismo juostas skirtingomis kryptimis. Vairuotojas turėtų elgtis pagal KET. Mano, kad KET 30 punktas yra tam, kad saugoti pėsčiuosius. KET 30 punkte nurodyti žodžiai „prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą)>“, jo nuomone, apima apie pusę metro atstumą iki važiuojamosios dalies krašto. Jis mano, kad jei asmuo yra prie akliesiems skirto žymėjimo, tada jau stovi ir laukia galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją, o iš vaizdo įrašo matyti, kad pėsčiasis lėtu žingsniu eina link perėjos, apmąsto savo tolimesnius žingsnius ir sustojęs ant važiuojamosios dalies krašto, tikrai nebuvo. Galimai pareigūnai pagalvojo, kad jis turėjo daugiau laiko įvertinti, ar pėsčiasis stovėjo. Negali atsakyti, kokiu greičiu tuo metu važiavo, nes ta atkarpa yra lėta. Jis visada praleidžia pėsčiuosius ir labai nustebo, kad jį sustabdė pareigūnai, o kai jie pradėjo kalbėti apie pėsčiąjį su dviračiu, visai nieko nesuprato.
Iš 2022 m. liepos 25 d. tyrėjo M. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. liepos 25 d. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule G. B., nustatytame maršrute, tarnybiniu automobiliu „L1117“, apie 10.46 val., važiuodami (duomenys neskelbtini) g. ties pėsčiųjų perėja pastebėjo jiems iš kairės asmenį, kuris sustojo prie pėsčiųjų perėjos, laukė galimybės įžengti į ją. Jie ir priekyje jų važiavę automobiliai pradėjo stabdyti, kai tuo metu iš priešpriešos pravažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti pėsčiojo. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sustabdytas (duomenys neskelbtini) g., nustatyta, kad automobilį vairavo G. G.. Asmuo su pažeidimu nesutiko, pėsčiojo nematė, reikalavo vaizdo įrašų. Asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį (ROIK: 22175115231). Administracinis nusižengimas fiksuotas automobilio „L1117” priekine vaizdo kamera ir pokalbis su vairuotoju filmuotas Nr. B0FlEC61944Air B0F1EC5F10A2.
Žemesnės instancijos teismas
Iš vaizdo įrašo Nr. L1117-LGO867-220725-104533-104630-20010200 (aktualu įrašo 3-7 s) matyti, kad filmuojama iš automobilio, kuris važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve. Į abi puses yra po dvi eismo juostas. Kairėje vaizdo įrašo pusėje matosi, kad link perėjos juda asmuo (įrašo 3 s), o priešpriešine juosta prie perėjos artėja baltos spalvos automobilis. Pėsčiasis lėtu tempu juda dar arčiau važiuojamosios dalies krašto ir dairosi (įrašo 4 s.). G. G. vairuojamo automobilio priekiniai ratai užvažiuoja ant pėsčiųjų perėjos horizontalaus žymėjimo (įrašo 5 s). G. G. pravažiavus pėsčiųjų perėją (įrašo 6 s), pėstysis visai sulėtina judėjimą ir įžengia į pėsčiųjų perėją bei ja eina per važiuojamąją kelio dalį (įrašo 7 s).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Pagal ANK 5 straipsnį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
KET 30 punkte nurodyta, jog „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.“.
Teismo nuomone, išdėstyti KET 30 punkto reikalavimai įpareigoja vairuotoją, artėjantį prie pėsčiųjų perėjos, įvertinti būsimą eismo situaciją jam privažiavus kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, t. y. judančio (jei jis dar nestovi prie jos) link perėjos pėsčiojo buvimo vietą būtent tuo metu, nes kol jis važiuos iki perėjos, pėsčiasis gali būti į ją jau įžengęs (neišvengiamas susidūrimas), žengiantis ar stovintis prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) ir laukiantis galimybės įžengti. Kita vertus, teismo nuomone, vairuotojas neturi atsidurti dviprasmiškoje situacijoje, kai pėsčiasis savo veiksmais aiškiai neparodo savo ketinimų būtent tuo metu prieš atvažiuojantį automobilį eiti per pėsčiųjų perėją, pavyzdžiui stovėdamas atokiau nuo važiuojamosios dalies krašto ar lėtai judėdamas link perėjos sąmoningai siekdamas pereiti gatvę tik automobiliui pravažiavus.
Tiek teisme, tiek savo skunde G. G. nurodė, kad pėsčiasis sustojęs prie važiuojamosios dalies krašto nebuvo, jis visada judėjo lėtu tempu, todėl jam neatsirado pareiga jį praleisti. Teismo nuomone, byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių šią G. G. versiją
Iš Institucijos pateikto ir anksčiau detaliai aprašyto vaizdo įrašo matyti, kad pėsčiasis lėtu žingsniu juda link pėsčiųjų perėjos, tačiau tikrai nestovėjo ir nelaukė galimybės pereiti pėsčiųjų perėja į kitą kelio pusę, jis važiuojamosios dalies kraštą priėjo jau po to, kai pravažiavo G. G. vairuojamas automobilis. Pėsčiasis šioje byloje nebuvo nustatytas ir apklaustas, dėl ko neįmanoma įvertinti susidariusios eismo situacijos iš pačio pėsčiojo pozicijų. Esant išdėstytam, patikimai nustatyti, kad šiuo atveju G. G. vairuodamas automobilį privalėjo sustoti prie pėsčiųjų perėjos ir praleisti pėsčiąjį, nėra pagrindo.
Taigi teismas konstatuoja, kad visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neįrodyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, sudėtis, nes byloje nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. vairuodamas automobilį pažeidė KET 30 punkto reikalavimus. Tokiu būdu G. G. administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, o Institucijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-11523-2022 naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 25 d. administracinio nusižengimo nutarimą Nr. 30-ANR_N-11523-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną G. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.