Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-07-12 · Civilinė byla Nr. e2S-508-280/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
e2S-508-280/2018
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-000894-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Pareiškėjas
G. B.
Civilinė byla Nr. e2S-508-280/2018Teisminio proceso Nr. 2-37-3-000894-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.5.1; 3.3.1.14; 3.3.2.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutarties pagal pareiškėjos antstolės Irenos Bakšienės pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolė Irena Bakšienė kreipėsi į teismą dėl sprendimo nevykdymo, kuriuo pareiškėja prašė teismą spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 str. numatytų priemonių taikymo skolininkei G. B.. Prašo skirti baudą už teismo patvirtintos taikos sutarties punktais nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nesilaikymą. Antstolė nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-222-726/2016 pagal teismo nutartį dėl L. P. bendravimo su nepilnamete dukterimi O. P. tvarkos. 2018 m. kovo 9 d. turėjęs įvykti bendravimas su dukra O. P. pagal teismo sprendime nurodytą tvarką neįvyko. Antstolė pagal L. P. informaciją vertina, kad G. B. nevykdo teismo sprendimo, nesilaiko sprendime nustatytos L. P. bendravimo su vaiku dvylikamete dukra O. tvarkos, neužtikrina, kad tėvas galėtų bendrauti su dukra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškimą patenkino. Teismas skyrė skolininkei G. B. vienkartinę 200,00 Eur dydžio baudą už 2016-04-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuris buvo pakeistas 2017-02-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurio pagrindu išduotas 2017-05-04 vykdomasis raštas, reikalavimų nevykdymą, baudą išieškant L. P. naudai.Teismas, ištyręs visus bylos įrodymus, konstatavo, kad G. B. priešiškumas L. P., atsispindi ir dukters elgesyje. Skolininkė neįrodė esant byloje objektyvių aplinkybių, trukdančių įvykdyti teismo sprendimą, todėl laikė, kad skolininkė teismo sprendimo nevykdė nesant tam objektyvių pateisinamų priežasčių ir skyrė jai 200 eurų baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu G. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, į bylos posėdį iškviečiant šalių dukrą O. P.. Ji nurodo, kad pagal teismo numatytą bendravimo tvarką 2018 m. kovo 9 d. 17 val. turėjo vykti L. P. bendravimas su dukra. Antstolė parašė jai elektroninį laišką 2018 m. kovo 5 d., informuodama, kad 2018 m. kovo 9 d. 17 val. turi vykti šalių dukros pasimatymas su tėvu, kurio metu L. P. turi teisę dukrą paimti iš jos gyvenamosios vietos. 2018 m. kovo 10 d. vyko dukros gimtadienis, todėl ji pasiūlė L. P. atvykti 9 arba 11 d. Dukros tėvas reikalavo, kad dukra atsisakytų gimtadienio šventės, taip sukeldamas vaikui neigiamas emocijas. 2018 m. kovo 9 d. 16.30 val. dukra susitiko su tėvu, dukra siūlė kitas pasimatymo dienas. Taigi susitikti su dukra L. P. nėra trukdoma, tačiau dukra nepageidauja su juo išvažiuoti. Dėl susidariusios situacijos negalima kaltinti tik mamą.Gimtadienio šventė buvo perkelta į 2018 m. kovo 10 d., nes 2018 m. kovo 3 d. vyko Sambo varžybos, tačiau paskutinės treniruotės metu dukra patyrė traumą ir negalėjo jose dalyvauti, todėl į varžybas negalėjo vykti.L. P. nesidomi vaiko sveikata, jos poreikiais, nesidomi jos mokslai, neteikia išlaikymo, bendrauja, nes taip liepia advokatas. Atsakovas atvyksta pasimatyti su vaiku nereguliariai. Nesutinka, kad ji daro vaikui įtaką, teigia, kad leidžia dukrai pačiai spręsti ko ji norinti. Teismas nepagrįstai vadovavosi dviejų metų senumo pažyma, 2018 m. psichologinės tarnybos rašte išvadoje nurodyta, kad mergaitė yra patyrusi psichologinę traumą, todėl tėčiui daryti spaudimą dėl bendravimo nerekomenduojama.Be to, L. P. pats nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, pats neatvyksta bendravimo tvarkoje nustatytais savaitgaliais, pažada dukrai, kad atvažiuos ir kartu leis laiką, tačiau savo pažadų nesilaiko. Paskutinį kartą prieš ginčo susitikimą turėjo atvykti 2018 m. sausio 12 d., tačiau neatvyko, apie savo neatvykimą iš anksto nepranešė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą L. P. prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.Nurodo, kad teismas yra patvirtinęs bendravimo su vaiku tvarką. Nagrinėjant civilinę bylą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, šalių dukrai buvo atlikta psichologinė ekspertizė, kurioje nurodoma, kad šalių dukra išgyvena stiprų lojalumo konfliktą, vienam iš tėvų (mamai) demonstruoja meilę ir ištikimybę, o tėvui – priešiškumą ir atstūmimą. Vaiko motinos pozicija, priešiškumas L. P. prieštarauja vaiko interesams. Mamai neskatinant dukros ir tėvo bendravimo, dukros priešiškumas tėvui dar labiau didės. G. B. nuo 2017 m. vasaros nustatytos bendravimo tvarkos nebevykdo. 2018-02-28 Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nutartimi civilinėje byloje NR. e2VP-1629-1059/2018 teismas jau yra patenkinęs antstolės prašymą ir skyręs G. B. 50 Eur baudą.Teismas nustatė, kad G. B. yra atsakinga už vaiko auklėjimą ir ugdymą, turėjo pasirūpinti, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu pagal teismo nustatytą tvarką. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vaiko elgesys yra įtakojamas motinos, kuri turi užtikrinti, kad bendravimo tvarkos būtų laikomasi. Jis 2018-03-02 išsiuntė antstolei prašymą priverstinai vykdyti teismo sprendimą 2018-03-09 17 val., užtikrinant vykdymo procese psichologo dalyvavimą. Antstolė G. B. išsiuntė laišką, į kurį ji atsakė 2018-03-06, nurodydama, kad dukra 2018-03-10 švęs savo 12-ąjį gimtadienį. Dukros gimtadienis 2018-03-03, todėl toks gimtadienio perkėlimas iš vieno savaitgalio į kitą su juo nebuvo derintas, todėl jis informavo antstolę, kad prieštarauja atsisakymui vykdyti teismo nutartį. Mano, kad šalių dukros motina sąmoningai planuoja dukros veiklą taip, kad ji nebūtų tais savaitgaliais, kuriais turi vykti dukros bendravimas su tėvu.Jam atvykus pas dukrą 2018-03-09, dukra su juo pabendravo tik 10-15 min., kol atvažiavo G. B.. Dukra pareiškė, kad niekur su juo važiuoti nenori. Mano, kad tokį dukros sprendimą lėmė motina, nes dukra neigiamą atsakymą davė po pokalbio su mama.Skolininkei nesilaikant vaiko bendravimo su juo tvarkos, dukra negali bendrauti ne tik su tėvu, bet ir su kitais jo giminaičiais. Dukters motina visas tėvo pastangas bendrauti su vaiku reaguoja negatyviai, nuteikinėja vaiką prieš jį.

Motyvuojamoji dalis

I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 337 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 771 str. tvarka buvo paskirta bauda vaiko motinai už sprendimo, kuriuo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateikti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjame byla, be to, dalis rašytinių įrodymų yra byloje, todėl teismas atsisako juos priimti.Nustatyta, kad pareiškėja antstolė Irena Bakšienė kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl CPK 771 str. numatytų priemonių taikymo skolininkei G. B.. Antstolės Irenos Bakšienės kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-04 išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-222-726/2016 dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukterimi O. P. tvarkos. Antstolė 2018 m. kovo 12 d. iš išieškotojo L. P. gavo informaciją, kad 2018 m. kovo 9 d. turėjęs įvykti bendravimas su dukra O. P. teismo sprendime nurodyta tvarka neįvyko, prašė surašyti sprendimo nevykdymo aktą ir kreiptis į teismą. Pagal nustatytą bendravimo tvarką jis turėjo O. P. paimti iš jos gyvenamosios vietos penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir parvežti ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val., tačiau tokios galimybės 2018 m. kovo 9 d., penktadienį, neturėjo. Dukra atsisakė su juo vykti, atsisakė pabendrauti ilgiau (duomenys neskelbtini) mieste pagal L. P. tvirtinimą dėl to, kad neleido motina. Antstolė pagal L. P. informaciją 2018-03-12 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-18-115-11806, kuriuo nustatė, kad nebuvo laikomasi nustatytos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos.Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.) Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 str. 6 d.). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.G. B. pripažįsta, kad ji kartu su dukra suplanavo gimtadienio šventę 2018-03-10 į kurią pakvietė dukros draugus, nors ir žinojo, kad nurodytą savaitgalį pagal nustatytą bendravimo tvarką dukra turėtų būti pas tėvą. Apie tai buvo informuota ir antstolė, ir vaiko tėvas. Dukros gimtadienio šventė buvo perkelta iš 2018-03-03 į 2018-03-10 dėl 2018-03-03 turėjusių vykti sambo varžybų, kuriose turėjo dalyvauti šalių dukra. Ji varžybose nedalyvavo dėl iš vakaro patirtos kojos traumos. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, dėl jų ginčo nėra. 2018-03-02 L. P. išsiuntė antstolei prašymą dėl priverstinio 2018-03-09 numatytos bendravimo tvarkos vykdymo.2018-03-05 G. B. antstolė išsiuntė priminimą apie L. P. numatomą susitikimą su dukra. 2018-03-06 G. B. nurodė vaiko tėvui, kad 2018-03-10 numatyta dukros gimtadienio šventė. Siūlė atvykti kitomis dienomis.L. P., gavęs G. B. atsakymą, informavo antstolę, kad ji vykdytų teismo sprendimą, nurodė atvyksiąs pas dukrą ir norintis ją pasiimti iki 2018-03-11 12 val., kai šventė buvo suplanuota 2018-03-10.L. P. 2018-03-09 17 val. atvyko į Rokiškį ir susitiko su dukra, kartu pasivaikščiojo, pakalbėjo. Susitarė, kad su dukra eis į miestą, tačiau dukra grįžusi namo persigalvojo ir toliau atsisakė su juo bet kur vykti dėl jo nenustatytų priežasčių. L. P. mano, kad G. B. nuteikė vaiką prieš jį, o G. B. teigimu , L. P. įžeidė dukrą ir ji nepanoro daugiau su juo bendrauti tą dieną.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nustatyta bendravimo su vaiku tvarka buvo pažeista, tačiau nenustatyta, kad tai įvyko tik dėl G. B. kaltės, nes buvo kitų priežasčių. Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Nors teismo nutartimi patvirtinta L. P. bendravimo su dukra tvarka, tačiau, vykdant teismo procesinius sprendimus, būtina atsižvelgti ne tik į besąlygišką ir formalų jų laikymąsi, bet ir į vaiko interesus bei gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, būti apsaugotam nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Nagrinėjamu atveju G. B. , žinodama, kad per dukros gimtadienį vyks sporto varžybos, kuriose turi dalyvauti šalių dukra, norėdama, kad vaikas turėtų galimybę ir gimtadienį atšvęsti su draugais, perkėlė jį į kitą savaitgalį, to iš anksto nesuderinusi su vaiko tėvu. Tokio motinos elgesio šiomis aplinkybėmis negalima laikyti sprendimo nevykdymu ar dirbtiniu kliudymu dukrai bendrauti su tėvu, nes tėvas ne visada susitikdavo su dukra jam skirtu laiku. Tėvas, siekdamas abipusio ir nuoširdaus bendravimo du dukra, neturi savo interesų priešpastatyti vaiko interesams, nes jis reikalavo bendravimo su juo, kai tas bendravimas dėl tam tikrų aplinkybių yra komplikuotas. Šiuo atveju trūko geranoriškumo ir iš tėvo pusės. Juk pati dukra atsisakė su juo bendrauti, kad motina būtų neleidus iš viso susitikti, nenustatyta.Iškilus nustatytoje bendravimo tvarkoje su vaiku nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, abu vaiko tėvai turi vadovautis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgti į tėvų valdžios lygybės principą, į klausimo sprendimą abipusių susitarimu, taip pat atsižvelgti į prioritetinius vaiko interesus.L. P., žinodamas, kad dukra ketina 2018-03-10 švęsti gimtadienį, nesutikęs perkelti pasimatymo kitomis dienomis ir vis tiek reikalaudamas per antstolę nustatytos bendravimo tvarkos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, elgėsi taip, kad santykius su vaiku tik blogintų, ne siektų pilnaverčių santykių, o kenktų tiems santykiams.G. B., iš anksto nesitardama su L. P. , irgi, nors ir teigia, kad netrukdo tėvui bendrauti su dukra ir veikia vien vaiko interesais, tokiu elgesiu dar labiau aštrina padėtį ir užprogramuoja didesnius konfliktus. Teismas pažymi, kad tokie jos veiksmai yra netoleruotini. Abiejų šalių elgesys parodo, kad jos nėra linkę į kompromisus , dėl ko nukenčia vaiko interesai. Praeities nuoskaudos negali būti pateisinimu negeranoriškam elgesiui.Bylos duomenimis nustatyta, kad L. P. ne visada laikėsi bendravimo su vaiku tvarkos, neatvykdavo pas dukrą nustatytu laiku ir neinformuodavo apie savo neatvykimą iš anksto. Tai liudija , jog jis sau kelia mažiau reikalavimų, o juk bendravimo tvarka nustatyta dukros interesais. Tai nereiškia, kad jis turi tik teises, o dukra su motina- pareigas jo atžvilgiu. 2018-03-09 įvyko dukros ir tėvo susitikimas, kuris neatitiko sprendime numatytos bendravimo tvarkos dėl to, kad dukra atsisakė vykti su tėvu dėl suplanuotos gimtadienio šventės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima daryti išvados, kad G. B. 2018-03-09 atsisakė vykdyti sprendimą, dėl ko jai gali būti skiriama bauda. Remiantis išdėstytais motyvais, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad G. B. bauda paskirta neįvertinus visų aplinkybių.Teismas pažymi, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, nes būtent tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą nebendrauti.Byloje esančioje 2016-01-28 psichologinės ekspertizės išvadoje, atliktoje sprendžiant tėvo bendravimo su vaiku tvarką, buvo konstatuota, kad G. B. atvirai ir neslėpdama demonstruodavo priešiškumą L. P.. Ekspertai taip pat pažymėjo, jog mergaitė kalba mamos frazėmis, atsisako L. P. vadinti tėčiu. Padaryta išvada, kad O. P. išgyvena stiprų lojalumo konfliktą – nesijausdama pakankamai saugi mylėti abu tėvus, vienam (šiuo atveju, mamai) demonstruoja ištikimybę ir meilę, kitam (tėvui) ir su juo susijusiai aplinkai – priešiškumą ir atstūmimą. Tai nustatyta 2016 m. Praėjo nemažai laiko, vaikas su tėvu susitinka. Reikalauti normalaus bendravimo be atitinkamų abiejų tėvų pastangų yra sudėtinga.Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, G. B. suplanuoja dukters užsiėmimus tais savaitgaliais, kada yra numatytas dukters pasimatymas su tėvu, kas esant susiklosčiusiai situacijai, be išankstinio suderinimo negali būti toleruojamas. Pasikartojus tokiems atvejams, formalus pagrindas imtis poveikio priemonių išlieka.Remiantis išdėstytais argumentais, apeliantės atskirasis skundas tenkinamas, Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2018 m. balandžio 10 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškimas dėl sprendimo nevykdymo netenkinamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2018 m. balandžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės I.Bakšienės prašymo spręsti klausimą dėl CPK 771 str. numatytų priemonių taikymo skolininkei G. B. netenkinti.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė