- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- ATP-46-337/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02551-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- R. R.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. (toliau – Pažeidėja), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu R. R. buvo pripažinta kalta ir nubausta už Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. pažeidimo padarymą 28 Eur bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. subendrinus nuobaudas R. R. už ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą skirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. R. R. buvo nubausta už tai, kad ji 2016 m. spalio 10 d., apie 18 val. 31 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodama jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo manevruodama atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė dešiniau stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (automobiliu naudojasi J. D.), jį apgadindama ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226, 222 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. R. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutarimą panaikinti ir jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. nutraukti nesant šių administracinių teisės pažeidimų sudėties arba minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Skunde teigiama, jog priimtas Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Apeliaciniame skunde detaliai aprašomi apeliantės veiksmai stovėjimo aikštelėje, kuomet pastaroji parkavo savo vairuojamą automobilį. Pažeidėja teigia, kad antrą kartą tą pačią dieną atvažiavusi prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo nerado laisvų vietų stovėjimo aikštelėje, neišjungusi variklio dairėsi kur galėtų pastatyti automobilį, pastebėjusi iš automobilių aikštelės išvažiuojantį šviesios spalvos automobilį savąjį pastatė į atsilaisvinusią vietą. Skunde pažymima, kad minima vieta nebuvo labai plati, todėl iš karto apeliantė pastatyti automobilio negalėjo, o bandant saugiai pastatyti automobilį jai reikėjo kelis kartus pavažiuoti atbuline eiga ir į priekį. R. R. tikina, jog taip manevruodama automobilį tikrai nejuto, kad būtų kliudžiusi kurį nors iš šalia stovėjusių automobilių - nejuto jokio automobilio kontakto su kitu automobiliu, taip pat negirdėjo jokio įtartino garso. Apeliantė teigia, kad ir išvažiuodama iš automobilių aikštelės nejuto, jog būtų kliudžiusi kurį nors iš šalia stovėjusių automobilių. R. R. pažymi, jog policijos pareigūnams nurodžiusi analogiškas priežastis, dėl kurių ji nepasiliko įvykio vietoje ir neiškvietė policijos pareigūnų. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmos instancijos teismas teismo posėdyje net netyrė tyrimo metu surinktų įrodymų ir, pasak apeliantės, jai nesuteikė galimybės duoti paaiškinimus dėl tyrimo metu surinktų duomenų, dėl ko teismas padarė ATPK 256 str. bei 257 str. numatytus procesinius pažeidimus. Tvirtina, jog priešingai nei nurodė pirmos instancijos teismas, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad policijos pareigūno M. Č. užfiksuotas ir pastarojo 2016-10-19 tarnybiniame pranešime nurodytas ant apeliantės automobilio esantis priekinio buferio dešinio kampo nubraukimas padarytas 2016-10-10 ir būtent kontakto su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu. Taip pat, apeliantės teigimu, nėra jokių įrodymų, kad ant minimo automobilio būtų rasta jos automobilio žymių. Pažeidėja teigia, jog iš fotonuotraukų matyti, jog ant automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių ir galinių durelių yra plati nubrauktų dažų baltos spalvos žymė, kuri prasideda 55 cm ir baigiasi 70 cm aukštyje, tačiau, R. R. teigimu, ant jos automobilio tokiame aukštyje ir tokio pločio nubraukimo žymių neužfiksuota. Skunde teigiama, jog draudimo bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ekspertas, apžiūrėjęs automobilius, išreiškė abejones, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai buvo padaryti kontakto su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu. Apeliantė teigė, kad norėjusi apklausti minimo draudimo kompanijos žalų ekspertą, kuris apžiūrinėjo automobilius ir padarė fotonuotraukas, tačiau teismas nesuteikė jai teisės pareikšti prašymus byloje. Taip pat apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog automobiliai autoįvykio metu buvo apgadinti stipriai. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, jog visiškai neteisingai teismas nurodė, jog apeliantės vairuojamam automobiliui buvo atsikabinęs priekinis buferis. Skunde pažymima, jog ant apeliantės automobilio priekinio bamperio kairės pusės nėra apdailos juostelės, nes ją dar iki 2016-10-10 įvykio kažkas pavogė. Toliau skunde yra detaliai cituojama teismų praktika, pažymima, jog ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs, bei tvirtinama, kad teismas savo išvadas grindė duomenimis, kurie neatitinka faktinių aplinkybių ir yra ginčytini.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas V. Mačėnas mano, jog skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagristas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl nutarimą keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
R. R. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 127 str. 2 d. numatytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), bei už ATPK 130 str. 1 d., numatyto pažeidimo - pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, padarymą.
Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatomis byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje buvo apgadintas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (patikėtas J. D.) ir administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R. automobiliai. Bylos tyrimo metu Institucijai buvo pateiktas J. D. paaiškinimas dėl minimo eismo įvykio, po kelių dienų buvo paimtas Pažeidėjos paaiškinimas bei buvo apklaustas D. D.. R. R. tiek savo paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, tai yra tvirtino, jog ji nepajuto kliudžiusi kitą automobilį, teigė nebuvusi išlipusi iš automobilio, aplink jį nevaikščiojo ( 10 b. l.). Tokia pati įvykio versija pateikiama ir apeliaciniame skunde. J. D. savo paaiškinime, priešingai nei nurodė Pažeidėja, tvirtino, jog eismo įvykio liudytojas D. D. jį informavo, kad matė kaip automobilį (duomenys neskelbtini) vairavusi vairuotoja apgadino jo pastatytą automobilį (duomenys neskelbtini), išlipusi apžiūrėjo apgadintą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos (11 – 12 b. l.). Liudytojas D. D. apklausos metu teigė, jog išėjęs į kiemą matė, kaip moteris įsėdo į visureigį, vėliau matė tą patį visureigį išvažiuojant iš aikštelės, o pasistatęs savo automobilį į tą pačią vietą, kurioje matė moters visureigį, pastebėjo, jog greta stovinčio automobilio šonas nubrauktas ( 12 – 13 b. l.), tačiau apie J. D. nurodytas aplinkybes, tai yra kad D. D. tvirtino matęs, kaip moteris apgadino jo automobilį, išlipo iš savo automobilio bei apžiūrėjo apgadintą automobilį ir po to pasišalino, apklaustas nebuvo, nors apie J. D. nurodytas aplinkybes jo apklausos metu jau buvo žinoma. Pažymėtina, jog paminėta itin svarbi aplinkybė nebuvo aptarta ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu, tai yra apie tai nebuvo apklaustas nei D. D., nei ją nurodęs J. D.. Taip pat pirmos instancijos teismo posėdyje nebuvo aiškintasi, ar po R. R. vairuojamo automobilio manevravimo automobilių aikštelėje ir galimo kontakto su J. D. patikėtu automobiliu suveikė ir ar galėjo ir, įvertinus pažeidimų pobūdį, turėjo suveikti pastarajame automobilyje esanti signalizacijos sistema, kas būtų neabejotinai įspėję R. R., jog ji galimai kliudė svetimą automobilį. Pažymėtina, jog šiuo metu administracinio teisės pažeidimo medžiagoje esantys duomenys apie abiejų transporto priemonių apgadinimo pobūdį yra prieštaringi. Iš specialisto M. Č. tarnybinio pranešimo (b. l. 5) matyti, kad apžiūrėjęs automobilius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) jis konstatavo esant braukimo žymes. Liudytojas D. D. teismo posėdyje paaiškino, kad apžiūrėjęs savo kaimyno (J. D.) automobilį (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad yra nubrauktos priekinės bei galinės vairuotojo pusės (kairės) durelės, „apgadinimai nebuvo stiprūs, įlenkimų nesimatė“. Tuo tarpu nukentėjusysis J. D. teisme tvirtino, jog jo „automobilis buvo subraižytas ir matėsi įlenkimai“ (b. l. 28). Paminėti prieštaravimai tirti bei pašalinti teismo posėdyje nebuvo.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra itin svarbu tiksliai nustatyti faktines įvykio aplinkybes ir tik tuomet, tai yra jas tinkamai nustačius ir įvertinus bus galima daryti pagrįstą išvadą ne tik dėl R. R. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., tačiau ir dėl jos ginčijamos veikos, numatytos ATPK 130 str. 1 d., vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio. Iš to seka, kad norint asmeniui inkriminuoti ATPK 130 str. 1 d. būtina pripažinti, jog asmuo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala eismo įvykyje dalyvavusiems arba tretiesiems asmenims, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.
Taigi, įvertinus visą administracinės bylos medžiagą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neištyrus visų bylai svarbių aplinkybių bei nepašalinus esančių prieštaravimų. Tik atlikus papildomą įrodymų tyrimą ir pašalinus nurodytus prieštaravimus bei abejones bus galima priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirtina ir kita nenustatyta aplinkybė – pažeidimu padarytos žalos dydis, o taip pat ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatų taikymo galimybė.
Esant išdėstytoms aplinkybėms pirmos instancijos teismo nutartis naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimą panaikinti ir R. R. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Ši nutartis neskundžiama.